Netekome dviejų garbių Tauragės krašto moterų – ilgametės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vedėjos Zofijos Eugenijos Laurinaitienės ir buvusios 4-osios vidurinės mokyklos, dabar Žalgirių gimnazijos, direktoriaus pavaduotojos, užklasinio darbo organizatorės Editos Kindsfaterienės.
„Ąžuoliukui“ vadovavo per 20 metų
81-erių metų Zofijos Eugenijos Laurinaitienės širdis po sunkios ligos užgeso vasario 18-ąją. Anot jos kolegių, Z. E. Laurinaitienės gyvenimo credo buvo šie Justino Marcinkevičiaus eilėraščio žodžiai:
Sau į kelią neimu aš nieko,
Tegul viskas Jums, brangieji, lieka –
Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis,
Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis...
Z. E. Laurinaitienė gimė 1930 m. gruodžio 2 d. Tauragės rajono Vizbutų kaime, valstiečių šeimoje. Baigusi vidurinę mokyklą siekė aukštojo mokslo – 1963 m. neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę. 1964 m. pradėjo vadovauti Šilalės vaikų darželiui. Trumpai dirbo Druskininkų vaikų darželio vedėja, tačiau traukė gimtasis kraštas ir ji su dukromis grįžo į Tauragę.
Nuo 1967 metų vadovavo Tauragės miesto lopšeliui-darželiui Nr. 2.
1970 m. lapkričio 5 d. Z. E. Laurinaitienė buvo paskirta dar statomo lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vedėja, darželis duris atvėrė 1971 m. vasario 21 d. Šiam darželiui ji vadovavo daugiau nei 20 metų.
Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ – dar vienas Z. E. Laurinaitienės kūdikis. Su didžiule meile kurtas, puoštas gėlėmis ir medžiais apsodintas, kad darželinukams būtų jauku ir šilta. Buvę jos bendradarbiai sako ją prisiminsią kaip mielą, sąžiningą, darbščią, mylinčią žmones.
Iki Zofijai išeinant į pensiją kartu su ja dirbusi dabartinė „Ąžuoliuko“ direktorės pavaduotoja Benjamina Karmazinienė apie buvusią kolegę taip pat negailėjo gražių žodžių.
– Kai mes jaunos atėjom dirbti į darželį, vedėja Zofija Laurinaitienė mums buvo tarsi mama. Išmokė mus dirbti, sugebėjo ir pabarti, ir pagirti. Čia, žiūrėk, pabara, o čia jau šypsosi mums. Buvo nuostabus žmogus. Pagalvojus apie ją iškyla gražūs prisiminimai, – kalbėjo B. Karmazinienė.
Antradienį Z. E. Laurinaitienė amžinojo poilsio atgulė Papušynės kapinėse.
Pedagogės gyvenimas buvo ryškus ir šviesus
Vasario 19-ąją po ilgos ir sunkios ligos savo gyvenimo kelią baigė 79-erių buvusios Tauragės 4-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Edita Kindsfaterienė.
Velionė gimė 1932 metais lapkričio 29 dieną Tauragėje, darbininkų šeimoje. 1953 metais baigė Tauragės pradinę, vėliau – 1-ąją vidurinę mokyklą. 1969-aisiais – Vilniaus pedagoginį institutą.
E. Kindsfaterienės darbo biografija prasidėjo labai anksti, ilgiausiai dirbo Tauragės 4-ojoje vidurinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja. Pedagoginė ugnis degė ilgai ir ryškiai – 40 metų.
Savo pasirinktai profesijai ištikima liko visą gyvenimą. Be savo tiesioginių pareigų, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Ne vienerius metus buvo rajono švietimo darbuotojų profsąjungos komiteto narė. Už gerą darbą apdovanota daugybe garbės raštų, respublikos švietimo pirmūno ženklu.
„Edita niekada nepuolė į neviltį, visada į gyvenimą žiūrėjo optimistiškai. Mokėjo talentingai draugauti, turėjo gerų, ištikimų draugų visą gyvenimą.
Liko darbuose plevenanti graži žmogaus dvasia. Ji išėjo save išdalinusi tyliai, ramiai, kaip ir gyveno. Mums trūks linksmo, gero, jautraus, gražaus žmogaus, trūks mokytojos, mokiusios skaityti Didžiąją gyvenimo knygą.
Mes visi mokysimės, brangi Edita, Tavo meilės, Tavo tikėjimo, Tavo rūpesčio, Tavo orumo, Tavo kartais titaniškų pastangų dar pagauti gyvenimo paukštę, dar pagauti būties akimirką.
Ilsėkis ramiai gamtos prieglobstyje, amžinuose mūsų trapios būties namuose!“ – apie amžinojo poilsio iškeliavusią kolegę Editą Kindsfaterienę kalba Žalgirių gimnazijos pedagogai.
Antradienį E. Kindsfaterienė atgulė Papušynės kapinėse.