Aktualijos

Pirmadienį Tauragėje aptikta dar viena nelegali šunų veisykla. Trijų kambarių bute buvo laikomi 27 šunys. Kai kuriems, kaip spėjama, kad nelotų, buvo pakirptos balso stygos. Įtariama, kad dalis augintinių gali priklausyti šunų veisėjai iš Gaurės gatvės, moteriai, kuriai dar rugsėjį uždrausta veisti šunis. Pasak veterinarijos specialistų, šunų veisėjai, kuriems uždrausta vykdyti veiklą, neretai draudimų nepaiso. Ši veikla jiems – tarsi pinigų „kalykla“, stengiamasi užauginti kuo daugiau įvairių veislių šuniukų ir juos parduoti. Jų požiūris į gyvūną – atsainus, o negaudami meilės šių šunų „gamyklų“ augintiniai auga mažais monstriukais. Patekę į naujų šeimininkų rankas jie nemoka tvarkingai atlikti gamtinių reikalų, nejaučia poreikio susidraugauti su žmogumi.

Kvapas – siaubingas

Nelegalus veislynas išaiškintas iš dalies atsitiktinai. Kaip pasakojo Aušra Stumbrienė, Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės departamento direktoriaus patarėja, praėjusią savaitę pareigūnai lankėsi Dainavos gatvės 7 name reaguodami į iškvietimą, nesusijusį su šunimis. Pareigūnai iškviesti į butą, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo laikomi šuniukai.

– Taip viskas sutapo, jog į iškvietimą vyko pareigūnės, kurios yra bendradarbiavusios su mumis anksčiau ir apie nelegalius šunų veislynus puikiai žino. Minėtame name joms tada nebuvo atvertos buto durys, tačiau pareigūnės užuodė sklindantį nemalonų kvapą. Apie savo įtarimus, jog bute gali būti laikomi šunys, pranešė mums. Minėtąjį namą atidžiai ėmė stebėti mūsų savanoriai. Ir štai šį pirmadienį jie išvydo, jog prie Dainavos g. 7 namo stovi Gaurės gatvėje uždaryto nelegalaus veislyno savininkės automobilis, – pasakojo VMVT atstovė A. Stumbrienė.

VMVT tarnybos inspektorės, lydimos pareigūnių, atvyko į butą patikrinimui. Durys joms buvo atvertos ne iškart. Moterys girdėjo, jog bute yra žmonių. Į vidų patekta tik po pusvalandžio.

– Matyt, buto savininkė per tą laiką sutvarkė butą. Įėjus į vidų pasitiko siaubingas kvapas. Ankštoje apie 15 kv. m virtuvėlėje radome 23 šunis, kitame kambaryje – dar keli. Didžioji dalis jų buvo Jorkšyro terjerai, bišonai, du pudeliai, savininkės teigimu, Mini Toy, tie garsieji, kurių žmonės labai nori, ir Biverio Jorkšyro terjerai. Keturios kalės buvo atsivedusios ir maitinančios šuniukus, – pasakojo veterinarijos specialistė.

Didžiulį įtarimą sukėlė šunų balsas. Matosi, jog šuo loja, tačiau skleidžia tik duslų garsą arba kiti šunys lojo stipriai užkimusiu balsu. Kilo įtarimas, jog šunims galėjo būti pakirptos balso stygos.

Šunys atimti

Pašnekovės pasakojimu, paprašius pateikti šunų dokumentus šunų savininkei iš rankinės iškrito vakcinų pritraukti švirkštai. Tai, kaip sako specialistė, leido suprasti, jog šuniukai veterinarų apžiūrai net nėra vežami. Vežamos tik jų skiepų knygutės, o ar jie apskritai būna skiepijami, abejotina. 

– Didžioji dalis šunų nebuvo ženklinti ir be skiepų pažymėjimų, nepateikti šių šunų įsigijimo dokumentai, – pasakojo VMVT atstovė A. Stumbrienė. – Didžiulį įtarimą sukėlė šunų balsas. Matosi, jog šuo loja, tačiau skleidžia tik duslų garsą arba kiti šunys lojo stipriai užkimusiu balsu. Kilo įtarimas, jog šunims galėjo būti pakirptos balso stygos. Nutarėme iškviesti veterinarijos gydytoją, o po to iškvietėme ir gyvūnų globos organizaciją, kad pasiimtų šunis. Šunų šeimininkė maldavo juos palikti. Arba palikti bent maitinančias kales su šuniukais, tačiau esame turėję patirties, kad palikus kales su šuniukais po kurio laiko jų neberasdavome. Šuniukai jau būdavo išparduoti, o kalės esą nugaišusios arba suvažinėtos. Greičiausiai kur nors išvežtos ir paslėptos. Taip šunų savininkai išvengdavo jų patikrinimų.

