Aktualijos

Nuo liepos 1-osios įsigalios naujas Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, kuriuo, kaip viešai deklaruota, buvo siekiama iš esmės liberalizuoti Lietuvos darbo rinką bei padidinti šalies investicinį patrauklumą, paskatinti verslo plėtrą bei įteisinti lankstesnius darbo santykius. Tačiau tiek ekonomistai, tiek Tauragės verslininkai naująjį darbo kodeksą vertina skeptiškai. Pasak Ž. Šilėno, ilgai tobulintas dokumentas nėra nei lankstus, nei liberalus ir darbo rinkos dalyvių laukto perversmo nesukels. Tauragės verslininkų asociacijos pirmininkė Giedrė Stulginskienė teigė, jog Tauragės verslininkai pokyčių nesureikšmina ir laiko minimaliais, be to, labiau neigiamais.

Ilgai mėtytą ir vėtytą naująjį Darbo kodeksą šį mėnesį priėmė Seimas, pataisas pasirašė ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pagrindiniai pokyčiai darbo santykiuose, kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra: leidžiama daugiau viršvalandžių, pasikeitusi atostogų apskaičiavimo tvarka, didesnė darbo sutarčių įvairovė – įteisintos net 9 rūšių darbo sutartys, sumažėjusios išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams bei sutrumpėję atleidimo terminai, nuo 6 iki 9 mėn ilginama nedarbo išmokų mokėjimo trukmė, MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Išsami palyginamoji iki šiol galiojusio ir naujojo Darbo kodekso lentelė pateikiama ministerijos tinklapyje socmin.lt.

Esmė nepasikeis

Dėl naujo dokumento turinio plačiai diskutuojama viešojoje erdvėje, vykdomos darbdavių ir darbuotojų apklausos, rinkos tyrimai. Gegužės mėnesį agentūra „Sprinter tyrimai“ banko „Citadele“ užsakymu Lietuvoje atliko apklausą, kurios rezultatai parodė, jog naujasis Darbo kodeksas nepateisino verslo lūkesčių: iš 500 apklaustų smulkių ir vidutinių įmonių vadovų 55 proc. mano, kad naujasis Darbo kodeksas neturės jokios įtakos verslo plėtrai. To priežastimi nurodoma, jog ilgai lauktas dokumentas nėra toks revoliucingas, kaip tikėtasi.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas „Tauragės žinioms“ taip pat teigė, jog naujasis Darbo kodeksas iš esmės nepadidins Lietuvos investicinio patrauklumo, nes tai tėra tik labai mažas žingsnelis modernumo link.

Nuotrauka

– Daugelyje sričių naujas DK įveda naujovių ir lankstesnio reguliavimo elementų, tačiau beveik kiekvienu atveju taip pat numato ir apribojimus, net labiau varžančius nei dabartiniame DK. Didžioji problema ta, kad naujasis DK nėra ryškus žingsnis į priekį link lankstesnio darbo santykių reguliavimo Lietuvoje. Spėju, juo nusivils tiek verslininkai, kurie tikėjosi esminių pokyčių, tiek tie darbuotojai, kurie nepagrįstai tikėjosi atlyginimų augimo. Senąjį, tebegaliojantį Darbo kodeksą dar 2013 m. įvertinęs Pasaulio bankas Lietuvai pagal darbo reguliavimo lankstumą skyrė vos 119 vietą iš 183 vertintų šalių. Deja, situacija iš esmės nepasikeis ir įsigaliojus naujajam darbo kodeksui. Lietuvos laisvosios rinkos instituto šiemet atikta analizė rodo, kad pasikeis tik 3 iš 33 darbo santykius atspindinčių rodiklių. Tai akivaizdžiai parodo, kad priešingai, nei galėjo susidaryti nuomonė iš pastarųjų metų grumtynių, šis dokumentas nėra nei ypatingai lankstus, nei liberalus, – dėstė ekonomistas.

