Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Aukštų Tauragės politikų turtai toliau kaitina aistras. Ar teisėtai gerai rajone žinomi veikėjai iš pensininkų įsigijo beveik 6 ha žemės sklypą Tauragės miesto Rydštato gatvėje, aiškinasi Klaipėdos apygardos teismas. Žemę valdantys vyrai ir moterys, matyt, skuba išnešti sveiką kailį ir nesibaigus teismo procesui įgytą turtą siekia kuo skubiau parduoti. Ir siekia ne tik to – vengdami viešumo skundais atakuoja prokurorus. Politikų tikslas – išsiaiškinti, iš kur „Tauragės žinių“ žurnalistai sužinojo jų valdomo turto vertę.
Sunerimo dėl tariamo savo saugumo
575 arų žemės sklypas Tauragės miesto Rydštato gatvėje priklauso Tauragėje rinktam Seimo nariui Dariui Petrošiui, savivaldybės tarybos nario Arūno Jancevičiaus sūnui Rokui Jancevičiui, UAB „Tauragės šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Vaclovo Karbauskio žmonai Rimutei Karbauskienei, tos pačios bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojui Arūnui Beišiui ir jo žmonai Angelei Beišienei bei Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Ričardo Ažnos sutuoktinei Dijanai Ažnienei. Visi, išskyrus Beišius, sklypą įsigijo 2005-aisiais. Pastarieji sklypo bendrasavininkiais tapo 2009 metais.
2011-ųjų pavasarį „Tauragės žinios“ rašė, kad beveik 6 ha žemės sklypą politikų šeimos įsigijo iš pensininkų Nausėdų. Tuomet buvo paviešinta ir preliminari šio turto vertė – apie 2,6 mln. litų. Dėl to pernai politikai sunerimo ir kreipėsi į prokurorus, esą laikraštis viešindamas jų turtus kelia jiems grėsmę ir jie nebegali ramiai gyventi.
Mokėjo vos keliasdešimt tūkstančių
Tačiau rašydami skundus prokuratūrai politikai tikriausiai nepasigyrė, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teismas kaip tik nagrinėja su žemės sklypu Rydštato gatvėje susijusią bylą. Į teismą pernai kreipėsi Ona Nausėdienė, iš kurios šie žmonės 2005 metais sklypą įsigijo. Senolė įsitikinusi, kad turtingi ponai ją galėjo apgauti, ir reikalauja su pirkėjais sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti. Mat jie žemę šioje vietoje iš pradžių jai padėjo susigrąžinti, o kiek vėliau nupirko. Galbūt ne veltui viena šio sklypo savininkių tapo rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo žmona Dijana Ažnienė.
Dar prieš trejus metus naujieji šios žemės savininkai „Tauragės žinioms“ teigė, kad Nausėdams už žemę daug nemokėjo – apie keliasdešimt tūkstančių litų, tačiau kiek tiksliai, taip ir neįvardijo.
Žinomo finansininko giminaičiai
Iki šiol su žurnalistais kalbėti vengę politikams žemę pardavę Ona ir Izidorius Nausėdai šįkart atsakė į keletą „Tauragės žinių“ klausimų.
Izidorius Nausėda žurnalistei patvirtino, kad 2005 metais už beveik 6 ha žemės sklypą politikai jiems sumokėjo vos keliasdešimt tūkstančių litų.
– Dabar tiksliai negaliu pasakyti, kiek. Reikėtų paklausti žmonos. Gal apie 40 tūkstančių. Sumokėjo kaip už žemės ūkio paskirties žemę. Apgavo mus, – telefonu „Tauragės žinioms“ kalbėjo senolis.
Žurnalistei pasiteiravus, ar tiesa, kad Oną ir Izidorių Nausėdus sieja giminystės ryšiai su šalyje gerai žinomu finansų analitiku Gitanu Nausėda, I. Nausėda patvirtino, kad G. Nausėda yra jo brolio sūnus. Paklaustas, galbūt Gitanas Nausėda talkina giminaičiams byloje siekiant susigrąžinti kadaise politikams parduotą žemę, vyras patikino, kad ne.
