Prieš 10 metų (2006 m. birželio 5 d.) startavo VMI pasitikėjimo telefonas 1882, kuriuo galima pranešti apie algas „vokeliuose“ ir kitus mokestinius sukčiavimus. O mokestinis sukčiavimas nėra „bobutė su krapais turguje“, kuri parduodama tą krapą ar žibutę prisiduria prie pensijos. Kartais, vienas gautas pranešimas apie mokesčių sukčius, grąžina visiems Lietuvos žmonėms ir šimtus tūkstančių.
Per 10 metų sąžiningi gyventojai, pranešę VMI pasitikėjimo telefonu 1882 apie daromus pažeidimus, grąžino į biudžetą, t.y. Jums, 32 mln. Eur. Kasmet tai padaro apie 4 tūkst. dorų mokesčių mokėtojų, katriems kasdien dėkoja tūkstančiai šalies gyventojų, gaudami kokybiškesnes paslaugas.
Pranešimai pasitikėjimo telefonu yra apie pažeidėjus, kurie ne tik, būdami nedidele dalimi mokesčių (ne)mokėtojų, nesąžiningai konkuruoja rinkoje, bet ir atima iš vaikų geresnį nemokamą maitinimą mokyklose, „linksmina“ mus duobėtais keliais, pasenusiais gelbėjimo tarnybų automobiliais, apipelijusiomis palatomis onkologinėse ligoninėse, griūvančiu kultūros paveldu ir t.t.
Mes nesakome, kad viskas Lietuvoje gerai, ir kad kiekvienas dorai sumokėtas mokesčių euras. Bet VMI visada teigia ir tai grindžia faktais: didžioji dalis mokesčių mokėtojų laiku ir sąžiningai sumoka mokesčius.
Bet šiemet mes paprašėme pagalbos. Pagalbos, parašant nors sakinį, kodėl pranešti apie mokesčių slėpimą, atlyginimą „vokelyje“, kontrabandą ir sukčiavimą yra ne kažkoks niekingas skundimas, o pranešimas ir paslauga kiekvienam Lietuvos gyventojui. Paslauga, grįžtanti mokesčiais gyventojui, kuris, galbūt, pats negali gydytis privačiai, gal negali leisti vaikams lankyti papildomų užsiėmimų, gal neturi nuosavo transporto ir naudojasi viešu (ne, ne tualetu, bet panašiai), o gal kaip tik važinėja prabangiu „auto“, ir kuriam duobė kelyje tiek pat maloni, kiek ir skylė dantyje močiutei, laukiančiai mėnesiais eilės pas „valdišką“ stomatologą. Galėtume vardinti ir toliau, tik ar verta? Juk visi matome, kad galėtų būti viskas šiek tiek geriau.
Mes paprašėme. Gražiai (ir negrasindami, kaip kas dar įsivaizduoja, kad galėtume). Ir gavome tiek, kad... Štai:
Donatas Montvydas: „Man rūpi, kokioje aplinkoje gyvename. Juk norime būti ramūs ir tikri, kad mūsų vaikai prireikus gaus tinkamą gydytojų priežiūrą, o kartu lankydami mokyklą – kokybiškas mokymosi priemones ir išsilavinimą. Tačiau nebūkim naivūs – tai iš dangaus nenukrinta. Tam panaudojami visų mūsų mokami mokesčiai. Tiems, kurie nesitaikstydami su esama situacija praneša apie sukčius, kartais vis dar prilipinama „skundiko“ etiketė, nors jiems turėtume padėkoti už indėlį į šviesesnę mūsų visų ateitį. Noriu, kad mano dukra nebijotų pranešti, kad mes visi nebijotume. Tik kartu pokyčių pasiekti galime greičiau ir gyventi geresnėje Lietuvoje.“
