Vėl ant plauko pakibo Pagramančio pagrindinės mokyklos likimas – svarstoma palikti tik pradinio ir ikimokyklinio ugdymo programas, o vyresniuosius mokinius ugdyti mieste. Švietimo ir sporto skyrius paskaičiavo, jog taip būtų sutaupome apie 40 tūkst. eurų per metus. Tačiau kalbinti mokytojai ir tėvai nesutinka su reorganizacija – į miestą vežti vaikus jiems esą ir taip niekas nedraudžia. O kaimo mokyklą lanko todėl, kad mieste nepritampa.
Siūlo reorganizuoti
Trečiadienį vykusiame Tauragės rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje dar kartą buvo pristatytas mokyklų tinklo optimizavimo planas. Klausimų kelia Pagramančio pagrindinės mokyklos likimas, mat įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį ir finansavimą pagal klasių krepšelį, mažoms mokykloms ėmė stigti valdymo lėšų.
Pagramančio pagrindinės mokyklos direktorius Zigmas Mozūraitis „Tauragės žinioms“ sakė, kad valdymo išlaidoms – jo ir direktoriaus pavaduotojo atlyginimams valstybė skiria tik 20 proc. anksčiau buvusios sumos. Direktoriaus pavaduotojo etatas mokykloje sumažintas iki 0,25. Rekvizitai.lt skelbia, jog Pagramančio pagrindinėje mokykloje dirba 36 darbuotojai, vidutinis jų atlyginimas 552 eurai prieš mokesčius. 21 iš jų – pedagoginiai, likę – ūkiniai darbuotojai.
Komiteto nariams Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas trečiadienį išdėstė mokyklų pertvarkos planą. Ketinama Lomių pagrindinę mokyklą prijungti prie Skaudvilės gimnazijos, o Sartininkuose klasių nebeformuoti. Daugiausia diskusijų kelia Pagramančio pagrindinės mokyklos likimas.
– Pagramančio mokykloje, matote, mokinių skaičius koks yra. Penktokų yra 4, šeštokų 4, septintokų 4, aštuntokų 5. Dar yra pradinukai. Pirmokų yra 7, antrokų yra 2, trečiokų 9, ketvirtokų 4. Mūsų siūlymas būtų šioje mokykloje turėti tik pradinę ir ikimokyklinio ugdymo programas. Pagrindinio ugdymo programa – mokiniai nuo 5 klasės turėtų būti iškeliami, vežami į kažkurią miesto mokyklą. Šiais metai nekomplektuotos yra 9 ir 10 klasės. Visos klasės yra jungtinės, – dėstė E. Šteimantas.
Pasak jo, tėvai galėtų rinktis mokyklą, kurioje yra laisvų vietų. Tačiau palankiausiai, anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, atrodytų „Aušros“ progimnazija.
– Jeigu mes Pagramantį uždarome, būtų sutaupoma per metus apie 40 tūkst. eurų. Pirmaisiais metais to nebūtų, bet sekančiais metais tokie pinigai galėtų likti bendroje švietimo sistemoje, gerinant ugdymo kokybę. Tai būtų krepšelio lėšos ir savivaldybės skirti pinigai, – skaičiavo jis.
Pasak E. Šteimanto, vadovai ir mokytojai, išskyrus pradinių ir ikimokyklinių klasių pedagogus, šiuo atveju būtų atleidžiami. Iš 36 darbuotojų trylika yra antraeilininkai – atvažiuojantys mokytojai.
– Prikalbinti, jog sugrįžtų iš Šilalės ar Tauragės mokiniai turbūt būtų nerealu. Niekas nesutiktų. Kur žinom, kontekstą ir mokyklos aprūpinimą, nes mokykla eilę metų egzistavo ant išgyvenimo ribos. Tikrai nebuvo rūpinamasi nei ugdymo priemonėm modernesnėm, tiesiog palaikyti buvimą „čia ir dabar“. Nepamirškim, kad ugdymo procesas vyksta ne tik pamokoje, bet ir vaikų tarpusavio bendravime, jų santykyje. Ir koks gali būti bendravimas, kai penktoj klasėj yra 4 penktokai, ir jie sujungti su 4 septintokais. Ar gali būti konkurencija ar kažkokios gyvenimiškos situacijos, darbo grupių sudarymas, – ugdymo kokybės spragas kaimo mokykloje vardijo E. Šteimantas.
Jam antrino komiteto pirmininkas Juozas Kniukšta, teigdamas, jog ugdymo procesas mieste, ir tokioje mokykloje, kur yra 3–4 vaikai klasėje, tai yra nelyginami dalykai.
Po diskusijų Švietimo ir sporto skyriaus specialistams pavesta rengti sprendimo projektą mokyklos pertvarkai, tačiau komiteto nariai išsakė pageidavimą surengti susitikimą su mokyklos bendruomene. Jeigu komitetas nuspręs teikti rajono tarybai sprendimą dėl mokyklos uždarymo, pertvarka įsigaliotų nuo rugsėjo 1-osios.
Renka parašus
Tuo tarpu mokyklos bendruomenė taip lengvai pasiduoti neketina – renka mokinių tėvų parašus, kuriuos dar iki kitą trečiadienį vyksiančio Tarybos posėdžio ketina juos pateikti komitetui. Ketvirtadienį iš ryto į mokyklą nuvykusią žurnalistę pasitiko būrelis vaikus atvedusių mamų bei keletas mokytojų. Kalbinamos moterys pasakojo, kad mokyklos likimas ant plauko buvo pakibęs jau 2016-aisiais. Tačiau bendruomenė surinko parašus ir teisę egzistuoti atsikovojo. Moterys neabejoja, kad pasiseks ir šį kartą.
