Į dažniausiai daugiabučių gyventojų užduodamus klausimus apie namų renovaciją atsako UAB „Tauragės butų ūkis“.
Kuo dar, be šildymo kaštų sutaupymo, daugiabučio gyventojams naudinga renovacija?
Pagerėja namo estetinis vaizdas, aplinkos sąlygos, komfortas, padidėja būsto vertė, mažiau suvartojama šilumos energijos (sutaupoma iki 50 proc. šilumos), šildymo suvartojimui reguliuoti įvedama individuali apskaita, kuri leidžia gyventojui pačiam spręsti, kiek jam reikia pirkti šilumos, o nuo to priklauso ir kiek jis mokės už šildymą, atnaujinamos kitos namo inžinerinės sistemos – geriamojo vandens vamzdynai, nuotekų sistema, elektros instaliacija. Įgyvendinus daugybę priemonių bendrai pratęsiamas pastato eksploatavimo laikas, o tai reiškia, kad nereikia daugiabučių namų gyventojams investuoti papildomus kaštus po namo atnaujinimo, t. y. mažesni daugiabučio namo tinkamos techninės būklės palaikymo kaštai.
Ar modernizuojant būstą visuose butuose keičiami radiatoriai, langai?
Net didžiulis renovacijos projektas neduos tokio efekto, kokį galėtų, jei nebus nupjauti įsirengti papildomi radiatoriai, jeigu senos modifikacijos, korozijos pažeisti ir nuo namo pastatymo eksploatuojami radiatoriai nebus keičiami naujais. Todėl šildymo sistemos atnaujinimo projektai numato keisti visus radiatorius butuose, nes rengiantis namo atnaujinimui atliekamas namo atnaujinimo techninis darbo projektas, kurio sudedamoji dalis yra šildymo sistemos techninis projektas, kuris sprendžia visos namo šildymo sistemos atnaujinimą, todėl labai svarbu, kad tai būtų vieningas projektas, kuriame sprendžiamas ir radiatorių kiekio bei galingumo klausimas. Subalansuota šildymo sistema – kelias į didesnius šildymo kaštų sutaupymus. Langus būtina keisti tuos, kurie yra seni, pralaidūs ir nepakeisti, tačiau dažnai atlikus namo termoviziją paaiškėja, kad ir kai kurie pakeisti langai nėra sandarūs, t.y. pučia vėjas tarp varčios ir rėmo arba tarp rėmo ir sienos dažnai, jei langas įstatytas netaisyklingai, gali rasoti angokraščiai. Todėl rengiant projektus siūloma keisti ir langus.
Kiek šilumos namas turi sutaupyti po renovacijos, kad gautų valstybės paramą?
Kad gautų maksimalią valstybės paramą, būtina sutaupyti ne mažiau kaip 40% šilumos, tačiau mūsų iniciatyva atnaujinti namai pasiekė nuo 60 iki 80% energijos sutaupymą.
Kas garantuos, kad namas tiek šilumos sutaupys? Kas atsakys, jei namas nesutaupys tiek šilumos, kiek reikia?
Tai priklauso nuo priemonių, kurios atnaujinamos name, jeigu įgyvendinamos visos būtinos namui energinį efektyvumą didinančios priemonės, kurios nustatomos rengiant namo investicinį projektą, tuomet sutaupymas garantuotas. O mes, kaip projekto administratorius, esame atsakingi, kad projektas būtų įgyvendintas kokybiškai. Labai svarbus momentas visame šiame procese tenka vadinamajam baigiamajam etapui, t. y. rangos darbams. Rangovas, kuris atrenkamas viešųjų pirkimų nustatyta tvarka, atnaujina (modernizuoja) pastatą būtent vadovaudamasis parengtais investicinio ir techninio darbo projekto sprendiniais. Todėl labai svarbu yra patyręs rangovas ir dar vienas saugiklis – tai profesionali techninė priežiūra darbų metu, jos tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
Ne be pagrindo kalbama, kad renovacijos nauda pajuntama tik tuomet, kai ji atlikta kokybiškai. Tauragėje turime puikų pavyzdį – Dainavos g. 5 daugiabutį, kuris Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis yra namas rekordininkas dėl mažų sąskaitų už šildymą. Šio daugiabučio gyventojai kalba, kad namo komendantė akylai stebėjo darbininkų darbą. O kas iš tiesų turi kontroliuoti renovacijos metu atliekamus darbus? Kokia kontrolės sistema? Kokią atsakomybę prisiima UAB „Tauragės butų ūkis“?
