Donatas SIMAITIS
Su kokiu džiaugsmu ir patosu buvo sutikta žinia, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams neįvyko. Vieni tai vadino tautos sąmoningumu, kiti – išmintimi, treti triumfavo, kad žmonės pakluso raginimams neiti į referendumą.
Paprastai galvojant, toks referendumas ir negalėjo įvykti, nes palietė labai daug didžiųjų interesų, jis būtų buvęs prieš nesąžiningus valdininkus, prieš atskirus seimūnus, prieš aukščiausiąją šalies valdžią, prieš didelius ir mažus žemės spekuliantus. Prieš referendumą stojo beveik visos informacinės institucijos, valdomos užsienio kapitalo, ir net nacionalinis transliuotojas. Vienas „žurnalistas“ net pademonstravo, kaip reikia užkasti biuletenį. Būtų buvę dar efektyviau, jei su biuleteniu jis būtų nusišluostęs vieną savo kūno dalį.
Užtenka pavartyti vietinę ar respublikinę spaudą ar pasiklausyti kitų informacinių šaltinių, ir pamatysime, kas vyksta su žemės pardavimu. Nors žemės reforma vyksta jau ilgiau nei 20 metų, problemos lieka. Vien po mūsų miestą pasižvalgius galima rasti daugybę nusikalstamų požymių – kaip gi buvo su atskirais prekybos centrais?
Būtent vadinamieji patriotai pardavė šalies ryšių sistemą, dujotiekius, bankus, laivus. Dabar stebimės, kad tos sistemos ir ūkio šakos neša milijardinius pelnus kitoms šalims, o mes esame tik primityvūs vykdytojai ir gauname trupinius. Net įvairiais ekonominiais, bankiniais ir socialiniais klausimais mus konsultuoja užsienio bankų atstovai, lyg pas mus nebūtų išmintingų žmonių.
Esame labai nuolankūs Europai, puldami vykdyti visas jos direktyvas. Bet kaip Europa elgiasi su Lietuva? Už žemę Lietuva gauna keliskart mažesnes išmokas. Ar tokiomis sąlygomis gali būti normali konkurencija? Pažvelkime į Europos ūkininkus, ten visa žemė dirbama, yra kur realizuoti produkciją. Tokia padėtis ir naudinga kitoms šalims, nes mes tampame vartotojais. Lietuva net savo kiaulių nebeužsiaugina, pieno nebeprimelžia, nebepasigamina savo maisto produktų, o apsukrūs verslininkai importuoja menkavertę produkciją. Ciniškai skamba veterinarijos darbuotojų pareiškimai, kad pirkti maisto produktus su daugybe E yra laisvas žmonių pasirinkimas, bet kai piniginė tuščia, laisvės rinktis nebelieka.
Žemė – išskirtinė vertybė ir vienas ekonomikos, socialinės padėties užtikrintumo garantų. Kiek daug žmonių patyrė patyčias, pažeminimus, kai norėjo susigrąžinti savo žemę. Tai buvo kažkoks košmaras ir viena priežasčių, kodėl taip sparčiai sunyko kaimai. Žmonės prakeikė tuos valdininkus ir jų palikuonis. Kai kas dabar bando organizuotis, kelti įvairius ieškinius prieš biurokratus ir kai kas tikisi, kad žemgrobiai bus nubausti, kaip kad po 20 metų buvo iškeltos bylos vadinamiesiems daktarams ir tulpiniams. Absurdas buvo ir tai, kad žemė tapo kilnojamuoju turtu. Vieni tokius įstatymus priėmė, kiti juos kritikavo, bet visi jais naudojosi.
Tikiuosi, kad vilties Lietuvai suteiks nauji Europos parlamento nariai. Rinkimų metu įvyko praregėjimas. Žmonės balsavo ne taip, kaip norėjo partiniai nomenklatūrininkai, ir beveik viską apvertė aukštyn kojomis. Tai buvo žmonių valia, ne valdininkų. Turbūt ne veltui prancūzų karo vadas Napoleonas yra pasakęs: „Kiekvienas pralaimėjimas veda į pergalę“.
