Vaikų ligų skyriuje įsikūręs kovidinis poskyris
Visas pasaulis apsiprato su kaukių dėvėjimu, saviizoliacija, čiaudėjimu į alkūnę ir, rodos, koronavirusas yra kažkur toli, Lietuvos statistikos departamento lentelėse. Tik ne tiems, kuriems tenka atsidurti ligoninėse. Tauragės žurnalistai turėjo progos apsilankyti Tauragės ligoninės kovidiniame skyriuje, pakalbinti reanimacijoje dirbančius medikus, išgirsti ligonių pasakojimus. Žinote, kas pacientus gąsdina labiausiai? Žinia, kad esi perkeliamas į reanimacijos palatą, iš kurios grįžta ne visi. Ypač stiprių išgyvenimų patiria koronavirusą ir skiepus neigę asmenys, kurių gyvybė priklauso tik nuo kvėpavimą palaikančio įrenginio ir medicinos slaugytojos, kuri iš tavo akių turi suprasti, kada tu nori gerti, o kada – šlapintis.
Kad nematytų mirštančių...
Tauragės žurnalistams kovidiniame skyriuje leista apsilankyti penktadienį. Šiuo metu kovidinis skyrius yra įšsiplėtęs per keletą ligoninės skyrių: Nervų, Slaugos ir palaikomojo gydymo bei Vaikų ligų skyrius.
Mes atvykome į Vaikų ligų skyriuje įkurtą kovidinį poskyrį. Tam skirtoje patalpoje teko apsimauti orui nelaidų kombinezoną, antbačius, pirštines, užsidėti respiratorius. Tokią aprangą dėvi ir čia dirbančios medikės. Reanimacijoje slaugytojos keičiasi kas keturias valandas.
Reanimacijos skyriuje žurnalistus pasitiko gydytoja Danguolė Kačergienė. Pasak jos, šiame kovidiniame poskyryje yra dvi reanimacijos palatos.
– Ne visi pacientai iškart patenka čia (į reanimaciją, – aut. past.). Jie guli paprastose palatose, žino, kad skyriuje yra reanimacijos palatos, kuriose taikomas aparatinis kvėpavimas, kuriose žmonės kartais ir miršta. Tai žmogui būna didelė baimė ir stresas sužinojus, jog jo būklė blogėja ir jis bus perkeltas į reanimacijos palatą. Kitas gąsdinantis momentas – kai žmogus yra sąmoningas ir šalia kaimynas numiršta. Siekiant to išvengti ir yra dvi reanimacijos. Vienoje guli sąmoningi pacientai, kitoje – ne, – pasakojo gydytoja.
Į reanimacijos palatą, kurioje guli sąmoningi pacientai, tik žvilgtelėjome. Ten gulėjo du asmenys, senjoras snaudė, vidutinio amžiaus vyriškis lovoje pusiau sėdėjo, kvėpuoti jam padėjo aparatas. Buvo matyti, kad vyras suirzęs. Laimei, patys siaubingiausi potyriai gydantis skyriuje jau buvo praeityje.
Maitinami per zondą
Kaip vėliau žurnalistei aiškino medikai, reanimacija pacientus gąsdina tuo, kad prasidėjus kvėpavimo nepakankamumui jų laukia itin nemaloni procedūra – prijungimas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Pacientas intubuojamas per burną (įkišamas vamzdelis), būdamas sąmoningas, asmuo to neištvertų, tad medikų žodžiais tariant, jis „užmigdomas“ – jam sukeliama dirbtinė koma, o aparatas kvėpuoja už jį.
Būtent tokiems pacientams poskyryje ir buvo skirta antroji reanimacijos palata.
