Viešos informacijos apie Kaliningrado srityje, netoli Nemano miesto, statomą Baltijos atominę elektrinę internete rasite vos kelis sakinius. Tiesa, Rusijos portaluose jos gerokai daugiau – atominę elektrinę statantys kaimynai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad Baltijos atominė Lietuvos pasienyje kyla it ant mielių ir be skrupulų teigia, kad skuba aplenkti kitas Baltijos valstybes.
Įsileido užsieniečius
„Tauragės žinioms“ į rankas atsitiktinai pateko Nemano mieste leidžiamo laikraščio „Nemano žinios“ gruodžio 3 dienos numeris. Pirmajame šio laikraščio puslapyje publikuojamas straipsnis „Baltijos AE: užsieniečiams parodyta statybų aikštelė ir objektai“. Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos atstovams Kaliningrado atominės elektrinės statybų aikštelė aprodyta pirmą kartą. Kol kas šių statybų nematė nė vienas Lietuvos žurnalistas.
Straipsnyje teigiama, kad lapkričio 29-ąją į Nemano rajoną oficialaus vizito atvyko Kaliningrado gubernatorius Nikolajus Cukanovas. Gubernatoriaus vizito tikslas – susitikimas su Baltijos atominės elektrinės (AE), į kurios statybų aikštelę buvo pakviesta užsienio svečių – Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos generalinių konsulų, Danijos Karalystės garbės konsulo, Baltarusijos ambasados atstovo ir kitų oficialių asmenų – delegacija, vadovybe.
Laikraščio teigimu, svečius atominės statybų aikštelėje pasitiko bendrovės „Baltijos AE“ generalinis direktorius Jurijus Šalimovas. Jo teigimu, pirmąkart Rusijos atominės energetikos istorijoje į atominės elektrinės statybas ketinama įtraukti privačius investuotojus, įskaitant ir užsieniečius. Pastarąjį projektą, J. Šalimovo teigimu, elektrinės statytoja – „Rosatom“ bendrovė laiko prioritetiniu.
Koncerno „Rosenergoatom“ filialo „Direkcija, statanti Baltijos AE“ direktorius Jevgenijus Vlasenko delegaciją informavo, kad 2011-aisiais atominės statybų direkcijoje darbuotojų nuo 45 padaugės iki 155, o darbuotojų, tiesiogiai susijusių su elektrinės statybomis, – nuo 500 iki 1500. Pasak J. Vlasenko, iki Naujųjų metų eksploatuoti bus perduota statybų bazės elektros tinklų sistema. Esą į elektrinės teritoriją jau nutiesti keliai, įvesta drenažo sistema, baigiamas įrengti vandentiekis.
Filialo atstovas Aleksandras Ščerikanovas užsienio delegacijai atskleidė, kad statybines medžiagas į statybų aikštelę ketinama gabenti Nemunu. Tam tikslui gyvenvietėje Bolšoje Selo planuojama statyti prieplauką.
Investuos 5 mlrd. eurų
„Nemano žinių“ teigimu, generalinis Lietuvos Respublikos konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius išreiškė pageidavimą, kad Baltijos AE statybų aikštelę apžiūrėti teisė būtų suteikta Lietuvos ekologams. Lietuvos konsulė Sovetsko mieste Liuda Kleimionova išreiškė pageidavimą, kad būtų pasirašyta operatyvinės informacijos sutartis, kurios pagrindu Lietuvai būtų pranešama apie atominės statybų eigą ir aplinkos radiacijos stebėseną eksploatuojant elektrinę.
J. Šalimovo teigimu, ekologiniai ir biologiniai tyrimai 12 km zonoje aplink elektrinės statybų aikštelę jau atliekami. Teigiama, kad prieš pradedant elektrinę eksploatuoti 25 km aplink objektą bus įrengti elektroniniai postai, kurių švieslentėje bus rodomi radiacijos duomenys.
Rusijos atstovų teigimu, į šias statybas ketinama investuoti 5 mlrd. eurų. Esą „Rosatom“ užsienio investuotojams ketina perduoti 49 % elektrinės akcijų.
Laikraščio teigimu, atsakydamas į Rusijos žurnalistų klausimus Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrado srityje V. Stankevičius juos informavo, kad Lietuva statys savo atominę elektrinę Ignalinos rajone. Pasak Nemano žurnalistų, tokią galimybę svarsto ir Baltarusija. Kaliningrado srities spauda atvirauja – konkurencija bus didžiulė, esą kas greičiau perduos savo atominį objektą eksploatuoti, tas turės daugiau savo pagamintos energijos vartotojų.
