Ko pykstasi Skaudvilės bendruomenės? Net minėdami ypač svarbią Lietuvai datą – 1991-ųjų sausio 13-osios dvidešimtmetį, skaudviliškiai negailėjo vieni kitiems priekaištų. Skaudžios sukakties metinės Skaudvilės miestelyje skirtingose vietose minėtos dukart – sausio 13-osios pavakarę į renginį kvietė „Skaudvilės krašto“, sausio 14-ąją – Skaudvilės bendruomenė. Miestelyje sklinda gandai, kad bendruomenių nariai vieni į kitų renginius nevaikšto, vieną bendruomenę vadina valdančiąja, kitą – opozicine.
Viena proga – du minėjimai
– Jei atvirai, tai mes esame opozicijoje. Anie – valdantieji,– „Tauragės žinioms“ sakė „Skaudvilės krašto“ narys, vienas Skaudvilės seniūnaičių Alvydas Liekis.
Viešai prisistatyti neišdrįsęs „Skaudvilės krašto“ valdybos narys tikino nenorįs, kad „valdantieji“ vėliau jį užgauliotų, tačiau savo nuomonę išsakė. Vyro tikinimu, „Skaudvilės krašto“ nariai, organizuodami Skaudvilės miestelyje Sausio 13-osios minėjimą, išgirdo esą nepageidaujami ne tik Arūno Beišio vadovaujamos bendruomenės renginyje, bet ir Skaudvilės kultūros namuose.
– Išgirdome, kad jiems nereikia prisiplakėlių, suprask, mūsų bendruomenės. Jau seniai Skaudvilės bendruomenė mus ignoruoja. Į jų renginį sausio 14 dieną ir meras atvažiavo, ir Kultūros namai jiems buvo atviri. Nei į mišias, nei į mūsų minėjimą sausio 13-osios vakarą jie nesiteikė ateiti. Nei šis, nei tas šita proga tokiame mažame miestelyje du minėjimus organizuoti, – kalbėjo „Skaudvilės krašto“ narys.
Kaltas vienas žmogus?
„Skaudvilės krašto“ narys, Skaudvilės seniūnaitis Vidas Bičkus sako, jog jaučiasi nemaloniai, kad vieno miestelio gyventojai, nors ir skirtingų bendruomenių nariai, negali draugiškai sutarti.
– Mus kaltina, kad mes skaldom Skaudvilę, žmonės mano, kad viena bendruomenė priklauso socialdemokratams, kita – liberalams. Tačiau bent jau mūsų bendruomenė nėra su politika susijusi. Manau, kol Skaudvilės bendruomenei vadovaus Arūnas Beišys, jokio suartėjimo nebus, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo V. Bičkus.
V. Bičkaus teigimu, Skaudvilės miestelio bendruomenės jau seniai neranda bendros kalbos. Esą prieš miestelio 250-ies metų jubiliejų „Skaudvilės kraštas“ kreipėsi į visuomenę, kvietė visus į talką, tačiau Skaudvilės bendruomenė, išskyrus šios bendruomenės narius, žinomus kultūros darbuotojus Jurevičius, į kvietimą neatsiliepė.
– Mes krūmus kirtome, aplinką tvarkėme, o jie į šventę atėjo. Ką padarysi, – kalbėjo V. Bičkus.
Kai du pešasi, trečias laimi
Kultūros centro Skaudvilės filialo kultūrinių renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė, paklausta, kodėl Skaudvilės kultūros namai Sausio 13-ąją paminėti nutarė būtent su Skaudvilės bendruomene, atsakė:
– Jie tarėsi su manim asmeniškai. Viena bendruomenė sugalvojo savo, kita – savo programą. Žinoma, tiesos yra, kad bendruomenės nesutaria, konkuruoja. Turiu nuojautą, kad čia kalta politika, bet nenoriu nieko konkrečiai sakyti, – „Tauragės žinioms“ sakė R. Bartkuvienė, priklausanti Skaudvilės bendruomenei.
R. Bartkuvienė patikino, kad bendruomenių konkurencija Skaudvilės miesteliui – atvirkščiai, ne kenkia, o padeda.
– Kai du pešasi, trečias laimi, – laimi, pasak R. Bartkuvienės, skaudviliškiai, mat besipešančios bendruomenės pasiūlo visuomenei daugiau renginių.
Meras – ne piemuo
Skaudvilės bendruomenei vadovaujantis Tauragės mero patarėjas A. Beišys tikino, kad Sausio 13-osios minėjimui ruošėsi iš anksto.
– Visos valstybinės datos ir šventės – ne Beišio šventės. Mes dar lapkritį kartu su Kultūros centru suplanavom Sausio 13-ąją minėti, pasikvietėm Zenono Komskio vadovaujamą „Opus“ chorą. O „Skaudvilės kraštas“ mums koją kiša, – kalbėjo A. Beišys.
Paklaustas, kodėl būtent į jo vadovaujamos bendruomenės renginį atvyko rajono meras, kodėl nei jis, nei meras nedalyvavo „Skaudvilės krašto“ rengtame minėjime ir miestelio bažnyčios mišiose Sausio 13-osios aukoms atminti, A. Beišys atsakė – norint, kad meras dalyvautų, jį reikia pakviesti.
– Meras juk ne koks piemuo. Mes prieš dvi ar tris savaites jį pakvietėm. Jis juk planuoja savo darbotvarkę. Amžinai nuskriausti, – konkurentams kritikos negailėjo A. Beišys.