Nuotrauka

Po patikrinimo gyvūnai išvežti ir laikinai apgyvendinti VšĮ „Būk mano draugas“ gyvūnų globos namuose Klaipėdoje. Ketvirtadienį, kai straipsnis buvo parengtas, dalis gyvūnų buvo tikrinami dėl galimo balso stygų išoperavimo. Anot veterinarijos specialistės, taip žaloti gyvūną vien tam, kad jis neskleistų garso ir neatkreiptų kaimynų dėmesio, yra žiaurus elgesys su gyvūnu.

Anksčiau bausta dėl pažeidimų

VMVT duomenimis, rastų šunų savininkė 2018 m. buvo įregistravusi šunų veisyklą, turėjo dvi kales, tačiau po kurio laiko dėl pažeidimų jai buvo atimta licencija. A. Stumbrienė mano, jog paimti šunys galimai priklausė šunų veisėjai iš Gaurės gatvės, kuriai po rugsėjį veisykloje aptiktų pažeidimų, kol vyksta teisminiai procesai, draudžiama užsiimti šunų veisimu.

Apie nelegalų šunų veisimą „Tauragės žiniose“ rašėme ne kartą. 2020 m. visoje Lietuvoje nuskambėjo šunų paėmimas iš apgailėtinomis sąlygomis juos laikiusių veislynų Tauragėje (Gaurės g.) ir Meldiklaukių kaime (Lauksargių sen.). Šunys tada laikinai perduoti VšĮ „Būk mano draugas“ ir VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“. Neseniai teismas priėmė sprendimą į veislyną Meldiklaukių kaime šunų negrąžinti. VMVT Tauragės departamento atstovai labai džiaugiasi tokiu teisėjų sprendimu, šunys ten buvo laikomi fermos pastate, tamsoje, be gultų, VMVT specialistai atvykę įsitikino, jog šunims dubenėliuose nebuvo nei vandens, nei ėdesio.

„Pirkėjai toleruoja nusikaltėlius“

Taip sako Kęstutis Patašius, VMVT Tauragės departamento laikinasis direktorius. Anot, jo uždraudus verstis šunų veisimu kartą bausti šunų veisėjai neretai veiklą tęsia, o pirkėjai noriai perka šunis.

Laimei, rugsėjį užviręs nelegalių šunų veisyklų skandalas jau daro pokyčius: atsirado su pareigūnais bendradarbiaujančių savanorių. Kitaip tariant, papildomų akių mieste, fiksuojančių su gyvūnais susijusią nelegalią veiklą. Savanorių, policijos, seniūnijų atstovų dėka šunų daugintojus pavyksta aptikti, dar kartą tikrinti, bausti.

Nuotrauka

Tačiau tai tik iš dalies sprendžia problemą. Dalis visuomenės vis dar toleruoja nelegalią veiklą.

– Už mažesnę kainą, be dokumentų šuniuką pirkdami žmonės nesuvokia, kokią kainą „sumokėjo“ to šunelio motina. Per metus kergiama keletą kartų, nualinta, uždaryta garde. Jie gal neįsivaizduoja, kad tas šunelis buvo laikomas jo gerovės neužtikrinančiomis sąlygomis. Jei legalioje veisykloje auginama tik viena šunų veislė, tai nelegalūs veisėjai augina kelias, kaip kokioje fermoje: dažniausia gyvūnų būna daug, o erdvės jiems – mažai. Tie šunys jau yra suluošinti, jų psichikai pakenkta, ir tikimybė, kad šunelis bus mielas ir žaismingas, labai maža. Antra, nelegalus šunų veisimas yra nusikaltimas, ir pirkdami gyvūną iš tokio asmens žmonės, paprastai tariant, turi reikalų su nusikaltėliu. Tokio asmens moralė yra žema. Jei jis neužsiims šunų dauginimu, jis imsis kitokios nelegalios veiklos. Be to, jei žmogui nerūpi gyvūnas, greičiausiai jam visiškai nusispjauti ir į žmones, – dėstė K. Patašius.

