Daiva SITNIKIENĖ
Ir vėl panaši istorija – valdiškas turtas keliauja į privačias valdas. Tauragės miesto Bernotiškės ir J. Tumo-Vaižganto gatvės sankryžoje į sunkvežimį pakrauta rekonstruojamos J. Tumo-Vaižganto gatvės seno asfalto danga su gruntu iškeliavo į privačias Pagėgių savivaldybės ūkininko žemes. Asfalto dangos liekanas į savo teritoriją susivežęs žinomas šios savivaldybės ūkininkas Romanas Ambroza „Tauragės žinioms“ aiškino, kad statybines atliekas jam atidavė gatvę rekonstruojanti „Žilinskio ir ko“ bendrovė. Ūkininkas žurnalistę tikino Tauragės miestui padaręs gerą darbą, esą bendrovei nereikės utilizuoti niekam nereikalingų asfalto dangos likučių. Tačiau savivaldybė tokia ūkininko versija netiki. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius apie incidentą ketina pranešti teisėsaugai.
Paskui sunkvežimį – 45 kilometrus
Įtarimu, kad seno asfalto dangos atliekos su gruntu iškeliaus kažkam pagal pažintis, antradienį su „Tauragės žinių“ žurnalistais pasidalijo akylas miestelėnas. Į redakciją paskambinęs vyras papasakojo, kad Bernotiškės ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje esančiame laisvame sklype į sunkvežimį kraunama iš rekonstruojamų gatvių atvežta asfalto danga su žemėmis.
– Įdomu, kur šįkart statybinės atliekos bus išvežtos. Atvažiuokite ir pažiūrėkite, gal ir vėl koks geradaris priglaudė į savo sklypą, kaip užpernai neva niekam nereikalingą juodžemį į savo sklypą susivežė mero sūnus, – savo abejones redakcijai išklojo tauragiškis.
Nedelsdami nuvykome į nurodytą vietą. Dar maždaug penkiolika minučių į sunkvežimį specialia technika buvo kraunama smulkinta asfalto danga su žemėmis. Prikrauta mašina nuvažiavo Bernotiškės gatve, pasuko į Dariaus ir Girėno gatvę ir išriedėjo už miesto ribų. Su vairuotoju dar pasvarstėme: galbūt statybinės atliekos vežamos kurios nors seniūnijos kelio duobėms užtaisyti. Neatspėjome. Sunkvežimis važiavo toliau. Pravažiavome Mikytus, Pagėgius, Rukus. Įvažiavome į Stoniškius. Nuo Tauragės nukakome apie 45 kilometrus, kai pamatėme sunkvežimį sukant pro fermas į privačius žinomo Pagėgių savivaldybės ūkininko Romano Ambrozos laukus, kur ne tik darbavosi žemės ūkio technika, bet ir pamatėme kelias krūvas anksčiau atvežtų asfalto ir grunto atliekų.
Dieną nevogtų
Išlipome pasisveikinti ir pakalbinti vairuotojo. Vyras atskleidė, kad sunkvežimis, kurį jis vairavo, priklauso ūkininkui R. Ambrozai. Nors jis tik vairavo mašiną, mano, kad ūkininkas gruntą įsigijo legaliai, gi nevogtų dieną.
Paprašytas padėti susisiekti su ūkininku vairuotojas įsiropštė į mašinos kabiną ir kažkam paskambino. Korespondentė vairuotojui įdavė savo vizitinę kortelę, kad šis perduotų ūkininkui redakcijos telefono numerį, jei šis nepanorėtų atskleisti savo kontaktų. Išlipęs vairuotojas paaiškino, kad netrukus pats ūkininkas čia atvažiuos, nors gal ne jis pats, o sūnus. Visureigiu atvažiavęs jaunas vyras prisistatyti žurnalistei nepanoro. Kadangi jo paties padiktuotame elektroninio pašto adrese buvo nurodytas Tomo vardas, nusprendėme – tai būsiąs R. Ambrozo sūnus Tomas Ambroza.
Padarė gerą darbą?
Į klausimą, iš kur atvežtas gruntas, T. Ambroza sumelavo, esą gruntą pirko, tačiau kur, nenurodys, bet ne iš Tauragės. Atskleidėme, kad matėme, kaip gruntą krovė į mašiną Tauragėje. Tuomet vaikinas pasiūlė klausimus jam atsiųsti raštu. Padiktavo elektroninio pašto adresą, į kurį mūsų išsiųsti laiškai taip ir nenukeliavo, vis grįždavo, administratoriui nurodant, kad toks elektroninio pašto adresas neegzistuoja. Vis dėlto internete nesunkiai radome T. Ambrozos mobiliojo telefono numerį. Į skambutį atsiliepė jo tėvas Romanas Ambroza. Šis buvo kalbesnis. Ūkininkas aiškino, kad rekonstruojamos miesto gatvės skustą asfalto dangą jis naudos keliui į statybvietę savo žemėse įrengti. Seną asfaltą su žemėmis jam esą atidavė įmonė, kuriai šis turtas priklauso. Tačiau įvardyti, kurio įmonės atstovo tokios dovanos paprašė, ūkininkas negalėjo.