Laukia ekspertizės išvadų
„Tauragės žinios“ susisiekė su žemės sklypo Tauragės Rydštato gatvėje pirkimo-pardavimo bylą nagrinėjančio Klaipėdos apygardos teismo teisėju Alvydu Žerlausku. Jo teigimu, šiuo metu teismas vis dar laukia paskirtos šio žemės sklypo ekspertizės išvadų. Teismas siekia sužinoti tikslią šio turto vertę.
– Dar negaliu pasakyti, kada ekspertizė bus atlikta. Turto vertinimas gali užtrukti ir iki pusmečio, tačiau manau, kad šiuo atveju tiek laukti nereikės. Gal užteks ir keleto mėnesių. Nemanau, kad sklypo vertės nustatymas būtų labai sudėtingas reikalas, – „Tauragės žinioms“ sakė teisėjas.
Sklypo kainą nurodo patys
Nors dėl savo turto vertės išviešinimo sunerimę politikai dėl to ir kaltina žurnalistus, patys viešai skelbiasi, kiek tas jų turtas, kadaise pirktas iš Nausėdų, vertas. Toli ieškoti nereikia – užtenka į Google paieškos sistemą įvesti žodžius „Žemės sklypas Rydštato gatvėje, Tauragėje“ ir visagalis internetas jums prieš akis išmes išsamią informaciją, kurią pasiskelbė patys sklypo savininkai.
Vienoje nekilnojamojo turto agentūros svetainėje publikuojamas šio sklypo pardavimo skelbimas. Jame nurodoma, kad Tauragėje, Rydštato gatvėje, pernai buvo pardavinėjamas 575 arų žemės sklypas, kurio kaina, jei pirkėjas norėtų jį įsigyti visą, – beveik 2 mln. litų (3000 Lt už arą). Sklypas, pasak pardavėjų, gali būti suskirstytas į 45 10–12 arų sklypus. Jei būtų perkama atskirais sklypais, aro kaina siektų nuo 5000 iki 6000 litų. Skelbime rašoma, kad sklypas yra geroje miesto vietoje, jam parengtas ir patvirtintas 10 kW elektros oro linijos pakeitimas į požeminę ir detalusis planas. Teigiama, kad sklypas tinka ne tik gyvenamiesiems namams statyti, bet ir kitokiems poreikiams įgyvendinti.
Suskaičiuoti, kokia šio sklypo vertė, kaip skelbime nurodo jo pardavėjai, sugebėtų ir pradinių klasių mokinys. Rezultatą gautume tikrai stipriai didesnį už sumą, kokią pirkėjai sumokėjo senoliams.
Siekia turto atsikratyti?
„Tauragės žinias“ pasiekė informacija, kad šiuos žemės sklypus politikai gali siekti parduoti kuo skubiau, kol dar nesibaigė teismo procesas. Paskui esą gaudyk vėją laukuose. Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukusi moteris prašė surasti tą laikraščio numerį, kuriame buvo aprašyta šio žemės sklypo įsigijimo istorija. Mat jos sūnus, uždirbęs pinigų Norvegijoje grįžo namo ir norėtų šioje vietoje statytis namą. Moteris tikino girdėjusi, kad politikai sklypus pardavinėjantys itin pigiai – vos po 25 tūkstančius litų už kiekvieną.
„Tauragės žinios“ išsiaiškino, kad apie sklypo pardavimą internete skelbė vienas jo savininkų – Arūnas Beišys. Būtent jo telefono numeris ir buvo nurodytas prie skelbimo teksto.
Pirkėju prisistatęs vyras šią savaitę paskambino A. Beišio numeriu ir pasiteiravo, ar jis parduoda žemės sklypą Rydštato gatvėje.
Skelbiame pokalbio išklotinę:
TŽ. Laba diena.
Arūnas Beišys. Sveiki gyvi.
TŽ. Čia aš gavau jūsų numeriuką dėl skelbimo, dėl sklypo.
A.B. Taip.
TŽ. Sakykite, parduodat dar? Nežinau, čia galiojantis ar negaliojantis tas skelbimas.
A.B. Taip.
TŽ. O sakykit, jūs ten po vieną parduodate ar ne?
A.B. Ne, dabar šiuo metu ne. Visą.
TŽ. Visą tiktai pardavinėjat?
A.B. Taip.
TŽ. A, supratau. O klausykit, o kaina tokia, kokia ten parašyta?
A.B. Taip.
TŽ. Supratau. Dėkui.
A.B. Prašom.
