Ne kartą iš socialinio buto, jei taip galima pavadinti vienuolikos kvadratinių metrų kambarėlį ir avarinės būklės bendro naudojimo patalpas su supuvusiu vamzdynu, dėl skolų keldinta ir neiškeldinta tauragiškė Gražina Misiuvienė prieš keletą dienų sulaukė antstolio Romualdo Aleksandro Genučio pranešimo, kad po dviejų savaičių bus išmesta į gatvę. Vos pusę minimalios algos uždirbanti moteris įsitikinusi, kad ją iškrausčius visas pirmasis Vytauto gatvės 85-ojo daugiabučio aukštas bus atiduotas komercijai, o ji šiuos planus įgyvendinti norintiems žmonėms esanti vienintelė kliūtis. Greta buto, kuriame gyvena G. Misiuvienė, patalpas turi įsigijusi savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus gyvenimo partnerė Vlada Armonienė.
Sprendimui dėl iškeldinimo – 11 metų
Iš savivaldybės socialinio būsto Vytauto gatvės 85-ajame name Gražina Misiuvienė su tuomet dviem nepilnamečiais vaikais, nesuteikiant jai kitų gyvenamųjų patalpų, Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu turėjo būti iškeldinta dar 1999 metų gruodį. Kadangi moteris augino vaikus, o vienas jų turėjo neįgalumo grupę, sprendimo vykdymas buvo atidėtas metams.
Dėl įvairių priežasčių teismo sprendimas neįvykdytas iki šiol. Anot G. Misiuvienės, šiandien antstolis Romualdas Aleksandras Genutis naudojasi senu vykdomuoju raštu, o ji su tuo nesutinka.
Antstolis liko teisus
Kai eilinį kartą iškilo jos iškeldinimo klausimas, pernai rugpjūtį G. Misiuvienė kreipėsi į antstolį R. A. Genutį prašydama nutraukti vykdymo procesą, nes vykdomajam dokumentui, jos manymu, suėjo dešimties metų senaties terminas. R. A. Genutis tuomet įrodinėjo, kad terminas skaičiuojamas ne nuo 1999-ųjų, o nuo 2003 metų, kai išieškotojai – Tauragės rajono savivaldybės administracijai buvo grąžintas vykdomasis raštas.
Dėl šio antstolio veiksmų moteris kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, tačiau jos skundas buvo atmestas. Sprendimą galioti paliko ir Klaipėdos apygardos teismas.
Niekas nesutiks ten gyventi
G. Misiuvienė įsitikinusi, kad iškeldinus ją iš socialinio būsto Vytauto gatvės 85-ajame daugiabutyje, likusios patalpos bus suremontuotos ir parduotos. Jos manymu, niekas nesutiks gyventi tokiomis antisanitarinėmis sąlygomis, kaip ji dabar gyvena.
Moteriai keista, kad valdininkai užsimojo iškraustyti ją kaip tik dabar, nors ji nėra girtuoklė ir skolas už komunalinius patarnavimus, šildymą, vandenį, kiek išgali, dengia.
G. Misiuvienė korespondentei sakė – jei jau kažkam labai reikalingos bendro naudojimo patalpos, tegul jas pasiima – ji tenkintųsi 11 kvadratinių metrų kambariu, kad tik neišmestų į gatvę. Esą nueitų į biotualetą aikštėje prie viešbučio, o vandens apsiprausti ir maistui iš kur nors parsineštų.
Maistui neužtenka nė 4 litų per dieną
G. Misiuvienė šiuo metu dirba pusę etato. Gauna 360 litų algos. Pusę jos atlyginimo atskaito du antstoliai. Pragyvenimui iš atlyginimo moteriai lieka 179 Lt. Iš atskaitytų pinigų antstoliai po truputį perveda „Tauragės šilumos tinklams“ ir „Tauragės butų ūkiui“, nemenkas sumas atsiskaičiuoja sau už darbą. Šioms įstaigoms G. Misiuvienė iš neįgalumo pensijos sumoka dar po keliasdešimt litų. Pavyzdžiui, sausį su „Tauragės šilumos tinklais“ ji sudarė grafiką 2011 metams ir kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 50 litų.
– Patys valdininkai pripažįsta, kad pagal savo pajamas moku labai daug. Maistui man lieka mažiau nei po 4 litus per dieną. Vakar visai nevalgiau. Pasikepiau dvi bulves, bet negalėjau praryti. Buvau nuėjusi pagalbos pas merą, tačiau jis pasakė, kad kadaise ir jis vargo, žadėjo man paskambinti, bet taip ir nepaskambino, – verkdama pasakojo moteris.
Antstolio pranešimu, G. Misiuvienė iš socialinio būsto turi būti iškeldinta balandžio 7 dieną, 10 valandą. Kitos gyvenamosios vietos nuspręsta jai nesuteikti. Moteris guodžiasi neturėsianti už ką išsinuomoti kito būsto, išmesta į gatvę neturėsianti kur prisiglausti. Jos žiniomis, kiti socialinių būstų gyventojai turi dar didesnių skolų, tačiau jų į gatvę nemeta.
