Ar tik ne bažnyčia mus moko, kad prieš Dievą visi esame lygūs? Tačiau bažnyčios tarnai Tauragėje surado lygesnių už lygius. Tauragės Romos katalikų Švč. Trejybės bažnyčioje Kūčių vakarą Bernelių mišiose tokiems pateptiesiems buvo rezervuotas visas suolas. Į iš anksto rezervuotas vietas sausakimšoje bažnyčioje patarnautojas atlydėjo Tauragės rajono merą Praną Petrošių ir savivaldybės administracijos direktorių Algirdą Mosėjų su žmona. Greta jų prisėdo ir miesto seniūnas Virginijus Žilius su savo pačia. Nors parapijiečiai stebėdamiesi kraipė galvas, esą to Tauragės bažnyčioje dar nebuvo, klebonas Alvydas Bridikis tame nieko blogo nemato – esą valdžia yra valdžia, ją pagerbti privalu.
Išrinktieji garbingai palydėti iki suolo
Kūčių vakarą Bernelių mišios Tauragės katalikų bažnyčioje prasidėjo devintą valandą vakaro. Kai įėjau į bažnyčią, iki mišių buvo likęs pusvalandis. Žmonių buvo daug, visi suolai – užsėsti.
Žvilgsnis netikėtai užkliuvo už tuščio suolo antroje eilėje. Iš abiejų pusių jis buvo užtvertas ir pažymėtas užrašu „Rezervuota“. Akimirką pamaniau, gal Tauragės bažnyčia sulaukė aukštesniųjų hierarchų viešnagės? Kita galvon atėjusi mintis – nejau laisvas suolas paliktas rajono išrinktiesiems? Šią gėdingą mintį bandžiau nuvyti šalin, tačiau netrukus buvau šokiruota – vienas bažnyčios tarnų į rezervuotą suolą iš raštinės atlydėjo rajono savivaldybės administracijos direktorių Algirdą Mosėjų su žmona, po kelių minučių – ir merą Praną Petrošių. Prie jų prisijungė ir parapijiečių spūstyje trumpai pastoviniavęs miesto seniūnas Virginijus Žilius su žmona.
Gėda buvo už šiuos ponus, kai netoliese jų mačiau stovinčius garbaus amžiaus žmones, tėvelius su vaikais ant rankų. Pripažinsiu, dėl to sunku buvo susikaupti maldai.Nemaloniai pasijaučiau ir tuomet, kai kunigo paraginti vieni kitiems linkėjome ramybės, o klebonas Alvydas Bridikis priėjo ir išskirtinai paspaudė ranką iš Pagramančio į mišias Tauragėje atvykusiam rajono merui P. Petrošiui.
Antireklama prieš rinkimus
Grįžusi į namus dar ilgai galvojau, kodėl net bažnyčioje žmonės skirstomi į garbius ir mažiau garbius. Už kokį dosnumą ar sielos tyrumą atlyginama tokiu dėmesiu?
Parapijiečių skirstymas šokiravo ne mane vieną, greta bažnyčioje stovėję tauragiškiai šnibždėjosi apie nevykusį mero poelgį, ir dar prieš rinkimus. Esą meras būtų pelnęs didesnį rinkėjų palankumą, jei į bažnyčią būtų įėjęs kartu su visais tikinčiaisiais, o jei nebuvo vietų atsisėsti, tiesiog būtų pastovėjęs. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių išstovėti ilgai sunku, galima ateiti anksčiau prieš mišias, kai laisvų vietų dar yra, ką kiti tauragiškiai ir padarė.
Tie, kuriems papasakojau apie rezervuotas vietas bažnyčioje, lyg susitarę tvirtino, kad suprastų, jei vietos būtų rezervuotos šalies Prezidentui ar kitiems ypatingai svarbiems valstybės asmenims, atvykusiems su apsaugos palyda. Esą rajono merui, seniūnui, savivaldybės administracijos direktoriui prilyginti save tokios svarbos asmenims turėtų būti gėda.
Kai šis straipsnis buvo parengtas spaudai, į redakciją paskambinęs buvusiu tremtiniu prisistatęs tauragiškis tiesiog išdėjo savo įspūdį apie merui ir jo svitai maldos namuose rezervuotas vietas:
– Dar nesu gyvenime to matęs. Bažnyčioje vietos rezervuotos, ir dar buvusiam komunistui!
Sėdimas vietas pažadėjo telefonu
Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Alvydas Bridikis „Tauragės žinioms“ sakė, kad tokia tvarka esanti visur – ir Kaune, ir Vilniuje. Taip, pasak klebono, yra per visas šventes ir miesto valdžiai rezervuodamas vietas jis blogai nesijaučia, priešingai – jaučiasi labai gerai.
Užtat savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus „Tauragės žinioms“ prisipažino Kūčių vakarą bažnyčioje jautęsis labai nemaloniai.
– Klebonas paprašė. Pakvietė dalyvauti Kūčių vakaro mišiose. Jis norėjo žmonėms parodyti, kad mišiose yra ir valdžios atstovų. Nesijaučiu išskirtinis, nenorėjau ten sėdėti. Būčiau atėjęs gal 20 minučių prieš mišias ir jei nebūtų buvę vietos atsisėsti, būčiau pastovėjęs, – sakė A. Mosėjus ir patikino, kad kasmet per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas apsilanko bažnyčioje.
Administracijos direktorius neslėpė, kad ateiti į raštinę likus dešimčiai minučių iki Bernelių mišių telefonu jį pakvietė klebonas.
