Netrukus prasidėsianti Tauragės autobusų stoties rekonstrukcija apaugo gandais. Planuojamų darbų kainai šoktelėjus milijonu litų, vėl prisimintas ankstesnis stoties gaivinimo variantas. Esą prieš kelerius metus siūlytas projektas Tauragei būtų atnešęs daugiau naudos. Gyventojų nuomonės šiuo klausimu politikai neatsiklausė.
Atsisakė 2 milijonų, bylinėjosi dėl 800 tūkstančių
Liepą rajono savivaldybės Tarybos nariai palaimino miesto autobusų stoties finansavimą – skyrė 700 tūkstančių litų papildomų lėšų antrajam aukštui statyti. Tačiau senutėlio pastato rekonstrukcija pabrango dar iki tol, mat iš konkurso pasitraukė jį laimėjusi bendrovė „Apastata“. Laimėjimas atiteko Gargždų UAB „Hidrostatyba“, kurios pasiūlyta stoties rekonstrukcijos kaina siekia 2,8 mln. Lt. „Apastatos“ direktorius Bolius Apavičius „Tauragės žinioms“ teigė, kad už planuotus 2,3 mln. litų jo vadovaujama bendrovė rekonstruoti stoties nebūtų sugebėjusi. Esą skaičiuodami darbų sąmatą suklydo bendrovės finansininkai.
Tačiau kaip bebūtų keista – nors lengva ranka pastaroji bendrovė atsisakė darbų už 2,3 mln. litų, šiemet ji bylinėjosi su Tauragės apskrities visuomenės sveikatos centru dėl gerokai mažesnės sumos – 800 tūkstančių litų.
– Skelbėme Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą konkursą mūsų pastatui apšiltinti. Jį laimėjo Klaipėdos „Klaistos“ bendrovė. Tačiau konkurso rezultatus apskundė „Apastata“, likusi antroje vietoje, – „Tauragės žinioms“ nemalonią istoriją priminė Tauragės visuomenės sveikatos centro vadovas Saulius Jasaitis.
Tačiau iš bylinėjimosi „Apastata“ nieko nepešė. Klaipėdos apygardos teismui „Klaista“ sugebėjo pagrįsti savo siūlytą mažesnę kainą. Po keleto mėnesių laimėjusi konkursą Tauragės autobusų stočiai rekonstruoti „Apastata“, paprašyta savivaldybės administracijos, kainos net nesivargino pagrįsti.
„Verslo sąlygos ne visiems vienodos“
Tokie statybininkų viražai davė peno kalboms – esą dėl pasitraukimo iš konkurso galėjo būti susitarta iš anksto, iš konkurso pasitraukus „Apastatai“ rekonstrukcijos kaina staiga išaugo milijonu litų, konkurso laimėtoja tapo UAB „Hidrostatyba“, su kuria finansiniais ryšiais kadaise buvo susijęs buvęs Seimo narys, socialdemokratas Vaclovas Karbauskis. Į pastarojo sodybą Pagramančio regioniniame parke ši bendrovė nutiesė kelią. Beje, „Hidrostatyba“ rekonstravo ir Tauragės Bažnyčių gatvę. Tada taip pat nerimo aistros dėl neva dingusių istorinio šios gatvės grindinio akmenų, brangstančio rekonstrukcijos finansavimo.
Savivaldybės Tarybos Investicijų ir plėtros komiteto narys, verslininkas Sigitas Mičiulis kalba atvirai – jo nuomonė nepasikeitusi, autobusų stotis turėjusi būti iškelta iš senosios vietos. Būtent tokius pasiūlymus vos prieš metus svarstė rajono politikai.
– Aš asmeniškai atsižvelgčiau į „Tauragės autobusų parko“ darbuotojų norus. Manau, kad ir autobusų stotis, ir visas bendrovės techninis personalas, ir autobusų parkas turėjo būti vienoje vietoje. Techninės problemos stoties rekonstrukcija neišspręs, – „Tauragės žinioms“ sakė S. Mičiulis.
Paklaustas, ką mano apie Tauragės savivaldybės administracijos skelbiamų konkursų skaidrumą, kiek jų yra laimėjusi jo vadovaujama „Bremenos“ bendrovė, verslininkas nusijuokė.