Pasak jos, nors ir moka, jos skolos nemažėja, nes kas mėnesį ateina vis kitos sąskaitos. Naujos sąskaitos už šilumą, vandenį ir kitus komunalinius patarnavimus didesnės, nei G. Misiuvienė sumoka ir antstoliai perveda „Tauragės šilumos tinklams“ bei „Tauragės butų ūkiui“.
Tačiau „Tauragės butų ūkio“ direktorė Edita Vaitkutė-Zinkė sako, kad G. Misuvienė stengiasi kaip išgali ir nėra piktybinė skolininkė.
Antstolis vykdo savivaldybės nurodymus
Tą pačią dieną, kai G. Misiuvienė gavo antstolio pranešimą apie iškeldinimą, sulaukė ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus pasirašyto rašto, kad klausimas dėl jos iškeldinimo sustabdymo bus nagrinėjamas, kai ji pateiks savivaldybės administracijai sudarytus skolos mokėjimo grafikus.
Antstolis R. A. Genutis „Tauragės žinioms“ sakė, kad tokio rašto jis negavo ir balandžio 7-osios rytą bus pasiruošęs vykdyti savivaldybės administracijos reikalavimą bei teismo sprendimą iškeldinti G. Misiuvienę iš gyvenamųjų patalpų.
Spręs Taryba
Savivaldybės administracijos direktorius A. Mosėjus paaiškino, kad paskutinį žodį dėl G. Misiuvienės iškeldinimo balandžio 6-ąją tars rajono savivaldybės Taryba. Iki to laiko G. Misiuvienė savivaldybės administracijai turi pateikti pažymas, įrodančias, kad įsipareigoja sumokėti skolas.
– Mes nesame nusiteikę priešiškai, tačiau ir ji pati turi pasistengti. Mums reikia pagrindo, kuriuo remdamasi Taryba turėtų atšaukti savo sprendimą, – sakė A. Mosėjus.
Jei G. Misiuvienė bus iškeldinta, savivaldybės butas, kuriame ji gyvena, pasak A. Mosėjaus, atiteks tiems, kas laukia eilėje socialiniam būstui gauti. Socialinio būsto privatizuoti negalima. Tokį būstą įsigyti gali žmonės, jame gyvenantys ne trumpiau nei trejus metus, tuo atveju, jei būsto nusidėvėjimas ne mažesnis kaip 60 procentų.
Butą įsigijo iš savivaldybės
„Tauragės žinių“ pakalbinta savivaldybės administracijos direktoriaus A. Mosėjaus gyvenimo draugė Vlada Armonienė, Bažnyčių gatvėje turinti aprangos parduotuvę „Cezara“, sakė, kad bendrabučio tipo butą, tiksliau, vieną kambarį su bendro naudojimo patalpų dalimi įsigijo prieš šešerius metus, kai savivaldybės administracijos direktorius buvo Rimantas Parnarauskas.
–Mano vyras (kalba apie dabartinį savivaldybės administracijos direktorių Algirdą Mosėjų, – red.) nė prie ko. Radau skelbimą laikraštyje, kad parduodamas savivaldybės butas, turėjau laisvų pinigų ir įsigijau nekilnojamąjį turtą. Gal už tris, gal tris su puse tūkstančio litų, nepamenu, bet nebrangiai. Kambarėlis tėra gal 15 kvadratinių metrų, gal šiek tiek didesnis. Jokios komercijos tame name iš kiemo pusės nepadarysi. Ir to kambario niekam neparduosi. Būčiau suremontavusi kambarį ir įleidusi ten gyventi savo giminaitį, tačiau po vieno incidento su Misiuviene ten nebesilankau, – pasakojo V. Armonienė.
V. Armonienės aiškinimu, bendro naudojimo patalpos – tualetas, dušas ir virtuvės patalpa priklauso visiems, kas pirmame aukšte turi įsigiję patalpas, ir visi kas mėnesį moka mokesčius, nors ir jomis nesinaudoja. Patalpų perdalijimas esanti sena problema, kurios spręsti nė vienas verslininkas nesiima.
Vytauto g. 85-ojo namo pirmame aukšte įsikūręs notaro biuras, stomatologės kabinetas, gėlių salonas, proginių drabužių nuomos salonas, kelionių agentūra, kasos aparatais prekiaujanti įmonė, iš kiemo pusės – kirpykla ir vertimų biuras.
Jeigu teismo sprendimas bus įvykdytas, G. Misiuvienė bus pirmoji skolininkė, iškeldinta iš socialinio būsto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos. Pasak Tauragės rajono savivaldybės atstovės spaudai Izolinos Turauskienės, nei pernai, nei šiemet iš savivaldybei priklausančių butų dėl skolų niekas nebuvo iškeldintas. Skolininkų esą tekdavo pagailėti, nes jie augina nepilnamečius vaikus.
