Tomas RAULINAVIČIUS
Šeštadienį Pagramančio regioniniame parke, Didkiemio seniūnijoje buvo iškilmingai atidengta partizanų žeminė, kurioje po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. Dvejus metus ruoštas bunkerio projektas bus skirtas jaunimui, bei lankytojams, besidomintiems mūsų krašto istorija.
Žeminę, esančią Pagramančio regioniniame parke, Didkiemio seniūnijoje rasti nesunku. Riedant iš Tauragės į Šilalę prieš nusukimą į Lakštingalų slėnį, kitoje kelio pusėje šmėžuoja medinės nuorodos. Parko direkcija, kartu su vietos girininkija pasirūpino ne tik ženklais, bet ir svariai prisidėjo prie žeminės atkūrimo darbų.
–Beveik du metus vykdėme šį projektą. Pirmoji mintis kilo kalbant su Šilalės meru Jonu Gudausku. Idėją palaikė Pagramančio regioninio parko direkcijos vadovas Vaidotas Šliogeris, generalinio miškų urėdo pavaduotojas Benjaminas Sakalauskas. Daug organizacijų prisidėjo prie šios žeminės atkūrimo: Šilalės savivaldybės darbuotojai, tremtiniai, miškininkai, šauliai, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė.
Tokias žemines po Antrojo Pasaulinio karo partizanai įsirengdavo miško glūdumoje, arčiau upelių, pelkių. Vandenyje dingdavo miško brolių pėdsakai, kagėbistai su šunimis jų negalėdavo sučiupti. Pagramančio regioninio parke atkurtame bunkeryje slapstėsi 46 suformuotas Butigeidžio būrys, apie 16 kovotojų. 1947–1951 m. Pagramančio miške žuvo šio būrio partizanai Antanas Stonys, Jonas Turulis, Mėčius Irtmonas, Petras Kavaliauskas. Dviejų partizanų Antano Stonio („Delfinas“) ir Jono Tarulio („Malūnas“) atminimas įamžintas 2005 metais. Paminklinis akmuo stūkso Pagramančio miške, prie kelio Šilalė–Didkiemis. Ateityje planuojama pastatyti paminklą ir kitiems neįamžintiems partizanams.
Ši žeminė išsiskiria tuo, jog iš galo turi vieną slaptą išėjimą. Pasak LPKTS Šilalės filialo pirmininko pavaduotojo Antano Račinsko, užpuolimo operacijos metu ši anga išgelbėjo ne vieno partizano gyvybę.
Žeminė atkurta pagal Didkiemio gyventojo pasakojimus ir piešinį. Iš eglinės medienos ją surentė Tauragės miškų urėdijos miškininkai. Įeiti ir apžiūrėti žeminės stalus, suolus gali visi norintys.
Žeminės iškilmingo atidengimo proga, ją pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Renginyje plevėsavo net 19 organizacijų vėliavos. Gausiame būryje rikiavosi skautai, šauliai iš įvairių Lietuvos miestų. Padėję gėlių žuvusiems partizanams atminti, atvykusieji buvo pakviesti pasistiprinti kareiviška, Tauragės šaulių pagaminta koše.
Iš Pagramančio girios svečiai, Šilalės mero Jono Gudausko pakviesti, vyko į konferenciją, kurioje paskaitą „Istorinė atmintis“ skaitė Seimo narys Arvydas Anušauskas. Mintimis, straipsniais ir įžvalgomis pasidalijo Darius Juodis iš Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro, LPKTS valdybos ir tarybos narė Loreta Kalnikaitė.
Pagramančio regioniniame parke atkurtas bunkeris yra pirmasis Šilalės rajone ir tik kelioliktas visoje Lietuvoje. Šilalės rajono savivaldybė vieną žeminę atkūrė bendradarbiaudama su Rietavo savivaldybe.
Tauragės rajone atkurtų ar išlikusių bunkerių nėra. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo vadovo Antano Stankaus teigimu, mūsų rajone likusių žeminių pėdsakai glūdi sunkiai prieinamose vietose. Tačiau tauragiškiai iki naujųjų metų ketina atidaryti muziejų, įsikūrusį Visuomenės sveikatos centre. Šio pastato rūsys kol kas neįrengtas, tačiau ateityje čia planuojama pastatyti rastinį bunkerį, karcerį bei edukacinę klasę.