– Konkursai turi būti organizuojami taip, kad juose galėtų dalyvauti visi rinkos dalyviai. Pradžioje dar laimėdavome, o dabar galbūt susitvarkoma taip, kad dalyvautų kuo mažiau dalyvių. Jei atsisakoma laimėjimo, atsisakymas turėtų būti pagrindžiamas. Be to, yra teisėsaugos struktūros, jos turėtų tuo domėtis. Jei to nebus, bus ir daugiau panašių dalykų. Verslo sąlygos šiandien ne visiems vienodos, – kalbėjo S. Mičiulis.
Politiko ir verslininko teigimu, jam sunku matyti, kaip šiandien lengvai švaistomi sunkiai uždirbti mokesčių mokėtojų pinigai.
Kalta politika?
Antrajame autobusų stoties pastato aukšte, kuriam politikai lengva ranka atseikėjo beveik milijoną iš mūsų biudžeto, įsikurs vos aštuoni „Tauragės autobusų parko“ administracijos darbuotojai. Prisistatyti nepanorusi šios savivaldybės bendrovės administracijos atstovė „Tauragės žinioms“ sakė, kad dalis administracijos – techninio personalo liks senuosiuose bendrovės pastatuose.
– Žinoma, pats puikiausias variantas būtų, jei mes visi galėtume būti kartu – ir administracija, ir kiti darbuotojai, ir visas autobusų parkas. To norėjo ir mūsų direktorius Rimantas Martinavičius, tačiau rajono vadovybė jo nepalaikė. Žinot, kokia ta politika, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo moteris.
„Tauragės autobusų parko“ vadovas Rimantas Martinavičius prisimena, kad jo vadovaujama bendrovė turėjo kelis stoties atnaujinimo variantus.
– Viena idėjų buvo, kad stotis ir autobusų garažai būtų vienoje vietoje. Tačiau tokį projektą nelengva įgyvendinti. Sunkmetis sudarkė šiuos planus, – sakė R. Martinavičius.
Bendrovės vadovas pripažino, kad senosios stoties rekonstrukcija neišspręs techninių problemų. Tuščia rida nuo garažų iki stoties autobusai kiekvienas kasdien nuvažiuoja po 8 km, pinigine išraiška tai sudaro mažiausiai 500 Lt per dieną. Nesunku suskaičiuoti, kad per metus susidaranti suma viršija 150 tūkstančių litų.
700 tūkstančių – nedaug?
Kitokius autobusų stoties gaivinimo planus prisimena ir Tarybos Investicijų ir plėtros komiteto pirmininkas Gediminas Maškauskas.
– Mano nuomonė nepasikeitė. Aš maniau, kad geriausia vieta autobusų stočiai ten, kur ji bendrajame plane buvo numatyta senais laikais, – Dariaus ir Girėno gatvėje, šalia turgaus, už „Maximos“ prekybos centro. Tuometinis komiteto pirmininkas Antanas Stankus stočiai siūlė kitą vietą – Bernotiškės gatvėje, už „Norfos“. Jis tuomet sakė, kad atsirastų investuotojų, kurie už savivaldybės skirtą sklypą veltui pastatytų stotį kartu su prekybos centru. Man toks variantas nepatiko. Be to, vargu ar per sunkmetį kas Tauragėje būtų statęs dar vieną prekybos centrą. Pažiūrėkite, „Maximos“ sklypas ir tas tuščias stovi, baigia latrai apšvilpti, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo G. Maškauskas.
Politikas pripažino, kad, vienoje vietoje įkurdinus visą „Tauragės autobusų parką“, dabartinę bendrovės teritoriją kartu su pastatais savivaldybė galėtų parduoti. Tačiau dabar tai daryti, jo teigimu, būtų nusikaltimas – per pigu. G. Maškausko nuomone, iš biudžeto antrajam stoties aukštui skirti per 700 tūkstančių litų nėra dideli pinigai.
Planas jau buvo ant stalo
Buvęs rajono meras liberalcentristas Robertas Piečia „Tauragės žinioms“ patvirtino, kad paskutiniaisiais jo vadovavimo rajonui mėnesiais – 2009-ųjų rudenį jis jau vartė parengtus dokumentus, kurie būtų davę pagrindą naujos autobusų stoties kartu su „Tauragės autobusų parku“ statybai.