– Aparatinis kvėpavimas gali būti taikomas tik tam tikrą laiką, vėliau, esant būtinybei, kakle suformuojama skylutė, per čia ventiliuoti yra higieniškiau. Tada žmogų jau galima „atmigdyti“, aktyvuoti. Aparato priežiūra tampa visai kitokia ir žmogus jau gali pradėti valgyti. Galų gale jis gali būti sąmoningas. Aišku, diskomfortas yra – aparatinis kvėpavimas tęsiamas ir toliau. Skylutės kakle iš karto (prireikus aparatinio kvėpavimo, – aut. past.) mes neformuojame, kartais plaučius pavyksta išventiliuoti, tada išvengi tos intervencijos, – pasakojo gydytoja.
Pacientai, kuriems būna sukelta dirbtinė koma ir taikomas aparatinis kvėpavimas, maitinami per į noriaryklę įvestą zondą. Minėtoje palatoje buvo gydoma septyniasdešimtmetė moteris.
Po apsilankymo reanimacijos skyriuje žurnalistėms buvo leista aplankyti vienoje palatoje gulinčias dvi pacientes, kurių būklė nebuvo tokia sunki. Moterys teigė esančios laimingos, kad pateko į ligoninę.
– Dabar jaučiuosi kur kas geriau (moteris ligoninėje gulėjo apie savaitę, – aut. past.). Apie keturias dienas mėginau gydytis namuose, šeimos gydytoja buvo išrašiusi antibiotikus (nuo plaučių uždegimo, – aut. past.), tačiau temperatūra nekrito ir dusino. Kilo iki 39, paskui laikėsi 38, – kalbėjo Regina.
Ji teigė nesanti paskiepyta, nesiskiepijo, nes bijojo šalutinio poveikio.
– Kaimynas pasiskiepijo ir jį ištiko insultas. Abejonių, ar skiepytis, buvo. Gal reikėjo nebijoti, net nežinau. Dabar visas pasaulis laisvėje, tik mes ligoninėje, – svarstė moteris. – Užsikrėčiau nuo anūko. Iš darželio parnešė. Užsikrėtėm visa šeima, laikėsi 37 laipsnių temperatūra, visi pavargę, paliegę, gėrėm arbatas, o man turbūt labiausiai kibo. Turbūt daugiausiai šalutinių ligų turėjau. Sunkiausia buvo naktimis, kai dusindavo. Tada jautiesi žmogus toks bejėgis. Melsdavausi naktimis už visus tuo pačiu metu kenčiančius ligonius.
Porą minučių su žurnalistėmis kalbėjusią moterį ėmė kankinti kosulys.
Toje pačioje palatoje gulinčiai moteriai per respiracinę kaukę aparatas tiekė deguonį. Pasak jos, taip lengviau kvėpuoti. Ji buvo savarankiška, galėjo kaukę nusiimti, kada nori.
– Dabar jau man akys atšvito. Visą savaitę namuose prasikankinau. Aukšta temperatūra, naktys bemiegės, kosulys didžiausias. Valgyti nieko negalėjau, vemdavau. Pykina net pažiūrėjus į maistą. Esu tarsi iš po šoko, – kalbėjo Audronė.
Ji teigė taip pat nesiskiepijusi. Pasak moters, tuo pat metu, kai ji ėmė prastai jaustis, susirgo ir jos kolegė, kuri buvo skiepyta.
Supranta iš akių
Kitoje palatoje ant šono gulėjo prieš savaitę iš reanimacijos į paprastą palatą perkeltas vyriškis. Vyras džiaugėsi turintis pakankamai jėgų į basoną nusišlapinti pats. Iki dienos, kai jį lankė žurnalistės, tai atlikti galėjo tik su medicinos slaugytojų pagalba.
– Jam kvėpuoti padeda aparatas, pacientas jau sveiksta, gal ir dar greičiau sveiktų, šiek tiek simuliuoja, – pajuokavo žurnalistes atlydėjusi medikė ir švelniai kepštelėjo pacientui. – Iš esmės jo būklė gerėja.
– Aš gerietis. Dabar gerietis, – taip pat juokaudamas antrino vyras.
Buvo matyti, kad tarp medikės ir paciento yra užsimezgęs draugiškas ryšys, jie supranta vienas kito juokus.