Šunys tampa asocialūs

Kokį poveikį netinkamos laikymo sąlygos daro šunų psichikai, pasiteiravome Ligitos Baracevičiūtės, veterinarijos klinikos „Vet Anima“ savininkės. Veterinarijos gydytoja kartu su VMVT Tauragės departamento atstovais lankėsi minėtame bute Dainavos gatvėje bei kitose lankytose nelegaliose veisyklose.

– Žmonės šunis laiko todėl, kad tikisi su juo užmegzti ryšį, draugauti, žaisti. Tikimasi, kad gyvūnas, kurį jie perka, turės higienos įgūdžius, mokės reikalus atlikti lauke. Visi tie gyvūnai veisiami nelaisvėje, o kai jie auginami ankštose patalpose, garduose, tėvai praranda savo įgūdžius. Mes žalojame šunį kaip rūšį, slopiname tas savybes, dėl kurių apskritai šunys ir buvo prijaukinti. Nelegalių veisyklų šuniukai neturi galimybių išsiugdyti socialinių įgūdžių. Šuo kasdien turi būti kalbinamas, imamas į rankas, mylimas. O kai veislynas primena fabriką, šunų jame daugybė, jų savininkai fiziškai to nesugeba padaryti. Gyvūnai, kurie dauginami tarsi konvejeriu, vėliau susiduria su elgesio, psichologinėmis ir net sveikatos problemomis, – dėstė veterinarijos gydytoja.

Pasak jos, laikui bėgant išsikreipia šuns genetika. Tikri veisėjai veisles tobulina, su šunimis dalyvauja parodose, skiria daug dėmesio tam tikroms konkrečios veislės gyvūno charakterio savybėms užtvirtinti.

Nelegalių veisyklų šuniukai neturi galimybių išsiugdyti socialinių įgūdžių. Šuo kasdien turi būti kalbinamas, imamas į rankas, mylimas. O kai veislynas primena fabriką, šunų jame daugybė, jų savininkai fiziškai to nesugeba padaryti. Gyvūnai, kurie dauginami tarsi konvejeriu, vėliau susiduria su elgesio, psichologinėmis ir net sveikatos problemomis

 

– Tarkim, veisiami medžiokliniai-gynybiniai šunys, jie turi išlaikyti tam tikrus išbandymus. Medžiokliniai šunys turi turėti gerą uoslę, kad rastų pėdsaką. O jei medžioklinį šunį auginsi uždaręs, po kelių kartų išsikreips jo genetika. Tarkim, žmogus trokšta dekoratyvinio, meilaus, draugiško šuniuko, kuris žaistų su žaisliukais, lauktų savo šeimininkų, o laikomas narve jis darosi asocialus, išmoksta gyventi be žmogaus, tampa nebe toks meilus, – sakė L. Baracevičiūtė.

Kaip šių eilučių autorei pasakojo A. Stumbrienė, susekti nelegalius veisėjus itin padeda savanoriai. Jie pastebi, kokiose veterinarijos parduotuvėse lankosi veisėjai, kuriems buvo uždrausta verstis šunų veisimu, su kokiu Tauragėje žinomu veterinarijos gydytoju jie bendrauja. Visi šie žmonės veterinarijos specialistams žinomi, tačiau pagauti juos nusikaltimo vietoje nėra taip paprasta. Suardyti šį nelegalių šunų veisyklų tinklą galėtų tik pasikeitęs visuomenės požiūris.

– Kol bus paklausa, bus ir pasiūla. Čia kaip ir su prostitucija. Greičiausiai turėtų tekti kokia nors atsakomybė ir tam, kuris įsigyja neženklintą, neregistruotą gyvūną iš nelegalios veisyklos. Gyvūnas gi perkamas bent jau dešimčiai metų. Iš nelegalios veisyklos įsigijus gyvūną neretai prireikia papildomų lėšų jo sveikatos problemoms spręsti, naujuosius jo šeimininkus nuvilia jo elgsena, kol galų gale tas asocialus gyvūnas patenka į kokią prieglaudą ar į kaimą dėl to, kad su juo neįmanoma sugyventi. Jis draskosi, kaukia, šlapinasi ne vietoje, – kalbėjo veterinarijos gydytoja.