2019 Rugsėjo 17 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Pirmasis modernaus meno gūsis nupūtė stogą

  • Įkelta: 2019-08-16

Renata Karvelis, performansas „Rožini_s“

Juozo Petkevičiaus nuotrauka

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Tauragiškiai pasijuto lyg sostinėje – muziejininkai griebėsi išskirtinių idėjų ir į Pilį atpūtė modernaus meno gūsį. Dar remontuojamos Pilies kampeliai ir užkaboriai tapo vieta šiurpokoms audiovizualinių menų instaliacijoms, scenoje skambėjo alternatyvi muzika, vyko „stogą raunantys“ performansai, o sutemus kiemelio erdvės nušvito dar nematytomis spalvomis. Visa tai – pirmą kartą Tauragėje surengtame audiovizualinių menų festivalyje KVADRATU. Ar pavyko Tauragei išeiti iš savo kvadrato?

„Išeik iš savo kvadrato“

Penktadienio vakarą į Pilies kiemelį traukė žmonės, pasiilgę kitokio požiūrio į meną ir kasdienybę. Kai kurie ėjo jau žinodami ar nujausdami, ko ieško, mat informacijos apie festivalį tikrai buvo apstu dar gerokai prieš jį – muziejus skleidė intriguojančius vaizdo įrašus, renginio programą viešino spauda, reportažus suko televizija. Kiti, eidami pro šalį, užsuko pasmalsauti.

Nors visi festivalio renginiai buvo nemokami, prie įėjimo kiekvienam svečiui buvo užsegama geltona apyrankė – kaip tikrame festivalyje, su užrašu „išeik iš savo kvadrato“. Tai iš karto nuteikė solidžiai „miesčioniškai“ ir prisidėjo prie bendros festivalio atmosferos, kaip ir geltonos linijos ant grindinio, žyminčios menamą kvadratą. Apskritai stebino festivalio rengėjų dėmesys detalėms – kiekviena dekoracija, akivaizdu, turėjo užkoduotą mintį. O įvairių spalvų prožektoriais apšviestas jau ir taip jaukus Pilies kiemelis pats iš savęs nešė stiprią aurą – erdvės, kurioje tiesiog malonu būti.

Autorės nuotrauka

Muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus „Tauragės žinioms“ sakė, jog išdalinta buvo apie 1000 apyrankių, o dar kai kurie lankytojai prasmuko „nesužymėti“. Muziejaus vadovas teigė, jog atgarsiai iš renginio dalyvių – paskaitų lektorių, instaliacijų autorių bei muzikos atlikėjų pranoko lūkesčius – atvykę vilniečiai sakė, jog važiuoti tokį kelią buvo tikrai verta bei stebėjosi, kad Tauragėje vyksta „tokie dalykai“. O dalykų vyko įvairių.

Vos įžengusius į Pilies kiemelį pasitiko įvairios modernaus meno instaliacijos. Šviečiantys kubai, neoniniai siūlai, kuriuos vyniodami vaikai patys kūrė instaliaciją, smala varvanti skulptūra ir šnarančios dekoracijos. Kiekviena instaliacija pažymėta informaciniu lipduku ant sienos ar grindinio, nurodant autorių. Visos detalės – skoningai suderintos pagal bendrą renginio koncepciją.

Nuorodos vedė į kitas erdves – pirmiausia, Fotografijos galerijos bokštą, kuriame ant sėdmaišių sukritę lankytojai stebėjo dokumentinius filmus, dalyvavo animacinio kino dirbtuvėse, kurias į Tauragę atvežė vilniečiai „Meno avilys“. Durys buvo atvertos ir į remontuojamas MKC korpuso patalpas. Beje, ten veikiausiai vyko įdomiausi dalykai. Ką reiškė vien išgriautų sienų ir braškančių lentų kuriama aura su įvairiaspalviu apšvietimu. Kiekviename užkaboryje vyko veiksmas ir kultūriniai virsmai. Šiurpokos vaizdo instaliacijos remontuojamuose kambariuose, fotografijų dirbtuvės „Saulės antspaudas“ ir, ko gero, jei ne viso festivalio, tai bent jau šių erdvių „vinis“ – muziejaus renginių organizatorės, poetės, slemerės Renatos Karvelis surengtas poezijos performansas „Rožini_s“.

Juozo Petkevičiaus nuotrauka
Juozo Petkevičiaus nuotrauka

Ribas susikuriam patys

Pirmajame remontuojamo korpuso aukšte remontuojamame grindinyje palikta skylė švytėjo rožine spalva. Poetinis performansas buvo sukurtas specialiai festivaliui „Kvadratu“ ir vyko nuo 19.30 iki 20.15 val.

– Tai buvo muzika, aš skaičiau tekstus, gulėdama raudonoje duobėje, pati būdama rožinė nuo galvos iki kojų, – sakė Renata. – Aš, kaip autorė, negalėjau numatyti viso galutinio rezultato auditorijai, nes būdama kūrybos procese natūraliai prarandu nešališkumą.

Anot autorės, performanso idėja buvo trys moterų kartos, kaip jų gyvenimai kito sovietmečiu, atgavus nepriklausomybę ir dabar. Trys kartos, turinčios skirtingas patirtis. Jauniausia jaučia senosios emocinio kapitalo naštą, nesuvoktas patirtis žuvus vyrui ir sūnui. Tai Renatos giminės istorija, kurią papasakoti ji pažadėjo kituose darbuose. Žurnalistei Renata sakė, jog atsiliepimų po renginio apie performansą išgirdo įvairių, visi jie buvo teigiami.

