„Aplinkiniai mane labai palaikė. Žiūrėjo į tai kaip į avantiūrą. Kai kurie išvažiuoja savęs išbandyti į Afriką, o aš – į Tauragę. Tačiau man tai daugiau nei avantiūra“, – „Tauragės žinioms“ sakė 22-ejų vilnietis Vytautas Miežys, pagal programą „Renkuosi mokyti!“ antrus metus dėstantis matematiką Tarailių pagrindinėje mokykloje.
Iš Anglijos... į Tauragę
Paklaustas, kaip susiklostė, kad vilnietis vadybininkas atvyko mokytojauti į Tauragę, juo labiau tiesiai iš Jungtinės Karalystės, kur ir baigė vadybos studijas, Vytautas atsakė, jog sprendimas veikti tai, ką veikia dabar, susidėjo iš keleto dalykų.
– Užaugau Vilniuje, trejetą metų studijavau Anglijoje, Notingemo universitete, todėl ne kartą buvo kilusi mintis pajusti, ką reiškia gyventi mažame mieste. Mokykloje man žiauriai patiko matematika, buvau jos pasiilgęs. Trejetą metų vasaromis dirbau vaikų stovykloje vadovu ir tai man buvo tikrai prie širdies. Todėl, kai programos „Renkuosi mokyti!“ organizatoriai pasiūlė Tauragėje mokyti vaikus matematikos, man tai idealiai tiko. Norėjau save išbandyti, suprasti, koks esu, ką reiškia gyventi vienam, dirbti mokytoju, – pasakojo jaunasis pedagogas, šį rugsėjį pradėjęs antrus savo mokytojavimo metus.
Apie programą „Renkuosi mokyti!“ Vytautas sužinojo iš draugo, su kuriuo dirbo stovyklos vadovais. Tačiau tuomet Vytautas buvo baigęs dar tik pirmąjį vadybos kursą, nenorėjo visko mesti.
– Galimybė pasirodė nereali. Buvau užsikaifavęs dirbti su vaikais, viliojo mokytojo darbas. Tačiau reikėjo grįžti į mokslus. Kiek vėliau skelbimą dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti!“ pamačiau vienoje interneto svetainėje, neabejodamas tą patį vakarą užpildžiau prašymą, – prisiminė vaikinas.
Pagarba reikalauja pastangų
„Renkuosi mokyti!“ – ilgalaikė socialinė programa, jos tikslas – pritraukti geriausius aukštųjų mokyklų absolventus dvejus metus po studijų dirbti mokytojais. Prieš pradėdami dirbti mokytojais, programos dalyviai visą mėnesį ruošėsi šiam darbui. Mokytojai kas mėnesį vyksta į Vilnių, kur ir toliau mokosi pedagoginių paslapčių, semiasi kolegų patarimų.
Vytautas dėsto matematiką 5–7 klasių mokiniams. „Tauragės žinioms“ vaikinas sakė, jog tam, kad mokiniai gerbtų mokytoją, reikia daug ir atkakliai dirbti.
– Santykis su vaikais nėra lengvas. Nuolat mylėti vaiką sunku, nes kai kurie dar nesupranta, kaip lengva įžeisti žmogų. Vaikai nori dėmesio, tačiau ne visada priimtinomis formomis. Neklausymas, nevykdymas, kas liepta, irgi yra tam tikra dėmesio troškimo forma. Po pamokų dažnai tenka apmąstyti įvykusias situacijas, pagalvoti apie šiokias tokias kitos dienos strategijas, nes pamokoje reaguoti į mokinių veiksmus reikia žaibiškai – laiko apmąstymams nebelieka. Kad santykis būtų išties teigiamas, reikia daug pastangų, – tikino V. Miežys.
Atsikratė „vilnietiškumo“
Tauragėje Vytautui patinka ramybė, tyla, švarus oras, neskubantys, randantys minutėlę pasikalbėti, pasidžiaugti žmonės.
– Prieš atvažiuodamas maniau, kad tauragiškiai skirsis nuo vilniečių, kad bus labiau provincialūs. Tačiau skirtumų nėra – tai labai teigiamas dalykas. Žmonės draugiški, kalbina, domisi. Dabar suprantu, kai kiti sako „vilnietiškumas“, – juokėsi mokytojas.
Truputį liūdniau, pasak Vytauto, su laisvalaikiu. Po darbo jaunuolis ruošiasi pamokoms, kas užima nemažai laiko, dainuoja Tarailių mokytojų kolektyve, dalyvauja organizacijos „Licėjaus alumni“ veikloje, sportuoja, skaito. Su muzikos mokytoju Arūnu Rakevičiumi vadovauja muzikiniam būreliui: Vytautas jaunuolius moko gitaros, Arūnas – būgnų ir klavišinių instrumentų paslapčių. Kartu su gitaristais V. Miežys dalyvavo šių metų „Gatvės muzikos dienoje“.
Vytautas džiaugiasi gerais santykiais su kolegomis. Prieš atvykdamas vaikinas naiviai tikėjosi, kad atveš į Tauragę šviežių žinių, naujų metodų, mat manė, kad mokytojai bus įsisukę į savo veiklą, o jis, „naujai iškeptas“, turės daug ir įdomių minčių, bet apsiriko.
– Atvažiavęs supratau, kiek mažai žinau. Visi mokytojai pasirodė kieti! Labai draugiškai sutariame, – šypsodamasis pasakojo mokytojas.