Trečiadienį Tauragės rajono savivaldybės atstovai, meras ir projektuotojai susitiko su Žalgirių mikrorajono gyventojais aptarti Zumpės tvenkinio aplinkos tvarkymo projekto. Daugybę diskusijų sukėlė faktas, kad nebus tvarkomas pats tvenkinys, nes, pagal Europos Sąjungos projektą, skiriamos lėšos tik aplinkai ir pakrantėms sutvarkyti. Vis dėlto, išgirdę, kokie pokyčiai laukia, gyventojai džiaugėsi.
Projektuotojai numatė skalda grįstą ir apšviestą taką tarp Miško ir Žalgirių mikrorajonų, kuris šiuo metu yra dulkėtas ir palijus virsta pelkėmis. Taip pat numatytas įvairių medžių ir kitų dekoratyvių augalų bei vaismedžių sodinimas. Buvo net pasiūlyta gyventojams prisidėti atliekant sodinimo darbus. Taip pat suplanuotos vietos lauko treniruokliams bei sporto aikštelėms, tiltas į tvenkinio salą. Darbus tikimasi pradėti jau kitų metų gale, tačiau tai tik preliminarūs svarstymai – tiksli data nėra žinoma.
– Tvarkoma bus ne vien tik griaunant, bet labiau sutvarkant tai, kas yra. Pliaže smėlio nėra numatyta, bus pievutė. Smėlį pilti tiesiog netikslinga, nes per rudenį ir žiemą jo neliks, – kalbėjo viena iš projekto autorių.
Meras Sigitas Mičiulis teigė, kad jei tik pavyks kada nors gauti lėšų, tai bus tvarkomas ir tvenkinio vanduo, kas gyventojams šiuo metu atrodo svarbiausia. Kilo klausimas, ar nepradedami darbai nuo kito galo – jei pirmiausia bus sutvarkyta aplinka, o po to gaus lėšų valyti vandeniui, tai sunkioji technika važinės po jau sutvarkytą teritoriją. Ar neteks antrąkart ieškoti pinigų, kad krantai būtų sutvarkyti iš naujo po vandens valymo? Projektuotojai patikino, kad kitoje Zumpės pusėje numatyta atlikti tik kirtimo darbus, išvalyti pakrantę nuo krūmų. Per ten prireikus galės privažiuoti vandens valymo technika.
Prie diskusijos prisijungė ir tauragiškiams gerai žinomas architektas Vincentas Paulauskas, kuris teiravosi, ar Zumpės aplinkos tvarkymo projektas suderintas su miesto bendruoju planu. Kaip paaiškėjo, planai suderinti.
Kiek vėliau prie žurnalistų priėjo pristatymą išklausiusi tauragiškė, netoli Zumpės gyvenanti kone 50 metų. Moteris džiaugėsi puikiu aplinkos tvarkymo planu, nors jo įgyvendinimo dar ir teks palaukti. Tačiau, jos tvirtinimu, pagrindinė problema išlieka – nešvarus vanduo.
– Mes, mūsų vaikai ir anūkai šioje vietoje maudomės kone 36 metus. Dabar viskas baigia užželti žolėmis. Tai patys šiek tiek prasivalom. Bet pastaruoju metu mažieji ir išberti būna nuo tokio vandens. Reikia būtinai tvarkyti Beržės upelį. Jis nebeprateka į Zumpę ir jos nebemaitina. Todėl taip ir želia viskas, – kalbėjo Žalgirių mikrorajone gyvenanti senjorė.
Ta pati moteris nuvedė žurnalistę pažiūrėti, kaip atrodo minimas Beržės upelis. Teko brautis pro dilgėles, lipti per išmėtytus alaus „bambalius“, stiklų duženas bei sumestas padangas. Vos pramintu ir retai lankomu takeliu prasibrovėme iki visiškai šiukšlėmis užversto upelio, kurio vaga baigiasi, taip ir nepasiekusi tvenkinio.
– Anksčiau, kai upelis atitekėdavo iki tvenkinio, jis ne tik nežėlė ir nedumblėjo, bet ir žiemą vargiai užšaldavo. Dabar ne tik tvenkinys purvinas, bet ir upelio vanduo dvokia. Štai, matote – pilna padangų ir šakų. Niekas netvarko. Ne nuo to galo pradeda rūpintis valdžia, – kalbėjo tauragiškė, rodydama į siaurą, nešvarų upeliuką.