– Jaunos merginos ėjo – sveikino, dėkojo. Net dovanų gavau. Mačiau, daug kas fotografavo mano pasirodymą ir dėjo į internetą kaip vieną iš stiprių festivalio vaizdų/išgyvenimų. Mano brolis taip pat matė pasirodymą. Jam performansas sukėlė egzistencinius klausimus. Sakė, kad mano  performansas jį sukrėtė, jis sakė suvokęs, kad „nesvarbu, kaip žmogus gyvena – ar yra geras, ar blogas... vis tiek jo gyvenimo rezultatai nukeliauja į vieną vienintelę duobę. O dar tas užrašas „Čia galėtų būti tavo vieta“, muzika, spalva ir tekstas – suveikė,“ – atsiliepimais dalijosi menininkė.

Kitas jai artimas žmogus sakęs, kad jam patiko performansas: „Pradžioje ištiko nuostaba ir netgi šokas, suvokiant, kiek pas tavęs yra vidinės laisvės. Kol tu pasirodei, aš visąlaik save greta tavęs matavausi. Aš lyginau, ar galėčiau kaip ji gulėti duobėje, kokius eilėraščius skaityčiau... kuo toliau, tuo labiau atsipalaidavau per tavo pasirodymą. Suvokiau, kad mes patys sau susikuriam ribas, ką galim ir ko negalim.“

Juozo Petkevičiaus nuotrauka

Geras „vaibas“

Nuo 18 iki pat 23 valandos lankytojai šmirinėjo po instaliacijų nušviestas erdves, klausė paskaitų Pilies menėse. Užsiėmimą „Kas vyksta šiame paveiksle?“ „atvežė“ MO muziejus, pranešimą „Inovatyvūs miestai: kaip atgaivinti užmirštas erdves?“ skaitė „Creative Dock“ atstovai, tauragiškiai „Wide wings“ surengė workshop‘ą „Kaip paveikiai pasakoti istorijas vaizdu?“. Juos dar buvo galima sutikti ir pakalbinti besisukinėjančius kiemelyje. Anot studijos vado Gedimino Tamulyno, šis festivalis turėtų pakylėti tauragiškių sąmonę į kitą lygmenį, skatinti kūrybiškumą bei pratinti prie audiovizualinių menų kultūros, kuri būdinga didmiesčiams.

Festivalio organizatorius R. Vaitkus teigė, jog festivalio instaliacijas ir veiklas parengė net 20 skirtingų organizacijų, su kuriomis bendradarbiavimo saitus mezgė kiekvienas muziejaus darbuotojas.  Kaip jau minėta, daugelis jų iš Tauragės parsivežė puikius įspūdžius bei vienbalsiai teigė, kad atvykę nenusivylė. Ypač širdį organizatoriams paglostė vakare koncertavusio didžėjaus Clicklounge, atlikėjų „Solo ansamblis“ bei MO muziejaus atstovų atsiliepimai, kurie teigė, jog atvykti čia buvo tikrai verta.

– „Solo ansamblio“ muzikantai sakė – koks fainas renginys, kokios geros patalpos ir „vaibas“ (angl., slengas – vibracija) labai geras... jie išvažiavo labai patenkinti. Tai įrodo, kad „išėjimas iš kvadrato“ įvyko ir pavyko. Norėjome sukurti tokią atmosferą, kurioje būtų smagu pabūti, pasižmonėti, atsipalaiduoti, pamatyti ir išgirsti tai, ko čia dar nebuvo. Ir oras buvo labai geras, žmonės iki vėlumos leido laiką Pilyje. Taip pat siekėme tauragiškius įkvėpti kūrybai, paskatinti nebijoti pasirinkti kitokį požiūrio tašką. Mūsų, kaip organizatorių, lūkesčius renginys tikrai pateisino. Todėl, gal kiek kitokiu formatu, tokius festivalius ateityje greičiausiai kartosime, – sakė R. Vaitkus.

O jau netrukus, rugsėjo 13-ąją muziejus vėl pakvies sugrįžti į naujas erdves, kurios, nėra abejonių, tikrai nustebins. Plika akimi matyti, o ir širdimi galima pajusti, kad Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau ne tik muziejus. Tai erdvė, pakylėjanti Tauragės kultūrą į kitą lygmenį, skatinanti ieškoti savęs ir įvairių saviraiškos formų.

Tauragės rajone jau netrukus bus įrengtas dar vienas kolumbariumas, šį kartą – Dunokų kapinėse. Pirmąsias dvi sekcijas ketinama pastatyti dar iki lapkričio 1-osios.

Kur pažvelgsi – visur žydi. Tauragiškiai išties gali didžiuotis savo miestu, vasarą pražystančiu įvairiaspalviais gėlių žiedais. Kad žaluma džiugintų akį, rūpinasi ne tik miesto seniūnijos, bet ir kai kurių įstaigų darbuotojai. Antai vešlias, žiedais apsipylusias hortenzijas prie Kultūros rūmų prižiūri patys darbuotojai – valytojos ir kiemsargis.

Ūkininkai žemės ūkio technikos, kitų ūkiui reikalingų prekių dažniausiai ieško „Lytagros“ parduotuvėje, įsikūrusioje netoli „Regitros“, Verslininkų gatvėje. Tačiau taip bus jau neilgai – šalia tarptautinio kelio Tauragė–Kaliningradas AB „Lytagra“ įsigijo sklypą. Jame žemės ūkio technika ir kitomis ūkio prekėmis prekiaujanti bendrovė statys parduotuvę, į kurią perkels savo padalinį iš senųjų patalpų.