Už kokybiškai atliktus darbus atsako tiek statybos techninė priežiūra, žinoma, rangovai, tiek projekto administratorius – UAB „Tauragės butų ūkis“, kuris taip pat tikrina, kontroliuoja, kad darbai būtų atlikti tinkamai. Turime tam ir patirties ir savo darbo specifiką, kaip, pavyzdžiui, į šį procesą įtraukti ir namo gyventojus, kad jie nebūtų šalia, o būtų aktyvūs proceso dalyviai. Tuo tikslu prasidėjus rangos darbams name kiekvieną savaitę nustatytu vienu ir tuo pačiu metu organizuojami susirinkimai (susitikimai) atnaujinamuose namuose, šiuose susirinkimuose dalyvauja rangovai, tech. priežiūros, mes, „Tauragės butų ūkio“ specialistai, ir žinoma, gyventojai, kad greitai ir efektyviai spręstume kylančius klausimus, aptariame vykdomus darbus, planuojamus darbus. Tuomet gyventojai, kurių namuose vyksta statybos darbai, gali vertinti atliktų darbų kokybę, iškelti klausimus, teikti siūlymus ir pan. Jūsų minimas Dainavos g. 5 namas pasiekė gerų rezultatų dėl keleto priežasčių: šis namas prieš atnaujinimą nebuvo pačios prasčiausios būklės, rangos darbai buvo atlikti tikrai kokybiškai, ir tikrai reikia pasidžiaugti, kad visame namo atnaujinimo procese buvo labai aktyvūs išrinkti namo atstovai. Todėl atnaujinimo rezultatas priklauso ir nuo kokybiškai atliktų darbų, ir nuo namo techninės būklės prieš namo atnaujinimą, ir, žinoma, nuo motyvacijos taupyti po namo atnaujinimo, nes vieniems gyventojams pakanka, kad buto temperatūra būtų 20–21 laipsnis, kiti nori gyventi šilčiau – esant 23–24 laipsnių temperatūrai. Kai namas renovuotas, jis sunaudoja mažiau energijos. Jei namas kiauras ir nori tokią pačią temperatūrą palaikyti, reikia daug daugiau šilumos.
Dar vienas ir ne mažiau svarbus namo sutaupymo rodiklis, ar name yra komercinių patalpų, nes savaime suprantama, kad komercinės patalpos suvartoja daugiau šilumos nei butas, nes įstaigose laukinių durų varstymas dažnesnis ir taip šilumos sąnaudos didėja.
Koks renovacijos garantinis laikas?
Garantinis laikas – 5-eri metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jei būtų nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – 20 metų (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti, t. y. nuo perdavimo valstybinei komisijai datos).
Kokią paramą valstybė suteiks socialiai remtiniems žmonėms? O jeigu dirbantis žmogus neteks darbo ir taps socialiai remtinas po metų ar dvejų? Ar valstybė tuomet finansuos jo dalį?
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kredito ir palūkanų kompensavimą, gauna 100 proc. valstybės paramą statybos ir rangos darbams paimtam kreditui ir palūkanoms padengti. Kitaip tariant, renovacija jiems nekainuoja kompensacijos gavimo laikotarpiu. Jei dirbantis žmogus netenka darbo ir tampa remtinu asmeniu, kuris turi teisę į kredito ir palūkanų kompensavimą, jis taip pat gauna 100 proc. valstybės paramą statybos ir rangos darbams paimtam kreditui ir palūkanoms padengti tuo laikotarpiu, kai gauna kompensaciją. Namo atnaujinimo mėnesines įmokas apmoka valstybė.