Dainoras Bradauskas, VMI prie FM viršininkas: „Vis augantis gyventojų, pranešančių apie mokestinius pažeidimus, skaičius rodo mūsų Valstybės didėjančią pilietinę brandą. Didžioji dalis mokesčių mokėtojų Lietuvoje sąžiningai moka mokesčius, tačiau, kaip prie kiekvieno nusikaltėlio nepastatysi policininko, taip ir prie kiekvieno vis dar besistengiančio gyventi kitų sąskaita negali budėti mokesčių inspektorius. VMI dėkoja tiems, kurie padeda visuomenei: pranešdami apie slepiamus mokesčius sąmoningi gyventojai padeda ne kažkam nematomam, o seneliams ir slaugytojams, vaikams ir auklėtojams, mokiniams ir mokytojams, pacientams ir gydytojams, studentams ir dėstytojams, klientams ir sąžiningai konkuruojantiems verslininkams... Elgdamiesi, kaip tie sąžiningi pranešėjai, mes galime prisidėti, kad visiems būtų bent šiek tiek geriau. Ačiū.“
Andrius Užkalnis: „Pensijos, atlyginimai policininkams ir pašalpos iš oro nesiima, taip pat ir subsidijos teatrams. Kodėl aš vienas turiu visa tai išlaikyti? Tegu ir kiti prisideda. Žinau, yra VMI pasitikėjimo telefonas 1882.“
Martynas Tyla: „Jums juk nepatinka, kai iš jūsų vagia? Pavyzdžiui, man nepatinka, kai vagia muziką parsisiųsdami ją iš kažkur nelegaliai arba kai kažkas nelegaliai ją groja, pamiršdamas, jog atlikėjui už tai turėtų būti mokama. Ir visada esame dėkingi, kai mums apie tai praneša. Tai kodėl apie tuos, kurie praneša apie vagystę iš mūsų visų – nusuktus nuo valstybės mokesčius – mes vis dar neretai išgirstame sakant „įskundė“? Juk pranešė apie pikta ir įnešė indėlį, kad mūsų šalis taptų kiek geresnė. Gerbiu juos, nes man svarbu, kokioje aplinkoje gyvename, ir manau, kad geriausia padėka šiems neabejingiems žmonėms yra tiesiog nevadinti jų poelgių skundimu. Tikiu, kad kartu galime būti geresni. Ir jau ne kartą tai įrodėme.“
Ričardas Savukynas – Rokiškis Rabinovičius, tinklaraštininkas, idėjos partneris: „Visokie mafukai, kontrabandininkai ir vagys nuolat aiškina, kaip viskas blogai, visi viską vagia ir mokesčius moka tik kvailiai. Išties mes mokam mokesčius už juos. O jie naudojasi mūsų pinigais, kuriuos pavagia. Bet tai nesunku pataisyti – pakanka paskambinti 1882 ir VMI jiems padės susivokti realybėje.“
Gintaras Serafinas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius: „Lietuvoje vis dar pernelyg daug žmonių visus tuos, kurie elgiasi pilietiškai, sąžiningai ir principingai vertina kaip kažkokius keistuolius ar elementarius skundikus. Nors, kai nuvažiuoji į Daniją, Olandiją, Vokietiją ar Jungtinę Karalystę, matai, kad ten tokie žmonės vertinami visiškai kitaip – ten jie nelaikomi skundikais, greičiau – drausmintojais. Būtent tai didina kultūrą keliuose, miestuose, mokesčių sistemoje. Beje, tai didina ir saugumą. Ir priešingai, pavyzdžiui, Graikijoje įprasta nieko nematyti, nei kai kaimynas ar kolega nemoka mokesčių, nei kai į šoną pumpuojama ES parama. Viso to pasekmes stebime jau dvejus metus.
