Gegužės 23-iąją Seimas paskelbė, kad po metų – 2024-ųjų gegužės 12 d. – Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo. Pritarus Konstitucijos pakeitimui, būtų įteisinta galimybė turėti dvigubą pilietybę.
Pritarė referendumui
Kaip skelbia ELTA, Seimo TS-LKD frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė akcentavo, kad pilietybės referendumas yra labai svarbus ne tik mūsų diasporai, bet ir pačiai Lietuvai, tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Suvokimas, kad mūsų žmonės, kurie gimimu gali išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Karo Ukrainoje metu pamatėme, kad tie, kurie turi ir tos valstybės, ir mūsų valstybės pilietybes buvo stipriausi lobistai, stipriausi gynėjai ir stipriausi įtakos darytojai dėl paramos Ukrainai. Mes matome tikrai daug žmonių, kurie yra patriotiški, kurie myli Lietuvą, kurie myli demokratiją, nepriklausomybę ir ją gintų, jeigu toks poreikis būtų“, – iš Seimo tribūnos sakė D. Asanavičiūtė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas pastebėjo, kad daugybė lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, laukia paties referendumo ir galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai Seimas savo nutarimu pavedė valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą valstybės ir tautos gyvenimui.
Už nutarimą skelbti referendumą balsavo 111 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.
Kas keičiasi?
Kitais metais vyksiančiame referendume bus siūloma pritarti Konstitucijos 12 straipsnio keitimui, įtvirtinant tokį tekstą: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Palaiko idėją
Seimo narys Romualdas Vaitkus palaiko šią iniciatyvą organizuoti referendumą, nes mano, kad patys piliečiai turi nuspręsti, nori tokio įteisinimo ar ne.
– Bet kartu noriu paminėti, kad nuogąstavimui, jog pilietybė bus „dalinama ir į kairę ir į dešinę“, nėra pagrindo. Lietuvos pilietybę išsaugoti bus galima tuo atveju, jei kitą pilietybę suteikusi šalis yra Europos Sąjungos narė arba dalyvaujanti Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, ar priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, – akcentavo Seimo narys. – Lietuvos pilietybė nebus išsaugoma piliečiams, pasirinkusiems Rytų šalių pilietybes (tokių kaip Rusijos, Baltarusijos, Eurazijos ekonominės sąjungos, SSRS pagrindu sukurtų valstybių sąjungų narių ir t.t.).
Referendumas vyks kartu su šalies prezidento rinkimais. Kitais metais vyks ir dar dveji rinkimai: birželį – rinkimai į Europos Parlamentą, spalio 13 d. – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
