Antradienį „Šaltinio“ progimnazijos būsimieji pirmokai buvo pakviesti susipažinti su savo būsimaisiais mokytojais, mokyklos salėje ta proga buvo surengta šventė. Tačiau tuo pasidžiaugti galėjo ne visi. Beveik dvi dešimtys moksleivių vis dar nežino, kurią mokyklą lankys.
Beveik tuo pat metu kai salėję vyko šventė, nepatekusiųjų į sąrašus tėveliai rinkosi į klasę tikėdamiesi sulaukti gerų naujienų. Deja, mūsų išrinkti politikai vis dar nenusprendė, ar „Šaltinio“ progimnazijai leisti komplektuoti papildomą 6-ą pirmokėlių klasę, ar ne. Už mokyklos durų lieka net greta šios mokyklos gyvenantys vaikai, tačiau kai kuriems Tarybos nariams atrodo, kad šiai progimnazijai 6-ių pirmokėlių klasių per daug. Lieka nuskriaustos kitos mokyklos.
Politikai įtaria, kad kai kurie moksleivių tėvai specialiai deklaravo gyvenamąją vietą, „Šaltinio“ progimnazijos aptarnaujamoje teritorijoje, kad tik ten patektų.
Klausimas dėl „Šaltinio“ progimnazijos mokyklos papildomo klasių komplekto politikus vėl sugražino prie diskusijų dėl mokykloms priskirtų aptarnavimo teritorijų.
Per dvi dienas užpildytos 5 pirmokų klasės
Problema dėl papildomo klasės komplekto kilo todėl, kad „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriui pavasarį pateikė prašymą suformuoti tik 5 pirmokų klasių komplektus, tačiau jau per pirmąsias dvi moksleivių priėmimo dienas, balandžio 1-2 d., buvo gauti 132 prašymai ir netrukus prireikė dar vieno klasės komplekto. Anot progimnazijos direktorės, moksleivių tėvai nurodė gyvenantys „Šaltinio“ progimnazijai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Vieni pristatė gyvenamosios vietos deklaracijos pažymas, kiti įrodė faktinę gyvenamąją vietą.
Mokyklos vadovė kreipėsi į rajono savivaldybės Tarybą prašydama suformuoti 6-ą pirmokų klasės komplektą. Politikai pradėjo diskusijas ne tik dėl papildomo klasės komplekto formavimo, bet ir dėl pačios tvarkos, kai moksleiviai priimami į mokyklą pagal gyvenamąją vietą.
Anot J. Lazdauskienės, iki kovo 29 dienos, kai Švietimo skyriui reikėjo pateikti prašymą klasių komplektams formuoti, moksleivių skaičius nebuvo aiškus. Iš kur mokinių skaičių gauti tikslų, esą nežinia.
Praėjusiame Tarybos posėdyje politikai šiuo klausimu sprendimo nepriėmė. Atidėjo kitam posėdžiui, kuris vyks birželio 16 dieną, tačiau šis klausimas neduoda ramybės ne tik tėvams, kurie nežino, į kurią mokyklą jų vaikas eis ir ką pasakyti būsimajam pirmokui, bet ir kai kuriems politikams.
Politikai ir mokyklų vadovai sukviesti į pasitarimą
Antradienį Tauragės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas tarybos narius, o taip pat mokyklų vadovus, sukvietė į pasitarimą. Visų rajono mokyklų vadovams suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę apie dabartinę priėmimo į mokyklas tvarką, kai mokyklos priskiriamos pagal gyvenamą vietą ir kurią dauguma mokyklų vadovų pripažino pažeidinėjantys. Taip pat kalbėta apie mokinių mažėjimą ir mokyklų ateities perspektyvas.
– Šįvakar „Šaltinio“ progimnazijos pirmokai renkasi susitikti su mokytojais ir jie turi žinoti, ar bus 6-as klasių komplektas, – susitikimo pradžioje sakė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas A. Beišys. Tačiau kelias valandas trukusios diskusijos aiškumo neįvedė. Nuomonių ringas baigėsi 8:7, nežymia persvara, kad mokykloms nereikia priskirti teritorijų.
Vieni politikai siūlė peržiūrėti priskirtas teritorijas, o kiti – teritorijų nepriskirti, tačiau paskirti klasių komplektų kvotas. Buvo siūlymas priėmimą į mokyklas organizuoti centralizuotai, kaip ir į darželius, kuo visi esą patenkinti. Taip pat siūlyta peržiūrėti mokyklų teritorijas.
Mokyklų vadovai pažeidinėja tvarką
Į Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko A. Beišio klausimą, kiek vadovų drąsiai gali pasakyti, kad priimdami moksleivius griežtai laikosi esamos tvarkos, pakilo tik viena – Lauksargių pagrindinės mokyklos vadovo ranka. Pasisakydami mokyklų vadovai, vienas po kito viešai pripažino:
– Nesilaikau teritorijų kaip ir visi kiti.
Gaurės pagrindinės mokyklos direktorius Kęstutis Makauskas neiškentė:
– Yra moksleivių tėvų, kurie savo vaikų negali vežioti į miesto mokyklą, bet yra tokių, kurie turi tokias galimybes, ir miesto mokyklas laiko geresnėmis. Teritorijos ypač aktualu kaimo mokykloms. Miestas pelnosi kaimo vaikų sąskaita!
Direktorius tikino, kad kaimo mokyklos ugdymo prasme nėra prastesnės, nors joms sunkiau finansine prasme.
