Tauragės savivaldybė Regiono plėtros tarybos prašo didinti planuojamos Tauragės autobusų stoties rekonstrukcijos vertę. Nors konkursą iš pagrindų rekonstruoti senučiukę Tauragės autobusų stotį laimėjo bendrovė „Apastata“, planuotų darbų ji nesiims. Tokia garbė tenka Tauragės mieste keletą projektų jau įgyvendinusiai Gargždų „Hidrostatybai“. Tačiau ši darbus pasisiūlė atlikti gerokai brangiau. Antro tokio atvejo apskrities valdininkai neprisimena.
Pirmas atvejis, kai projektas brangsta
– Antro panašaus atvejo neprisimenu. Jei neklystu, Tauragės apskrityje tai pirmas kartas, kai įvykus konkursui finansavimo darbai ne pinga, o brangsta, – „Tauragės žinioms“ sakė Vidaus reikalų ministerijos Regionų plėtros skyriaus Tauragės poskyrio vedėja Irena Ričkuvienė.
Pasak jos, kitų projektų vertės įvykus konkursams atvirkščiai – sumažėdavo, tai yra konkursų laimėtojai numatytus darbus pasisiūlydavo atlikti pigiau, nei numatoma skirti lėšų. Sutaupytas lėšas būdavę galima panaudoti kitiems projektams finansuoti.
Tauragės autobusų stočiai rekonstruoti lėšų prašoma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 15 procentų finansavimo turės pridėti savivaldybė ir valstybė.
Nepagrindė pasiūlymo
Konkursą rekonstruoti Tauragės autobusų stočiai, pasiūliusi mažiausią rekonstrukcijos kainą – 2,3 mln. Lt, laimėjo Tauragės UAB „Apastata“. Tačiau liepos 15-ąją Tauragės savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus kreipėsi į Regionų plėtros skyrių prašydamas padidinti planuojamo projekto vertę – vietoje 2,3 mln. Lt įrašyti 2,8 mln. Lt. Regionų plėtros skyriui nurodoma, kad konkurso laimėtojui atsisakius vykdyti darbus laimėtoju buvo pripažintas kitas dalyvis, pasiūlęs didesnę darbų kainą.
Paklaustas, kodėl „Apastata“ atsisakė atlikti planuojamus darbus, nors ir laimėjo konkursą, A. Mosėjus paaiškino, esą ši bendrovė nesugebėjo pagrįsti savo pasiūlytos kainos.
– Mes paprašėm pagrįsti tokią mažą kainą, tačiau „Apastata“ to taip ir nepadarė, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Mosėjus.
Apsiriko?
„Apastatos“ vadovas Bolius Apavičius, paklaustas, kodėl atsisako vykdyti laimėtą projektą, kai sunkmečiu verslui kiekvienas litas brangus, atsakė, kad dalyvaudami konkurse apsiriko bendrovės ekonomistai.
– Apsirikome. Blogai suskaičiavome. Jei už 2,3 milijono litų būtume rekonstravę stotį, būtume turėję nuostolių, – sakė B. Apavičius.
Ši bendrovė yra laimėjusi ne vieną savivaldybės skelbtą konkursą – už Europos Sąjungos lėšas rekonstruoja centrinę miesto aikštę, „Ąžuoliuko“ vaikų darželį, rekonstravo aštuonbutį Lauksargiuose, devynaukštį Dariaus ir Girėno gatvėje.
– Darbų ir darbininkų užtenka. Vieni nusivylę lietuviškais atlyginimais išvažiuoja, kiti grįžta dirbti čia, – sakė B. Apavačius, tačiau paklaustas, kiek vidutiniškai šiuo metu jo bendrovėje uždirba statybininkai, neatskleidė.
Konkurentų laimėtojais nelaiko
Algirdas Žukauskas, Gargždų UAB „Hidrostatyba“ ekonomikos ir ūkio administravimo direktorius, „Apastatos“ konkurso laimėtoja teigė nelaikąs. Tikroji konkurso Tauragės autobusų stočiai rekonstruoti laimėtoja, pasak A. Žukausko, ir buvusi „Hidrostatyba“, nors ir pasiūlė gerokai didesnę darbų atlikimo kainą.
– Kai atplėšiami konkurso vokai, pasiūlymai tik nagrinėjami. Mano duomenimis, konkurse dalyvavo tik dvi bendrovės – mūsų ir „Apastata“. Dėl jų pasiūlymo nieko komentuoti negaliu. Kreipkitės į savivaldybės administraciją, – sakė A. Žukauskas.
„Hidrostatyba“ yra rekonstravusi žymiąją J. Basanavičiaus gatvę Palangoje, Tauragės Bažnyčių gatvę, stačiusi naująjį Tauragės regiono sąvartyną Leikiškėse.
Autobusų stoties rekonstrukciją pradėti numatoma dar šį rudenį. Nuspręsta, kad miesto stotis liks senojoje vietoje, nors savivaldybė buvo sulaukusi ir siūlymų ją iš miesto centro iškelti.
Pabrango milijonu
Trečiadienį paaiškėjo, kad autobusų stoties rekonstrukcija brangsta dar labiau. Savivaldybės Taryba, nors ir ilgokai pasiginčijusi, apsimėčiusi replikomis dėl šios rekonstrukcijos skaidrumo trūkumo, nusprendė skirti lėšų – maždaug 700 tūkst. litų stoties pastato antrajam aukštui įrengti. Planuojama, kad iš viso autobusų stoties rekonstrukcija atsieis 3,3 mln. litų Europos Sąjungos ir rajono bei valstybės lėšų.
