Algirdas PETRAITIS
Tauragės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas
Tauragės muzikos mokykloje mokiniai laiko baigiamuosius egzaminus, dalyvauja akademiniuose koncertuose. Be to, gegužė – pats koncertų metas, todėl darbas verda. Birželio 5-ąją, 9 val., vyks stojamieji egzaminai, mokyklą papildys dar viena jaunųjų atlikėjų karta.
Muzikos mokyklos mokiniai įneša svarų indėlį į Tauragės kultūrą, juk dažnas renginys neapsieina be jaunųjų muzikantų. Mokykla galės pakviesti vaikus groti įvairiais instrumentais, džiugu, kad atgaivinta chorinio dainavimo klasė, kuriai vadovauja nauja mokytoja Sandra Rimkutė-Jankuvienė.
Gegužės 2 d. įvykęs chorinio dainavimo klasės koncertas parodė, kaip puikiai vaikai dainuoja, kokie jie užsidegę dainavimu, scenine drąsa. Buvo lengva pastebėti mokytojos ir mokinių artimą ryšį, gerus santykius ir vieną bendrą jų tikslą – gražiai dainuoti. Pilna kūrybinių minčių mokytoja S. Rimkutė-Jankuvienė su malonumu lauks naujų mokinių. Mokytoja yra baigusi Klaipėdos universitetą, Zalcburgo Mocarteumo universiteto Orffo-institutą (Austrija), dabar dirba Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos teorijos ir pedagogikos katedroje ir Tauragės muzikos mokykloje.
– Sandra, juk Jūsų veikla neapsiriboja vien pedagoginiu darbu?
– Kartais auginu ir savo vaikus, cha... Užsiimu šviečiamąja veikla – organizuoju ir vedu kvalifikacijos kėlimo kursus ir seminarus, organizuoju užsienio lektorių atvykimą į Lietuvą. Baigiu doktorantūros studijas Klaipėdos universitete, todėl mokslinė veikla šiuo metu, manau, užima tiek pat laiko, kiek ir pedagoginė.
– Kas paskatino Jus atvykti į Tauragę?
– Penkerius metus brandinau atvykimo į Tauragę mintį – ji išsipildė. Kai pirmą kartą atvykau vesti mokytojams kvalifikacijos tobulinimo seminarą, pajutau, kad galiu tapti Tauragės pedagogų bendruomenės dalimi, o be to, su šeima planavome atvykti gyventi į šį kraštą.
– Kokių sunkumų kilo pradėjus dirbti Tauragėje?
– Šie metai pralėkė taip greitai, linksmai ir maloniai, kad didelių sunkumų nepatyriau, visą laiką gyvenau darbu. Manau, kad laiko trūkumas yra didžiausia mano problema.
– Kur slepiasi paslaptis užburiant vaikus dainuoti?
– Galima būtų vardyti daug, bet man atrodo, kad vaikai patys užsibūrę dainavimu, jie nori dainuoti, džiaugtis dainuodami, jie nori išreikšti save, pajusti laisvę. Tikriausiai mano indėlis ir yra suprasti juos, atsižvelgti į jų norus ir suteikti jiems galimybę tobulėti. Aš vaikams nuolat kartoju, kad susirenkame ne tik maloniai padainuoti, bet turime bendrą tikslą – dainuodami siekti profesionalumo. Na, bet šiaip jokia čia paslaptis – viskas slypi mūsų visų šypsenoje ir nuoširdume.
– Kokie Jūsų planai?
– Planų daug ir įvairių, tik bijau, kad iš jų kas nors nepasijuoktų. Kaip toje patarlėje „Žmogus planuoja – Dievas juokiasi“. Jei rimtai, tai pagrindinis plano tikslas – kuo greičiau suformuoti stiprią chorinio dainavimo klasę, nes vaikai labai nori koncertuoti, o tam reikia aukštesnio profesionalumo lygio.