Kokia parama bus suteikta pensininkams?
Pensinio amžiaus asmenys programoje dalyvauja bendra tvarka, tik dažniau nei kiti jie turi teises į kredito ir palūkanų kompensavimą, tad jiems namo atnaujinimas nekainuoja tą laikotarpį, kurį jie turi teisę į šią paramą.
Jeigu žmogus už renovaciją nori mokėti iš individualių santaupų, ar jis gaus valstybės paramą? Kam konkrečiai reikės pervesti lėšas?
Būsto savininkai, nutarę atnaujinti daugiabutį pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, neprivalo imti paskolos iš banko, jeigu turi pakankamai savo lėšų. Už namo atnaujinimą daugiabučių namų gyventojai gali mokėti iš individualių santaupų ir valstybės parama namo atnaujinimo darbams bus suteikta tokia pati, kaip ir dalyvaujant programoje skolintomis lėšomis. Šios lėšos pervedamos į namo kaupiamųjų lėšų sąskaitą, tačiau pažymėtina, kad asmuo, nusprendęs dalyvauti nuosavomis lėšomis, privalo į kaupiamųjų lėšų sąskaitą įnešti visą butui/patalpai tenkančią investiciją, t. y. nepritaikius valstybės paramos. O kai namas atnaujintas, pasiektas energinis sutaupymas, tada valstybė suteikia paramą. Bankas tiems, kas dalyvavo skolintomis lėšomis, sumažina paskolas, o tie, kurie dalyvavo savomis lėšomis, paramos dalis pervedama į jų sąskaitas. Informaciją apie būsto savininko įmokas, susijusias su namo atnaujinimu, renka ir kaupia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – UAB „Tauragės butų ūkis“.
Kalbama, kad namo gyventojų dauguma, pasisakiusi už daugiabučio namo modernizaciją, turės sumokėti už techninės dokumentacijos parengimą.
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ar daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Tai minimalus butų savininkų, kurie sutinka atnaujinti namą, skaičius – turi būti 50 proc. + 1 balsas. Tie, kurie nesutinka su priimtu sprendimu atnaujinti daugiabutį namą, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, dėl kurių priimtas savininkų sprendimas. Šiuo metu valstybė 100% remia techninės dokumentacijos parengimo išlaidas, t. y. energetinio naudingumo išdavimą prieš namo atnaujinimą, investicinio plano bei techninio darbo projekto (įskaitant projekto ekspertizę) parengimo išlaidas.
Kokias palūkanas gali nusistatyti bankai? Ar jos neišaugs renovacijos metu ar po jos?
Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį, tad kreditus išsimokės visi. Palūkanas nustato ne bankai, o Europos investicinis bankas (EIBI)
Tad kokie „Tauragės butų ūkio“ planai, darbai?
Šiuo metu vyksta statybos rangos darbai Vytauto g. 60 ir Vytauto g. 88 daugiabučiuose namuose. Darbus planuojama užbaigti iki 2013-09-01. Tad ir šie namai 2013 m. šildymo sezoną gyvens taupiau bei komfortiškiau.
Gedimino g. 24 2013 m. birželio mėn. planuojama statybos rangos darbų pirkimo procedūrų pabaiga, tad ir šis namas bus atnaujintas.
Aerodromo g. 13, J. Tumo-Vaižganto g. 127 ir Bažnyčių g. 5 daugiabučiams namams rengiami techniniai darbo projektai. Dalį darbų planuojama atlikti dar šiemet, kitus darbus kelti į kitus metus, kad jiems atlikti būtų tinkamos oro sąlygos.
Galima pasidžiaugti, kad dar penkių namų investiciniai planai parengti ir vyksta šių planų tvirtinimo procedūros.
O 13-ai daugiabučių namų rengiami investiciniai planai.
Tad daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesas Tauragėje itin suaktyvėjęs, galbūt tai lėmė sėkmingai įgyvendinti projektai.
