Artėja šių metų rinkiminis ruduo ir Lietuvos žmonės suks galvas, kam ateinantiems ketveriems metams patikėti teisę leisti įstatymus, formuoti Vyriausybę, tai yra, tvarkyti svarbiausius savo šalies reikalus. Kandidatai įrodinės, kad kiekvienas yra geresnis už kitus, kad tik jis vertas Tautos atstovo mandato, o žmonės, neretai patikėję gausiai žarstomais pažadais, manys, kad renkasi geriausius, tik kažkodėl netrukus po rinkimų atsiras nemažai tokių, kurie kaltins Seimą, kad vėl ne tuos išrinkome, kad reikėtų jį paleisti ir iš naujo rinkti kitus...
Ką daryti, kad visada išrinktume „tuos“? Ne kartą žmonėms esu sakęs: per vieną naktį niekas negali pasikeisti, todėl žiūrėkite, ką kandidatas į Seimo narius yra iki tol nuveikęs, koks jis namuose, šeimoje, tarp artimųjų... Vadinasi, toks jis bus ir Seime. Nė vienas iš mūsų pats negalime ateiti į Gedimino prospektą Vilniuje ir pasiskelbti Seimo nariu. Kiekvieną Seimo narį išrenka žmonės. Ir tik jie yra už tai atsakingi.
Visų pirma darbas Seime yra labai atsakingas, įtemptas ir sunkus. Žinoma, galima visus ketverius metus ypač savęs neapsunkinti ir gauti tą pačią algą, tačiau tie, kurie žino, kur eina, žino, ką reikia daryti, turės atsisakyti privataus gyvenimo, atsisakyti visų iki tol dirbtų darbų ir pomėgių, pamiršti kitiems įprastas darbo valandas ir labai dažnai dirbti iki vėlyvo vakaro. To žmonės nemato, to nerodo televizija, bet tai tiesa.
Seimo narys esu tik pirmą kadenciją. Manau, kad parlamente turi dirbti patyrę, juodo ir balto gyvenime matę žmonės, turintys ir galintys savo gyvenimo patirtį atiduoti tvarkant savo krašto reikalus. Už jokius pinigus nenupirksi to, kas įgyta ilgai ir sunkiai dirbant.
Kodėl ryžausi prieš ketverius metus kandidatuoti į Seimą? Todėl, kad jeigu žinai, kaip reikia daryti, nepakanka kritikuoti, šaukti „viskas blogai“, o pačiam pabandyti padaryti geriau.
Ar man pavyko? Negražu pačiam save vertinti, tačiau tai, ką tauragiškiams prieš ketverius metus žadėjau padaryti patekęs į Seimą, pasisekė padaryti su kaupu, nepaisant to, kad nuo vieno žmogaus Seime nedaug kas priklauso: tu turi kalbėtis su kitais, juos įtikinti ir pasiekti, kad už tavo siūlymus balsuotų dauguma. Gal kiekvienam paprastam žmogui ir neįmanoma įvertinti tų visų peripetijų, kurios kyla painiame teisiniame gyvenime, tačiau žmonėms padedantys advokatai, notarai, antstoliai negalės paneigti, kad stengėmės padaryti taip, kad paprastam Lietuvos gyventojui būtų paprasčiau ir pigiau spręsti savo reikalaus.
Kodėl Tauragė? Todėl, kad tai beveik mano tėviškė. Gimiau Skaudvilės rajone, Girdiškės parapijoje, į kurią, beje, visą vaikystę važinėjo autobusas (per Batakius) iš Tauragės autobusų stoties. Čia gyvena mano sesers šeima, čia gyvenimo kelią baigė mano a. a. tėvelis, čia tebegyvena paskutinis iš tėčio brolių dėdė Steponas, o visai netoli, netoli Kryžkalnio, mano tėviškė, kurioje tebeošia mano tėvų užveistas sodas, o netoliese ūkininkauja brolis ir sesuo.
Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad čia gyvenantys žmonės yra mano kaimynai, giminaičiai, kraštiečiai, karšuviai, žemaičiai, tarp kurių išaugau ir kurių gyvenimas, jų bėdos ir džiaugsmai tuo pačiu yra ir mano praeitis, dabartis ir ateitis.
Kaip ir prieš ketverius metus, taip ir šį rudenį nežadėsiu to, ko negalėsiu padaryti ir ko nebus. Galiu pažadėti tik tai, ką ir dariau šią kadenciją Seime: ir toliau nešti sunkią atsakomybės naštą ir atiduoti visas sukauptas žinias ir patirtį, nes tik čia gyvendamas ir dirbdamas šias žinias ir patirtį įgijau.
Mes nemeluojame! Mes nedalijame tuščių pažadų! Mes dirbome ir dirbsime vardan jūsų! Argi jūs neturite balsuoti už tokius, kaip mes?