Interneto portalo novyjkaliningrad.ru teigimu, Lietuvos diplomatams Baltijos AE statybų aikštelė aprodyta todėl, kad kaimyninė valstybė neabejotų projekto realumu. Portalas teigia, kad Rusijos Federacija su Lietuva konkuruoja sąžiningai, nesistengdama pervilioti investuotojo, kuris galėjo finansuoti panašų Lietuvos projektą.
Atsakymus rengė savaitę
Lietuvos konsulė Sovetsko mieste Liuda Kleimionova „Tauragės žinioms“ atsisakė komentuoti vizito į Baltijos AE statybų aikštelę detales. Konsulė tikino nesanti įpareigota to daryti ir patarė informacijos kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją.
Paprašyta pateikti oficialią informaciją apie lapkričio pabaigoje Rusijos Kaliningrado srityje surengtą įvairių šalių, tarp jų ir Lietuvos konsulų susitikimą, vykusį Baltijos atominės elektrinės statybų aikštelėje, Užsienio reikalų ministerija (URM) ją „Tauragės žinių“ redakcijai rengė visą savaitę. Pasak ministerijos Spaudos tarnybos vadovo Mindaugo Lašo, redakcijos prašomi pateikti atsakymai esąs ypatingos svarbos reikalas. URM praneša, kad Lietuvos pašonėje, vos 30 km nuo Tauragės miesto, statydama atominę elektrinę, Rusijos Federacija savo veiksmų su mūsų šalimi nederina.
URM teigimu, pernai uždaryta Ignalinos atominė elektrinė buvo pagrindinis šalies elektros tiekimo šaltinis, tai buvo ir stabilios įplaukos į šalies biudžetą. Šioje elektrinėje pagaminta elektra sudarė apie 70–80 procentų bendro šalies poreikio. Uždarius Ignalinos atominę Lietuvos priklausomybė nuo energijos išteklių importo išaugo dar labiau.
Pasak URM Spaudos tarnybos, būtent todėl buvo priimtas sprendimas kartu su mūsų kaimynėmis Latvija, Estija ir Lenkija statyti naują branduolinę jėgainę.
„Sutarta,kad lietuvišką projektą įgyvendinsime pagal aukščiausius tarptautinius branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos standartus, kad įgyvendindami projektą naudosime pažangiausias vakarietiškas technologijas. Tam tikslui buvo patvirtinta Visagino atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo studija, prieš tai ją suderinus su kaimyninėmis bei kitomis suinteresuotomis valstybėmis. Mums buvo svarbu, kad procesas vyktų skaidriai, o visos suinteresuotos šalys, įskaitant ir Rusiją, turėjo galimybę jame dalyvauti“, – teigiama pranešime „Tauragės žinioms“.
Pasak URM, apie ketinimus statyti naujas atomines elektrines kalba ir kitos regiono šalys. Rusija, ministerijos teigimu, yra pateikusi poveikio aplinkai dokumentus dėl Kaliningrado srityje planuojamos statyti atominės elektrinės.
„Tačiau kaip bebūtų gaila, šioje srityje kaimynams turime daugybę priekaištų, nes pateikta informacija yra neišsami ir neatsako į mūsų klausimus. Šių metų spalio 20 d. Rusijai dar kartą išsiuntėme savo klausimus dėl jų vykdomo atominės elektrinės projekto ir reikalingų atlikti poveikio aplinkai vertinimo veiksmų, taip pat paprašėme papildomos informacijos bei paaiškinimų atskirais klausimais. Kol kas atsakymo negavome, nors nuolatos tiek dvišaliu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu primename apie jų nepadarytus „namų darbus“. Natūralu, kad mums visiems tai jautrus klausimas, nes atominės elektrinės Kaliningrado srityje avarijos atveju kiltų pavojus visai Lietuvos teritorijai“, – praneša URM.
URM praneša, kad esminiai Lietuvos priekaištai Rusijai – neaiškūs statybos aikštelės parinkimo kriterijai, darbai pradėti vykdyti prieš tai nesuderinus poveikio aplinkai vertinimo su kaimyninėmis šalimis.
„Tai mus neramina, nes šie dalykai yra elementarus bet kurio panašaus projekto pradžiamokslis. Lietuvos visuomenė turi būti išsamiai supažindinta su aikštelės parinkimo kriterijais, kokių saugumo standartų bus laikomasi statant ir eksploatuojant šį objektą, taip pat dėl sanitarinės zonos apimties bei teisinio statuso“, – „Tauragės žinioms“ teigia URM.
URM žiniomis, Rusija skelbia, kad betono pamatai Kaliningrado srities atominėje elektrinėje bus liejami 2011 metų balandį ir kad poveikio aplinkai vertinimas parengtas.
„Su paskutiniu tvirtinimu mes nesutinkame ir dar kartą primename, kad Rusijos projekto derinimo su Lietuva darbai nėra baigti, o tam mes skyrėme ir skirsime maksimalų dėmesį“, – teigia URM.