Kaip dar prieš įeinant į kovidinį skyrių pasakojo viena lydinčių medikių, pacientai prie medikų yra labai prisirišę. Anot jos, prie aparato prijungtas asmuo su medikais bendrauja akimis.
– Įeini į palatą ir jau matai, kad žmogus gaudo tavo žvilgsnį. Matyt, nori pagalbos, gal į tualetą nori ar dar ko, – pasakojo viena slaugytojų.
Žurnalisčių kalbinamas vyras teigė nežinantis, kaip užsikrėtė koronavirusu, esąs paskiepytas, kaip ir visa jo šeima, tačiau, pasak jo, ligos sudėtingumą lėmė jo silpnas imunitetas, vyras serga cukriniu diabetu. Vyrui – per šešiasdešimt.
– Aš tuos parazitus pagaučiau ir išmėtyčiau į šalis. Tuos antivakserius, – kalbėjo vyras. – Jie penkiasdešimčia procentų prisidėjo prie situacijos šalyje. Jie taip kenkia tautai!
Vyras pasakojo, kad per visą buvimo ligoninėje laikotarpį baisiausias išgyvenimas buvo laikini sąmonės užtemimai. Medikų aiškinimu, trūkstant deguonies sutrinka pacientų sąmonė.
– Kažkokios nesąmonės smegenyse. Įvairūs spalvoti vaizdeliai, tarsi iš to žaidimo vaikystėje – kaleidoskopo, – kalbėjo vyras.
Vyras teigė esantis dėkingas visiems jį ligoninėje gelbėjusiems medikams ir per Kalėdas ketinantis čia grįžti su paties keptu kugeliu. Pacientas išreiškė apgailestavimą visiems vaikams ir jų tėvams, kuriems, į Vaikų ligų skyrių perkėlus kovidinį skyrių, kyla nepatogumų.
Kai kurių nuomonė nesikeičia
Kaip žurnalistams teigė ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Danas Masiulionis, šiuo metu Tauragėje stacionarinė pagalba vaikams nėra teikiama. Šeimos vyksta į Šilalę arba Telšius, situacijoje Klaipėdos vaikų ligoninėje sparčiai kinta, tad šioje ligoninėje tauragiškiai nebepriimami.
Pasak mediko, Tauragės ligoninės kovidiniame skyriuje (išsidėsčiusiame per Vaikų ligų, Nervų ir Slaugos skyrius) pilnai aprūpintų lovų (prie kurių būtų ir deguonies aparatas) yra 90. Žurnalistams lankantis kovidiniame skyriuje gulėjo 73 pacientai.
– Iki 140 galime kilti su išguldymu, čia jau su rezervu Slaugos skyriuje ir Skaudvilėje, paliekant mažą senojo ligoninės korpuso citadelę būtiniausioms paslaugoms teikti. Tai yra chirurgija, traumatologija ir akušerija. Kovidiniame skyriuje, skaičiuojant turinčius vidaus ligų gydytojo ir šeimos gydytojo licenciją, ir dėl situacijos į skyrių deleguotus gydytojus, tai yra psichiatrą, chirurgą ir vaikų ligų gydytoją, dirba 15 asmenų, – kalbėjo medikas.
Paklausėme gydytojo, ką kalba tie pacientai, kurie prieš patekdami į kovidinį skyrių buvo nusiteikę prieš skiepus.
– Tuos pacientus reikėtų padalinti į dvi dalis: tai tokie, kurie ir toliau viską neigia bei priešinasi gydymui, ir tie, kurie jaučiasi suklaidinti ir labai gailisi, kad nesiskiepijo. Žinoma, yra visokių tarpinių variantų. Juos labiau siečiau su paties paciento būkle, nes jie, sirgdami šia liga, ne visada savo būseną įvertina realiai. Atsiranda emocinis labilumas: tai gailisi, tai prieštarauja, – kalbėjo ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai.
Anot jo, kas ligoninėje kiekvieną dieną vyksta 5–6 pacientų kaita.
