Senatvė ypatinga ne tik savo gyvenimiška patirtimi, nuveiktais darbais. Ją paženklina ir įvairiausios ligos, kartais net kelios iš karto. Dažniausiai slaugos rūpesčiai gula ant artimųjų pečių, tačiau pagalbos jie drąsiai gali ieškoti Tauragės ligoninės Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyriuje, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos žmogaus orumui išlaikyti.
Erdvios patalpos
Peržengus Prezidento gatvėje antrame aukšte įsikūrusio Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyriaus slenkstį, susiformavęs neigiamas mitas apie slaugos ligonines sugriuvo – šviesios ir švarios, erdvios 668 kv. metrų palatos, besišypsančios slaugutės.
Skyriaus vedėjas, 32-ejų medikas Robertas Didžgalvis skuba aprodyti ES struktūrinių fondų lėšomis moderniai sutvarkytą skyrių. Jame – speciali, sunkiau judantiems pacientams skirta vonia, medicininio personalo darbą ženkliai palengvinantys keltuvai, čiužiniai pragulų profilaktikai, specialūs vėžimėliai, gyvybinių funkcijų sekimo monitoriai, kita medicininė ir pagalbinė įranga.
– Moderniai sutvarkytame skyriuje 37 lovos. Iš jų 3 skirtos paliatyviajai slaugai. Paliatyviosios slaugos skyriuje guli sunkūs ligoniai, ir dažniausiai čia praleidžia paskutines gyvenimo dienas. Stengiamės kiek galima pagerinti likusio gyvenimo kokybę, – paaiškino R. Didžgalvis.
Pasak skyriaus vedėjo, visuomenės senėjimas lemia sveikatos priežiūros, orientuotos į senų žmonių sveikatos problemas, poreikį. Tauragėje 2013 metais modernizuotas Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyrius nemenka dalimi prisidėjo prie tokių paslaugų prieinamumo pacientams gerinimo.
– Šiuo metu laisvų vietų skyriuje nėra. Dar 16 moterų ir vienas vyras laukia eilės. Poreikis tikrai didelis. Tokia situacija – įprastas reiškinys žiemą, vasarą laisvų vietų yra. Todėl norėtųsi, kad laikui bėgant atsirastų galimybės praplėsti skyrių, kad papildomai būtų galima rūpintis dar bent dešimčia ligonių, – teigė R. Didžgalvis.
Poilsis artimiesiems
Paliatyviosios pagalbos reikalaujantiems ligoniams gulėjimo trukmė neribojama. O palaikomasis gydymas ir slauga skyriuje taikoma 120 dienų per metus (tai maksimalus laikas) pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai pagalba namuose negalima arba neefektyvi bei kada netikslingas aktyvus gydymas ar reabilitacija. Gydymo trukmę nustato gydytojas, taip pat atsižvelgiama į bendrą situaciją skyriuje. Į šį skyrių pacientai patenka, kai yra nustatyta galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas. Likusį laikotarpį ligoniais tenka rūpintis artimiesiems.
– Kad ir kaip gražiai viskas skambėtų, tačiau daugelis ligonių, kurių amžius – 80–90 metų – yra paveikti senatvinės dimensijos, serga Alzheimerio liga, – keliasi naktimis, blaškosi. Todėl būna, ateina artimieji ir be užuolankų sako, kad patys beslaugydami baigia susirgti. Ligoniui patekus į skyrių, artimieji bent kurį laiką gali pailsėti, sumažėja rūpesčių našta. Tie, kurie kasdien ateina ir lanko savo artimuosius, mato, supranta, kad čia gerai. O tie, kurie atvažiuoja penkioms minutėms kartą per mėnesį, paprastai reiškia nepasitenkinimą, – teigė R. Didžgalvis.
Požiūris keičiasi
R. Didžgalvis akcentavo, kad pamažu neigiamas požiūris į slaugos ligonines, slaugos skyrius ir susidaręs stereotipas, kad į slaugos ligoninę – mirti, o joje pacientai gauna tik dviejų rūšių vaistus – migdomuosius ir nuo skausmo, – grimzta užmarštin.
– Sulaukiame daug teigiamų vertinimų. Pacientų artimieji džiaugiasi, dėkoja. Žinoma, būna visko – kad ir vienas blogas atsiliepimas pridaro daug žalos. Juk sakoma, kad vienas šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina. Tačiau pastebiu, kad visuomenės požiūris į slaugos įstaigas keičiasi. Turbūt pats geriausias mūsų darbo įvertinimas – sugrįžtantys ligoniai ir eilės. Jei dirbtume blogai, turbūt eilių nebūtų, ar ne? – svarstė jaunas medikas.
Skyriuje, anot vedėjo, dirba puikus personalas – gydytojai, psichologas, reabilitologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutai, savo darbą išmanančios slaugytojos.
Veikia užimtumo kambarys, kuriame stipresnės sveikatos pacientai leidžia laiką užsiimdami rankdarbiais, žiūrėdami serialus, aptarinėdami svarbiausius šalies ir pasaulio įvykius.
Džiaugiasi teikiamomis paslaugomis
– Mes gyvename gerai, – prabyla „Tauragės žinių“ žurnalistės kalbinama moteris.
– Maistas labai geras, šilta, šviesu. Slaugutės nuostabios. Į jas mes kreipiamės vardais. Daktarėlis ateina, apžiūri. Kraujo spaudimą pamatuoja, pasiteirauja, kaip laikomės. Yra užimtumo kambarys – su draugėm einam serialų pažiūrėti. Klebonas ateina, aplanko. Ko daugiau reikia? Žodžiu, esame visapusiškai aprūpintos. Nežinau, ką būčiau dariusi, jei nebūčiau čia patekusi. Matot, man lūžo koja, o sulaukiau jau 87 metų. Esu našlė, gyvenu viena kaime, nebūtų kam pasirūpinti. Džiaugiuosi, kad skyriuje atsirado vietelė. Esu labai patenkinta, – skyriaus privalumus vardijo Ona Mockienė iš Baltrušaičių kaimo, kuri čia gydosi jau nuo spalio mėnesio. Pasiteiravus, ar neprailgo gulėti ligoninėje, moteris teigė, kad ne.
Jos žodžiams suskubo antrinti ir kita palatos draugė – Julija Jancevičienė, kuri taip pat į slaugos skyrių pateko po kojos lūžio. Moteris džiaugėsi, esą čia gera priežiūra, malonus personalas.
Užsukus į 10 palatą, pasikalbėti sutiko ir 84 metų Zofija Barkevičienė ir Palmyra Radavičienė, kurios po sočių pietų ruošėsi eiti į poilsio kambarį žiūrėti pamėgtų serialų. Moterys pasakojo, kad artimiesiems reikia dirbti, todėl džiaugiasi, kad atsirado galimybė bent kelis mėnesius pabuvoti Slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios slaugos skyriuje, kur užtikrinama visapusiška priežiūra ir gydymas.
– Auksiniai namai, – teigė mėnesį skyriuje gulinti P. Radavičienė.
Užs. Nr. 2