Lietuviams priimtinesnės skandinavų vertybės. O jie į negeroves nežiūri pro pirštus. Maloniai nuteikia tai, kad jau ir Lietuvoje kasmet daugėja pažeidimus filmuojančių, fotografuojančių, telefonais pranešančių piliečių. Keista, bet tai mus kelia, prideda daugiau civilizuotumo, ir šiandien mes esame kur kas aukštesnėje lygoje nei buvome prieš 15 metų.“
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas: „Dažnai sakoma, kad valstybė – tai mes. Ne institucijos, ne žemės lopinėlis, o žmonės yra svarbiausi. O žmonių santykių pagrindas yra ir turi būti pasitikėjimas. Apie žmonių pasitikėjimą, kaip didžiausią turtą, jau prieš 20 metų labai aiškiai savo etikos kodekso pradžioje yra parašę ir Lietuvos žurnalistai. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šia vertybe remiasi ir prieš dešimtmetį pasitikėjimo telefono liniją 1882 sukūrę už šalies mokesčių surinkimą atsakingi žmonės. Nes kiekvienas papildomas litas ar euras, kurį pavyko surinkti pasinaudojus pasitikėjimo telefonu, ir yra mūsų valstybės stiprumo simbolis - dirbame kartu, kuriame kartu, pasitikime kartu.“
Kristina Savickytė-Damanskienė, aktorė, tinklaraštininkė: „Man mokesčių mokėjimas yra mano asmeninės atsakomybės išraiška. Sau, aplinkiniams ir valstybei.“
Ignas Krupavičius („Eilinis“): „Kartais išgirstu: už ką mes ten mokame tai kariuomenei, jei karo nėra? Kad pažaistumėte Ruklos ar Pabradės poligonuose vyriškus žaidimus? Atsakau, reikėtų dar primokėti, kad tik karo nebūtų. Vienas tokių kelių labai lengvas – pranešti apie tuos, kurie vengia mokėti mokesčius. Ir didesnė pagalba, ir parama Lietuvos kariuomenei garantuota. Lokys – galingas žvėris, bet ežio jis nepuls.“
Daiva Čibirienė (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija): „Tvarkingai mokančiam mokesčius verslui yra sudėtinga konkuruoti su šešėline veikla. Prašydami kavinėje, parduotuvėje ar kitur fiskalinio kasos aparto kvito, gaunate ne tik garantiją dėl suteiktos paslaugos ar prekės, bet ir mažinate šešėlį bei sumokate mokesčius, kurie nukeliauja į paslaugas jūsų tėvams, vaikams ar jums patiems.“
Dovilė Imbrasaitė, minčių dizainerė, tinklaraštininkė: „Mokesčių nemokėjimas – kaip ir draugo gimtadienis: jis pas tave atėjo, nupirko dovaną, gėlių, o tu per jo šventę net žinutės Feisbuke nepalikai.“
Nerius Jasinavičius, tinklaraštininkas, vadybos ekspertas: „Kas, jei ne mes visi, pakeisime netenkinančią situaciją. Tačiau Lietuvoje gi įprasta laukti, kad kas nors ką nors už tave padarytų (VMI, STT, Prezidentė, policija, valdžia ir t.t.). Nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs.“
Emilija Trumpaitė, tinklaraštininkė, gydytoja: „Nes iš mokamų mokesčių visi gauna naudos :geresnius kelius, , apšviestas ir švarias gatves, gydymo paslaugas ir visa kita. Ir kai slepi mokesčius, tai vagi iš savęs, savo vaikų, tėvų ir senelių.“
Lidžita Kolosauskaitė, tinklaraštininkė, teisininkė: „Žmonės dažnai mano, kad mokėti mokesčius yra blogai, nes jie skirti valstybei, bet pamiršta, kad valstybė – tai kiekvienas žmogus, kiekvienas mokesčių mokėtojas, kiekvienas reikalingas pagalbos ir galintis ją suteikti. Tik mokėdami mokesčius mes galime solidariai apsaugoti savo ir savo artimųjų interesus, gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia – praradus darbą, nusenus, susirgus ir kitomis sudėtingomis gyvenimo situacijomis. Mokesčiai yra mūsų garantas, kad ištikus bėdai valstybė (t.y. visi kiti mokesčių mokėtojai) padės ją išspręsti.“
Ir mes drąsiai šiandien sakome, kad pranešimas – ne skundas, o paslauga visiems.