– Autobusų parkas pats neišsilaiko. Tuščia rida bendrovei atneša šimtus tūkstančių litų nuostolių. Autobusai, važiuodami į stotį, pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Tačiau dabartinis rajono meras visą laiką laikėsi savo nuomonės, kad stotį reikia palikti senojoje vietoje. Aš buvau už tai, kad paklaustume, ką mano gyventojai, tačiau niekas to nepadarė. O dėl konkurso – kai tik du jame dalyvauja, visko gali būti, ir susitarimų gali būti. Dėl planuojamo antro stoties aukšto reikalingumo nenoriu ginčytis. Tačiau ar nebus taip, kaip su kultūros rūmų renovacija, kuri nuo planuotos pirminės 4,5 milijono litų sumos pabrango iki dešimties milijonų? – svarstė R. Piečia.
Mano, kad išlaidauja
Savivaldybės Tarybos narys, 2008-aisiais vadovavęs Investicijų ir plėtros komitetui Antanas Stankus sako esąs įsitikinęs, kad antrasis naujosios stoties pastato aukštas reikalingas tik dizainui paįvairinti. Jo nuomone, patalpose, mokesčių mokėtojams kainuosiančiose 700 tūkstančių litų, įkurdinti vos keletą darbuotojų, – nepateisinamas išlaidumas.
– Kai vadovavau komitetui, siūlėme stotį su visu autobusų parku statyti Bernotiškės gatvėje. Investuotojas būtų ją pastatęs veltui, jei jam būtų leista šalia stoties įkurdinti ir prekybos centrą. Tam būtų skelbtas konkursas. Kitų miestų patirtis parodė, kad norinčiųjų investuoti atsirastų. Senosios stoties sklypą ir „Tauragės autobusų parko“ teritoriją savivaldybė būtų galėjusi parduoti. Mano skaičiavimais, šis savivaldybės turtas vertas mažiausiai dviejų milijonų litų, už kuriuos būtų galima nupirkti naujų autobusų. Mokesčių mokėtojams toks planas nebūtų kainavęs, o biudžetui atneštų tik naudos. Tam rajono politikai jau buvo pritarę, tačiau meru tapęs Pranas Petrošius užsispyrusiai laikėsi savo nuomonės, kad sukiužusią stotį geriau renovuoti už milijonus. Tik problemų tai neišspręs, – kalbėjo politikas.
Antano Stankaus teigimu, panašių investicinių pasiūlymų, kai savivaldybės indėlis minimalus, jis buvo pateikęs ir daugiau, tačiau visi jie buvo atmesti. Būtent dėl šios priežasties A. Stankus teigia atsistatydinęs iš Tarybos Investicijų ir plėtros komiteto pirmininko pareigų.
Vadovaujasi tarybiniais užmanymais?
Šiuo metu atostogaujantis rajono meras Pranas Petrošius stebisi, kad jo kolegos politikai kalba apie kitokius stoties gaivinimo planus.
– Man rodos, Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą rekonstruoti senąją stotį. Teisybė, buvo mintis iškeldinti stotį kartu su autobusų parku. Nežinau, kodėl Taryba šio klausimo nesprendė. Aš tada buvau opozicijoje. Mano skaičiavimais, toks planas savivaldybei kainuotų 6–7 milijonus litų, šiandien nėra tokių finansinių galimybių, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo meras.
Paklaustas, ar domėjosi, kiek „Tauragės autobusų parko“ darbuotojų ketinama perkelti į naująsias 700 tūkstančių litų kainuosiančias patalpas, meras atsakė to nežinąs. Tik patvirtino, kad tuos 700 tūkst. litų savivaldybė skolinsis, mat biudžete lėšų šiam projektui nėra.
Mero teigimu, neoficialią apklausą, kurioje miesto vietoje turėtų būti autobusų stotis, pernai atliko rajono spauda. Esą tauragiškiai merą apipylė prašymais palikti stotį ten, kur ji stovi nuo tarybinių laikų. Mero nuomone, jei tarybiniais laikais taip buvę sumanyta, tegu taip ir liks.
