Metai apsuko ratą. Kažkam jie buvo geri, kažkam prastesni, tačiau atsigręžus dažnai viskas atrodo daug paprasčiau nei tą akimirką, kai žvelgėme sunkumams į akis. Ir vis dėlto atsigręžkime. Pamirškime, kas buvo liūdno, ir pasidžiaukime tuo, kas gniaužė kvapą. Gražiausiais prisiminimais iš savo šeimos ir visuomeninio gyvenimo su Jumis dalijasi kai kurie žinomi Tauragės žmonės.
Isvalda Aleknienė, Tauragės Europos informacijos centro-Europe Direct vadovė:
Didžiausias metų įvykis man, be jokios abejonės, – anūkėlio Beno gimimas. Sausio 8-ąją jam sukaks trys mėnesiai. Benas labai judrus – akivaizdu, užaugęs bus dviratininkas, kaip ir tėveliai. Labai įdomi jo vardo istorija. Mano dukra kartu su draugu Žilvinu dviračiais keliavo aplink pasaulį. Keliaudami per Pietų Ameriką, Argentinoje, vienos iš Andų kalnų viršūnės Fitz Roy, garsios tarp keliautojų ir fotomenininkų, papėdėje, jie sužinojo, kad laukiasi kūdikėlio, todėl Beno antras vardas yra Fitz Roy. Beno laukėm virtualiai, kasdien šnekėjomės su dukra „Skype“ apie anūkėlį. O dabar ir su pačiu Benu pašnekam. Kitąmet arba mes skrisim į Ameriką, arba mūsų vaikai atskris į Lietuvą.
Geriausias visuomeninis įvykis, mano akiai, buvo renginių ciklo „Akademija 2020“, skirto vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metams paminėti, įgyvendinimas. Šis projektas man buvo svarbus, nes vyko ištisus metus ir davė labai gerų ir gražių rezultatų. Jame dalyvavo dvidešimt Tauragės vaikų dienos centro „Gelbėkit vaikus“ auklėtinių ir tiek pat Tauragės mokytojų senjorų klubo narių. Visi jie per dvidešimt bendrų užsiėmimų vieni iš kitų mokėsi to, ką išmano geriausiai. Vaikai išmoko senųjų tradicijų, o senjorai ir vėl pasijuto reikalingi.
Kadangi šiuo metu mane užpuolė gripas ir guliu ligos patale, noriu pasakyti, kad nėra nieko neįmanomo, ko žmogus savo valios pastangomis negalėtų pasiekti, tik štai ligai pasipriešinti sunku, todėl „Tauragės žinių“ skaitytojams linkiu kuo daugiau sveikatos.
Virginijus Žilius, Tauragės miesto seniūnas:
Per šiuos metus buvo ir gero, ir blogo – kaip ir visiems. Kažko labai nuostabaus neįvyko, tačiau kaip smagiausią įvykį vertinu mūsų su žmona dviejų savaičių kelionę į Kanadą pasisvečiuoti pas mano pusbrolį. Ši šalis man labai patiko. Nemėgstu važinėti po šiltus kraštus, todėl man čia buvo pats tas. Lankėmės Toronte, Otavoje, Monrealyje ir kitur. Važinėjome po miestus, susipažinome su daug įdomių žmonių, tarp jų ir su Lietuvos ambasadore, bendravome, pamatėme, ko nematę. Labai patiko Kvebeke. Tai prancūziškas kraštas, labai įdomi jo istorija, architektūra. Teko ir gamtoje pabūti. Džiaugiuosi savo šeima, kad visi sveiki, kad nebuvo jokių blogų nutikimų, tikiuosi, kad ir kitąmet viskas bus gerai.
O kas dėl visuomeninių įvykių mūsų mieste, tai jie visi man svarbūs, nes beveik visada tenka daugiau ar mažiau prie jų prisidėti. Seniūnija rūpinasi, stengiasi, kad viskas būtų gerai ir gražu, todėl, jei viskas pavyksta, jei žmonėms tai suteikia džiaugsmo ir gerų emocijų, gera ir man. Tai įkvepia ir toliau stengtis. Linkiu, kad ateinantys metai būtų dar geresni nei buvo šie, kad žmonės į gyvenimą žiūrėtų su optimizmo doze, kad šeimose būtų darna, kad būtume sveiki.
Irena Stripeikienė, Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja:
Šie metai buvo išties geri. Didžiausias metų įvykis buvo mano antrojo anūko Gabrieliaus gimimas. Dabar jam jau pusė metukų. Anūkas gyvena Tauragėje, beje, čia dukra ir gimdė. Ir ji, ir aš buvom labai patenkintos medikų darbu. Beje, kitąmet turėčiau sulaukti dar ir anūkėlės. Būsiu triskart močiutė, nors jaučiuosi labai jauna. Didelis džiaugsmas ir mano žentai – abu labai geri.
Kalbant apie šiuos metus plačiau, labiausiai džiugina darna darbo kolektyve, smagu, kad dar esu reikalinga.
Mano palinkėjimas tauragiškiams būtų susilaukti kuo daugiau mažylių, kad mūsų vyrai nesnaustų, netinginiautų, kad nepabėgtų į užsienį. Taip pat linkiu sveikatos, o viso kito užteks.
Pranas Dirginčius, Tauragės garbės pilietis:
Pirmoji metų pusė buvo tikrai gera, o antroji net geresnė negu tikėjausi. Ištiko šiek tiek asmeninių nelaimių, tačiau, ačiū Dievui, jos baigėsi laimingai.
Na, o didžiausias metų įvykis, žinoma, – pripažinimas Garbės piliečiu. Gal aš savo darbais tiek daug nepasiekiau, kiek kiti Tauragės garbės piliečiai, tačiau buvau pasiūlytas šiai nominacijai, išbandymus atlaikiau, regalijos man įteiktos, todėl jaučiuosi įsiliejęs į Tauragės garbės piliečių gretas. Esu dėkingas Tauragės kultūros centro kolektyvui, kuris mane pasiūlė į šį titulą, visiems, kurie žodžiu ir raštu mane palaikė, ir net tiems, kurie buvo prieš šią kandidatūrą, nes tai suteikė man vidinės stiprybės.
Kalbant apie Tauragę, džiaugiuosi gražėjančiu mūsų miestu, nuostabia Kalėdų eglute, o ypač prakartėle. Tai įrodo, kad Tauragė neatsilieka nuo kitų miestų. Pastebėjau, kad esam vienas kitam per mažai draugiški, per mažai geri, nuoširdūs, dažnai žiūrim vienas į kitą per daug pašaipiai.
Linkiu parodyti daugiau nuoširdumo, gėrio vienas kitam, jei kažkas įžeidė, linkiu atsakyti gražumu, o ne blogu žodžiu. Ir, žinoma, sveikatos!