– Apie tai net negalvojame, – paklaustos, ką darytų, jei mokyklą visgi būtų nuspręsta uždaryti.
Pasak Z. Mozūraičio, šiuo metu Pagramančio mokyklos mokinių skaičius padidėjo iki 90, tiesa, įskaičiuojant darželinukus, kurių dvi grupės per pastaruosius metus atidarytos Mažonų seniūnijoje. Dar viena ikimokyklinio ugdymo grupė veikia Pagramantyje. Iš viso darželinukų Pagramančio mokykloje yra 43, pradinukų – 19, 5–8 klasių mokinių – 28. Iš viso mokykloje yra 8 kabinetai, 5–8 klasių mokiniai įsikūrę antrame aukšte, mažieji – pirmame. Mokyklą lanko aplinkinių kaimų vaikai – Šakviečiečio, Sutkų, Matiškių, Balskų, kitų gyvenviečių. Mokytojai pasakojo, jog mokyklinio autobusiuko vairuotojas per dieną prasuka ir po 200 km. Pirmame aukšte įrengta nedidelė valgyklėlė, maistą mokyklai tiekia „Juraja“.
– Neseniai atkėlė dar vieną aštuntoką, taigi jų dabar yra aštuoni, kitąmet galėtume formuoti 9 klasę. Yra mokinių, gyvenančių kaime, kurie pabandę eiti į miesto mokyklas sugrįžta čia. Kadangi čia smagu, čia geras klimatas, mes žiūrim, kad čia nebūtų patyčių, todėl ir probleminiai vaikai pas mus randa vietą. Nors mokyklėlė maža, čia yra visi specialistai, vaikai gauna daug dėmesio, – kalbėjo mokyklos vadovas.
Jis svarstė, kad palikus tik pradinukus ir darželinukus, antras mokyklos aukštas liktų tuščias. Tačiau pastatą kūrenti žiemą vis tiek tektų. Tačiau būtų atsisakoma buhalterės, sekretorės, ūkvedžio ir kitų ūkinė dalies darbuotojų ir, žinoma, mokytojų dalykininkų, kurių yra apie 13. Pasak direktoriaus, daugelis mokytojų dalykininkų važinėja iš kitų mokyklų. Yra kas ir per 3 mokyklas dirba. Biologė – per tris, geografė net per du rajonus.
Dalijasi net sumuštiniais
Kaip žurnalistei teigė viena iš mokytojų, mokyklos bendruomenė – kaip šeima. Kartu valgo, kalbasi, vaikai pamokas paruošia. Pailgintą dienos grupę lanko ir vyresniųjų klasių mokiniai.
– Jeigu yra mažai neklaužadų, juos lengviau sužiūrėti, – sakė mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). – Aišku nėra čia tokios stiprios ugdymo kokybės, kaip „Šaltinyje“ ar kitose didelėse mieto mokyklose, nes klasės jungtinės. Bet čia daugumai ta ugdymo kokybė nėra pirmoje vietoje. Mes žiūrim, ko labiausiai reikia tiems vaikams. Jie čia įgyja socialinių įgūdžių.
Pakalbintos Pagramančio pagrindinę lankančių vaikų mamos mūru stojo už mokyklą. Į miestą vaikų vežti teigė nenorinčios.
– Jeigu mes būtume norėję, iš karto būtume leidę į miesto mokyklas, – sakė pagramantiškė, čia atvedanti du vaikus – trečiokę ir aštuntoką. – Ten ir vaikai kitokie yra, vis tiek tuos mūsų vaikus laiko „kaimietukais“, o čia nėra patyčių.
Kita mama teigė, jog sūnų dvejus metus leido į mokyklą mieste, tačiau ten šis nepritapo, nors išskirtiniu savo vaiko ji nelaiko:
– Jis išėjo į penktą klasę, ir per du metus nesiadaptavo. Ten labai daug mokinių, ir priežiūra yra visiškai kitokia. O čia mažesnės klasės, kiekvienas gauna dėmesio, dėl to ir sugrįžome. Čia jie vienas kitą pažįsta, pažįsta mokytojus, vyksta šventės, čia yra bendruomenė. Kiekvienu vaiku rūpinamasi.
Mokyklos tarybos pirmininke prisistačiusi moteris mamoms antrino, jog atsisakius mokyklos Pagramantis prarastų bendruomenės centrą.
– Čia galima klausti, gali gauti konsultaciją, o ten esi „kaimo vaikas“. Pailgintoje grupėje jie pamokas paruošia, skaito, dainuoja, piešia, lipdom, filmus žiūrim. Kiekvienai dienai mes turime planą. Čia juk ir senelių namai statosi, o mokyklą nori tuščią palikti. Kas tame Pagramantyje beliks? Kam tada biblioteka, kultūros namai? Sužlugdom tada viską. Be to, kas atveš vaikus iš atokesnių kampelių, kas jais pasirūpins? Ar miesto autobusiukas rinks juos? Jau kai mūsų autobusiukas sugenda, iš miesto skolinamės, tai sako – susirinkti visiems į stotelę. O jei iki stotelės penki kilometrai? – svarstė moteris. – O juk ateina vaikai ir nevalgę, ir prastai aprengti, bėgam patys mokytojai vieni pas kitus prašyti, kad batukus išaugtus atneštų, ir striukę padovanotų, ir tą patį sumuštinį dalijamės. O kas mieste į juos taip žiūrės?
