Jau 52-ejus metus gyvenu Lomių kaime. Per tiek metų gyvenvietė pasikeitė, pasikeitė ir jos gyventojai. Lomių kaimo biblioteka persikraustė jau į trečią pastatą. Keitėsi bibliotekos darbuotojai. Dirbo vieni už kitus pranašesni.
Šiuo metu Lomių bibliotekoje dirbanti jauna jos vedėja Gintarė Pavalkytė mus labai nustebino savo suprantingumu. Šių metų liepos 3 dieną, nors ir atostogaudama, jis atvyko į Lomius, atėjo į mūsų kiemą, kur sutiko anūkes ir paprašė pakviesti Vladą Lebedevą. Anūkės pakvietė senelį į kiemą, o bibliotekos vedėja pasveikino jį, kaip aktyviausią bibliotekos lankytoją, daugiausiai skaitantį laikraščių, su 78-uoju gimtadieniu.
Nustebome jaunos darbuotojos iniciatyva. Ji įteikė mažą dovanėlę, palinkėjo ilgų gyvenimo metų, taip sujaudindama Vladą iki ašarų. Per tiek metų iš jokių bibliotekos darbuotojų nei mano vyro, nei kitų skaitytojų atžvilgiu dar neteko patirti tokių sveikinimų.
Nors mūsų bibliotekos vedėja šiuo metu ir atostogauja, vis tiek kasdien, kaip susitarėme, galime skaityti bibliotekos gaunamus laikraščius. Ačiū jai, kad mūsų neapleidžia ir supranta, jog be laikraščių negalėtume gyventi. Tačiau labai apmaudu, kad visą birželio mėnesį biblioteka negavo „Lietuvos ryto“ dienraščio. Sužinojome, kad centrinė biblioteka taupo lėšas ir visos rajono bibliotekos turėjo atsisakyti „Lietuvos ryto“ prenumeratos.
Kreipiausi į rajoninę biblioteką. Man buvo atsakyta – internete skaitykite. Kilo klausimas – ką mano tokie darbuotojai taip patardami? Argi seni žmonės gali skaityti kompiuteryje? Ar jie iš viso turi kompiuterius? Ar gali matyti kompiuteryje silpnai matantys? Ar gali seni žmonės perskaityti visą laikraštį internete?
Iš „Lietuvos ryto“ sužinome visas Lietuvos naujienas, Seimo priimtus nutarimus ir jų projektus. Manome, kad tai svarbiausias Lietuvos laikraštis, aprašantis visas pasaulio naujienas. Gal sakysite – prenumeruokite šį laikraštį ir neturėsite bėdos. Suprantame tai, bet juk kaimo žmonės negali įgyvendinti visų savo norų, nes neužtenka pensijos. Todėl ir naudojamės biblioteka, prieinamiausiu tašku.
Seni žmonės, pensininkai, nori gyventi su visais Lietuvos žmonėmis ir žinoti visas šalies naujienas. Norime kuo daugiau skaityti laikraščių, žinoti, kas dedasi Lietuvoje ir pasaulyje, kad nuspręstume, už ką balsuoti per rinkimus. Juk mes daugiau niekuo negalime prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo. O pensininkų Lietuvoje daug.
Pensininkė Elena Lebedeva
Elenai Lebedevai atsako Tauragės viešosios Birutės Baltrušaitytės bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius:
Taip, tiesa, atsisakėme „Lietuvos ryto“ prenumeratos, nes ji labai brangi. Tam, kad užprenumeruotume šį laikraštį visiems bibliotekos filialams, turime išleisti didžiulę sumą. Todėl laikomės tokios politikos – kiekviename bibliotekos filiale yra nemokama interneto prieiga ir galima visas naujienas, įskaitant ir „Lietuvos ryto“ skelbiamas, perskaityti internete. Jei žmogus nemoka įsijungti interneto, mūsų darbuotojai tikrai tą padaryti padės, jei reikia, ir šriftą padidins, tereikia paprašyti. Kas pabando, visiems patinka. Vien už interneto prieigą per metus sumokame 30 tūkstančių litų, todėl brangių dienraščių prenumeratai nelabai lieka. Juolab, kad visos jų naujienos kasdien skelbiamos internete. Bibliotekoms prenumeruojame vietos leidinius, jie arčiau šio krašto žmonių.