– Buvau atvažiavęs į Tauragę, pamačiau, kad kažkokia įmonė Bernotiškės gatvėje iškrauna išardyto asfalto likučius, ir paprašiau. Jie sakė – neturim kur dėti, o aš pasakiau, kad man reikia keliui daryti. Jie man padėjo, o aš išsprendžiau jų problemą, – telefonu „Tauragės žinioms“ dėstė R. Ambroza.
Netrukus vyras patikslino, kad įmonė asfalto liekanas būtų turėjusi išvežti utilizuoti. Ūkininkas tikino, kad tai tebuvo paslauga už paslaugą, už gruntą bendrovei jis nemokėjęs. Geradaris esą nė nepaklausė įmonės pavadinimo ar žmonių, su kuriais tarėsi vardų, pavardžių ar pareigų.
Stambus ūkininkas R. Ambroza šalies žiniasklaidoje yra sulaukęs ne tik gero dėmesio kaip stambiausias, ne vieną Pagėgių savivaldybės renginį parėmęs mecenatas, tačiau ir 2008-ųjų rudenį, kai į rinkimų apygardą balsuoti vežė savo samdinius. Tuokart rinkėjų valia Seimo nario mandatas buvo patikėtas Pagėgių merui „Tvarkos ir teisingumo“ nariui Kęstui Komskiui.
Pasiūlė kreiptis į savivaldybę
Tuo metu, kai UAB „Žilinkis ir Ko“ traktorius kaušu į ūkininko mašiną krovė seną asfaltą, statybinių atliekų esą savo ūkiui vieno iš ten besisukiojusio vyro paprašė žurnalistės siųstas žmogus. Vyras, kurį jis pakalbino, grunto krovimo darbus stebėjo atvažiavęs mėlynos spalvos lengvuoju automobiliu, liaudiškai vadinamu „bulkine“. Mums jis nurodė, kad grunto reikėtų prašyti savivaldybės. Mėlynas automobilis iš J. Tumo-Vaižganto ir Bernotiškės gatvių sankryžos išvažiavo baigus krauti į sunkvežimį gruntą, tačiau nuvažiavo kita kryptimi, J. Tumo-Vaižganto gatve.
Savivaldybė grasina teismu
Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius apie statybinių atliekų dalybas neturėjo ko pasakyti. Pasak jo, seniūnijai rekonstruojamos gatvės asfalto gruntas nepriklauso. Esą jis laikomas pavojingomis atliekomis ir turi būti utilizuotas.
– Seniūnijai atitenka dar geros šaligatvių plytelės, jas panaudosime miesto reikmėms, o seną gruntą rangovas turi utilizuoti ir pristatyti pažymą, – „Tauragės žinioms“ sakė V. Žilius.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus žinios, kad didžiulis kiekis iš J. Tumo-Vaižganto gatvės iškasto grunto iškeliavo į privačią teritoriją, buvo nustebintas.
– Nieko apie tai nežinau. Jei iš tikrųjų taip, kreipsimės į teismą, – sakė A. Mosėjus.
Draudžiama ir baudžiama?
„Tauragės žinios“ antradienį bandė susisiekti su „Žilinskio ir ko“ direktoriumi, tačiau įmonės telefonu atsiliepusi darbuotoja paaiškino, kad jis išvykęs į Vilnių, ir pasiūlė kalbėtis su atstovu spaudai Aurelijumi Daškevičiumi. Pasak jo, pagal sutartį su užsakovais darbus atliekanti įmonė išardyto asfalto dangą su gruntu privalo utilizuoti.
– Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad atiduoti asfalto atliekas draudžiama ir už tai baudžiama. Abejoju, ar tai galėtų būti daroma su vadovo žinia. Atliksim tyrimą ir išsiaiškinsime, jei yra taip, kaip jūs sakėte, į visą šį reikalą rimtai pažiūrėsim ir įvertinsim, – aiškino A. Daškevičius.
Atrodytų, suprantama, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų gatvės rekonstrukcijų metu likusios statybinės atliekos turėtų atitekti visuomenės labui, Tauragėje tikrai turėtume kur jas padėti, be to, ir ne vienas mūsų rajono ūkininkas norėtų gauti tokių atliekų keliams susitvarkyti. Deja, pas mus kita tvarka – neretai privatūs asmenys ir rangovas nusprendžia, kur nukeliaus senų šaligatvių plytelės, gelžbetonio likučiai, iškastas gruntas ar senąją Tauragę menantys bruko akmenys.
Redakcijos komentaras. Jei tokie dalykai dėsis ir toliau, Tauragėje bus galima surengti geradarystės rinkimus. Žmonės išrinktų, kas daugiau statybinių atliekų – juodžemio, senos asfalto dangos ar akmenų savo sklypuose priglaudė.
Jei tokių geradarių pažįstate daugiau, praneškite „Tauragės žinių“ redakcijai. Apie „gerus“ jų darbus paskelbsime.
