Vasarą turistų antplūdžio sulaukia ne tik Lietuvos paplūdimiai, ežerai bei upės, tačiau ir miestų bei miestelių muziejai. Nors dar nuo balandžio pabaigos Tauragės krašto muziejuje vykdomi renovacijos darbai, jo salių durys ieškantiesiems kultūringo laiko praleidimo atviros. Tačiau ne visi Tauragėje viešintys užsieniečiai randa čia ką veikti.
Apsilankyti kviečia du muziejai
Šiuo metu muziejaus lankytojams siūloma užsukti į keturias sales, kuriose veikia šešios ekspozicijos. Bokšto prie centrinių Tauragės pilies vartų pirmajame aukšte veikia archeologijos ekspozicija „Tauragės rajono priešistorė“, kurioje eksponuojami archeologiniai radiniai iš Veluikių senkapio. To paties bokšto antrajame aukšte – Dauglaukio archeologinių radinių kopijų paroda, kurios mokslinis vadovas – Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas, akademikas prof. hab. dr. Eugenijus Jovaiša. Šiaurinio bokšto pirmajame aukšte veikia ekspozicija „Senieji spaudiniai“, antrajame – „Lietuvos liaudies menas: senoji skulptūra“. Kilnojamųjų darbų salėje surengta Tauragės rajono tautodailininkų darbų paroda „Lietuvos senovė“. Fotografijos galerijoje eksponuojama VII-oji tarptautinė aviacinė fotografijos konkurso paroda.
Tauragės krašto muziejaus salės lankytojus pirmadieniais–trečiadieniais įsileidžia nuo 9 iki 17 val., ketvirtadieniais – nuo 9 iki 16 val., penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 10 iki 16 val.
Pagrindinės, istorijos-etnografijos bei gamtos, parodos iki šiol nuolat veikusios Tauragės krašto muziejaus pastate, šiuo metu lankytojams neprieinamos dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų, kurie tęsiasi jau bemaž keturis mėnesius. Tačiau, pasak muziejaus direktoriaus Petro Jokubausko, rekonstrukcijos darbai vyksta tokiais tempais, kokiais planuota, esą užstrigo tik Tauragės pilies sutvarkymo ir pritaikymo viešosioms kultūros ir turizmo reikmėms projektas, finansuojamas Europos Sąjungos.
Pasak muziejaus direktoriaus, gausesnio muziejaus lankytojų srauto šią vasarą jis nepastebėjęs. Tauragės krašto muziejaus žinioje – ir Tremtinių ir politinių kalinių kančių namų ekspozicija. Kančių muziejus, buvusi NKVD būstinė, veikia pirmadieniais–ketvirtadieniais, nuo 10 iki 18 val.
Turistų srautai sumažėjo
Pasak Tauragės turizmo informacijos centro turizmo organizatorės Ingridos Januševičienės, centras pajuto turistų antplūdį.
– Daugiausiai centre lankėsi turistų iš Vokietijos, Olandijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Amerikos. Praėjusią savaitę buvo apsilankę turistų net iš Australijos. Pastarieji ieškojo savo giminaičių. Beveik kasdieniai Turizmo informacijos centro lankytojai yra latviai, lenkai, baltarusiai. Galbūt atvyksta keliautojų ir iš toliau, egzotiškesnių šalių, tačiau ne su visais spėjam užmegzti ryšį. Kiek rečiau nei pernai vasarą lankosi rusai. Apskritai šią vasarą palyginti su praėjusia turistų lankosi mažiau, – sakė turizmo organizatorė.
I. Januševičienės tikinimu, daugiausiai į centrą užsuka giminių ar draugų Tauragėje neturintys asmenys. Atvyksta poros ar nedidelės turistų grupės. Tarp jų daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau netrūksta ir jaunimo.
– Paprastai turistai prašo Tauragės rajono žemėlapio, informacijos apie lankytinas vietas, patarimo, kur išgerti kavos, papietauti, kur pernakvoti, – kalbėjo specialistė.
Pasigedo kavinių
„Tauragės žinios“ pakalbino Tauragėje viešinčią jauną porą iš Vokietijos Acheno miesto. Aplankyti giminių atvykę iš Tauragės kilusi moteris ir jos vyras stebėjosi, kad vakarais Tauragės miestas visiškai tuščias.
– Ketinome vakare pasivaikščioti, miesto centre išgerti po puodelį kavos kur nors kavinukėje, tačiau atidarytas radome tik picerijos pagrindinėje miesto gatvėje duris. Dieną buvome nuėję prie jūsų upės. Labai apleista pakrantė, turbūt jau daug metų ji buvo pamiršta. Įdomu, kodėl? – stebėjosi Vokietijoje gyvenantis ir pirmą kartą Lietuvoje besilankantis Zaur.
Vyriškis sakė jau spėjęs aplankyti Kryžių kalną, mat skaitė apie jį internete, Palangą, Tytuvėnų vienuolyną. Lietuva lietuvę vedusiam vyrui patiko.
– Graži šalis, nuoširdūs, paprasti žmonės, jei atlyginimai čia būtų panašūs kaip Vokietijoje, tikriausiai gyventume Lietuvoje, – sakė Zaur.