Ž. Šilėno nuomone, daugumą konkrečių pakeitimų verslui praktikoje bus sunku pritaikyti, nes, kaip minėta, šalia lankstesnių nuostatų numatomi ir nemenki apribojimai:

– Didesnė darbo sutarčių rūšių įvairovė, terminuotos sutartys nuolatinio pobūdžio darbams leis darbdaviui lengviau reaguoti į rinkos pokyčius bei darbo paklausos svyravimus, planuoti darbuotojų poreikį bei lanksčiau derinti savo ir darbuotojų interesus. Tačiau, galima numatyti, kad tai negalės būti taikoma plačiai, nes apribotas jų skaičius neleis darbdaviui įdarbinti daugiau darbuotojų. Visos naujų sutarčių rūšys turės labai ribotą poveikį, nes yra smarkiai apribota, kiek tokių sutarčių įmonėje gali būti: terminuotų – ne daugiau 20 proc., visų kitų – ne daugiau 10 proc. Trumpesni atleidimo terminai tikrai nebus plačiai taikomi praktikoje, nes darbdaviams numatyta didelė finansinė našta jų iniciatyva atleidžiant darbuotojus, – aiškino Laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Pokyčiai minimalūs

Kaip vertina Darbo kodekso pakeitimus paklausėme ir didesnių Tauragės įmonių vadovų.

Tauragės šilumos tinklų direktorius Mindaugas Nevardauskas „Tauragės žinioms“ teigė, jog naujojo darbo kodekso įsigaliojimas jo vadovaujamoje įmonėje didelių pokyčių nesukels.

– Mūsų įmonė nėra labai dinamiška, kolektyvas yra susidirbęs, esam susitvarkę personalą, jokių atleidimų neplanuojam, taigi nedaug kas pasikeis. Nebent dėl atostogų skaičiavimo, reikės perprogramuoti buhalterines programas, dėl to keliais šimtais eurų padidės įmonės sąnaudos, – paaiškino Tauragės šilumos tinklų vadovas.

Tauragės šilumos tinklų darbuotojų teisės yra įtvirtintos kolektyvinėje sutartyje, kurios nuostatos, pasak M. Nevardausko, bus keičiamos susiderėjus su Tauragės šilumos tinklų profesine sąjunga. Jos pirmininkė Ieva Bartkienė informavo, kad derybos kol kas dar nėra pradėtos, tačiau sakė, jog be abejonės kai kuriuos punktus reikės keisti, įtvirtinant naujojo DK nuostatas kolektyvinėje sutartyje.

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos valdybos pirmininkė Giedrė Stulginskienė teigė, jog vietiniai verslininkai, nors perversmo darbo santykiuose neįžvelgia, naująjį dokumentą iš esmės vertina neigiamai.

Nuotrauka

– Pokyčiai – minimalūs. Iš esmės daug pasikeitimų nėra. Labiau šie pokyčiai įtakos samdomus darbuotojus – atostogų skaičiavimas, lankstesni darbo grafikai, galimybė dirbti keliems darbdaviams. Mano kalbinti verslininkai minėjo, kad laukia didžiuliai techniniai darbai: didesnėms įmonėms – steigti darbuotojų Tarybas, keisti darbo sutartis. Todėl naujo dokumento vertinimas – labiau iš neigiamos pusės. Žinoma, su didesniais iššūkiais susidurs smulkusis verslas ir naujai steigiamos įmonės, dėl apribojimų mokėti minimalų darbo užmokestį. Visgi, darbo užmokesčio dydį daugiau įtakoja rinka, t.y. darbuotojų pasiūla ir paklausa, nei šis dokumentas. Tačiau su šiuo iššūkiu susiduria ir stambusis verslas, gal kiek kitokio pobūdžio. Visgi, verslo plėtrą įtakoja ne Darbo kodeksas, o  ekonominė aplinka ir verslininkų sumanumas joje kurti, –   tikino G. Stulginskienė.

Konsultuos Darbo inspekcija

Pasak kai kurių politikų, kadangi liepos mėn. įsigaliosiantis darbo kodeksas priimtas tik birželį, lieka labai mažai laiko pasiruošti naujos tvarkos darbo santykiuose įsigaliojimui. Tačiau pagrindinė darbo rinką prižiūrinti kontrolės institucija – Valstybinė darbos inspekcija (VDI) pavojaus varpais skambinti neskuba. Kaip informavo VDI Tauragės skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Raimundas Leonavičius, įstaiga siūlo pageidaujantiems darbdaviams nemokamus mokymus, rengia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Tinklapyje www.vdi.lt viešai prieinami naujojo DK straipsnių išaiškinimai bei kita informacija, susijusi su dokumento nuostatų taikymu, taip pat teikiamos konsultacijos telefonu. Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus, didelio darbdavių susidomėjimo įstaiga kol kas nesulaukia. Taip pat, jo nuomone, problemų vykdant įstatymą neturėtų kilti, kadangi pagrindinės nuostatos, kaip darbuotojo atleidimas bendru šalių sutarimu, išlieka, keičiasi tik atleidimo terminai ir išeitinių kompensacijų dydis.