Emocingos diskusijos ne tik apie teritorijas, bet ir mokyklų lygį, „prikabintą“ prestižinės mokyklos statusą, atrodo, sukiršino kai kuriuos mokyklų vadovus ir politikus. Kalbos šia tema nenutilo ir savivaldybės koridoriuose po pasitarimo.
Politikų vaikai lanko „Šaltinio“ progimnaziją
„Šaltinio“ progimnazijos direktorė J. Lazdauskienė esą kaltinama, kad į jos vadovaujamą įstaigą priimami vaikai ne tik iš šiai mokyklai priskirtos teritorijos. Neištvėrusi direktorė politikams priminė, kad kai kurie Tarybos nariai savyje, turbūt, juokiasi, žinodami kieno tai yra vaikai.
Vėliau „Tauragės žinioms“ J. Lazdauskienė aiškino, kad anksčiau, kai buvo laisvų vietų, savo vaikus į šią mokyklą yra atvedę ir mūsų politikai.
„Šaltinio“ progimnazijoje trečią klasę lanko mūsų mero P. Petrošius anūkė. Žurnalistams meras ne kartą yra minėjęs, kad anūkė gyvena pas juos, Pagramantyje. Dar kovą redakcija gavo laišką, kuriame rašoma:
„Juk normalūs pagramantiškiai vaikus veža į Tauragę, į Šilalę, ir meras savo anūką veža į Tauragės mokyklą. O mūsų, kaimiečių, vaikai pasmerkti...“
Kodėl mero anūkė lanko ne kaimo mokyklą, šnibždėtasi ir tėvų, kurių vaikai nepateko į „Šaltinio“ progimnaziją, susirinkimo metu. Apie tai „Tauragės žinių“ paklaustas P. Petrošius atsakė, kad tuo metu kai jo anūkė pradėjo eiti į pirmą klasę minėtoje progimnazijoje, jo sūnaus šeima gyveno Tauragėje, Ateities take. Dabar anūkė gyvena ir pas jį, ir pas tėvus Tauragėje. Tiesa, ne „Šaltinio“ progimnazijos, o kitai miesto mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
Nenori į kaimo mokyklą
Praėjusią savaitę į „Tauragės žinių“ redakciją užsukęs būsimosios pirmokėlės tėvas Viktoras Jucius iš Sungailiškių sakė norįs savo vaiką leisti tik į „Šaltinio“ progimnaziją, nors pagal gyvenamąją vietą jiems priklauso Pagramančio mokykla. Jo įsitikinimu, iš tėvų negali būti atimta teisė parinkti mokyklą.
Į redakciją V. Jucius užsuko po susitikimo su savivaldybės vicemeru Silverijumi Statkumi. Vyras skundėsi, kad vicemeras jį įskaudino, esą pasakęs, kad jei vaikai iš kaimo norės eiti į miesto mokyklą, jis būsiąs kategoriškai nusiteikęs prieš papildomų komplektų steigimą.
– O mes žinome, kokia situacija yra Pagramančio mokykloje. Mokykla vegetuojanti, gal po 5 metų užsidarys. Vaikams teks iš kaimo pereiti į miestą. Bus sunku, nes ten mokymosi lygis kitoks. Moksleiviai mokosi jungtinėse klasėse. Kuo mūsų vaikai prastesni už miesto vaikus? S. Statkus pasiūlė mums prašytis į „Aušros“ pagrindinę mokyklą. Jam rūpi išsaugoti mokyklą, kur mokosi jo vaikas, bet mes ten nenorime. Apie tą mokyklą mes nieko nežinome. Vyresnioji mūsų dukra mokėsi „Šaltinio“ mokykloje, – redakcijai išdėstė V. Jucius.
Anot jo, nesąžininga, kad mokyklos priskirtos pagal deklaracijos vietą, juk yra šeimų, kurie gyvena nuomojamuose būstuose ir deklaruoti ten gyvenamosios vietos negali.
Vicemeras: reikia reguliuoti mokinių srautą
Vicemeras S. Statkus „Tauragės žinioms“ sakė, kad reikia galvoti apie bendrą mokyklų strategiją, todėl svarbu mokymo įstaigose sureguliuoti mokinių skaičių.
– Šiemet „Šaltinio“ progimnazijoje daug mokinių, kitais metais, jei kažkas nepatiks, jie eis į „Aušrą“, trečiais metais – kitur. Piktas esu ant savęs, kad neišsaugojom Baltrušaičių mokyklos. Kaimas jaunėja, namai ten pigesni nei mieste, o mokyklos nebėra, – situaciją vertino S. Statkus.
Pagrasino kreipsiąsi į teismą
Iš emocionalaus susitikimo „Šaltinio“ progimnazijoje moksleivių tėvai išėjo nesulaukę atsakymo, jiems teks palaukti birželio mėnesį vyksiančio Tarybos posėdžio, tačiau turėdami viltį, kad politikai paisys nustatytos tvarkos ir mokyklai priskirtoje teritorijoje gyvenantys vaikai bus priimti. Priešingu atveju, pagrasino, kad kreipsis į teismą.
Remiantis galiojančia priėmimo tvarka V. Juciaus dukra, gyvenanti Sungailiškiuose, į „Šaltinio“ progimnaziją nepateks.
Po susitikimo „Šaltinio“ progimnazijoje meras „Tauragės žinioms“ sakė bandysiąs aiškintis, kaip vykdoma mokinių apskaita. Anot jo, jei iškart būtų buvęs nustatytas tikslus klasių komplektų skaičius, nebūtų kilę tokių problemų.
