Aktualijos

Norkaitiškiai šauniai palydėjo vasarą, o tuo pačiu ir paminėjo penktąjį Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro gimtadienį: dalyvavo edukacijose, senoviškai pakviesti, skanavo žemaitiškus valgius, džiaugėsi kolektyvų pasirodymais, o sutemus, šviečiant fakelams ir skambant dainoms, kiemelyje įkurdino tradicinę kalvišką saulutę. Ši šventė, kaip ir visos kitos Norkaičiuose, – bendras Tradicinių amatų ir etnokultūros centro, „Galmenos“  bendruomenės ir bibliotekos „kūrinys“. Buvo smagu. Ko gero, kai stengiasi visi kartu, draugiškai surėmę pečius, – nepavykti negali.

Nuotraukose – akimirkos iš Norkaičių gyvenimo

Praėjusį šeštadienį į Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centrą rinkosi ne tik vietiniai – atvažiavo nemažai tauragiškių, net ir Seimo narė Aušrinė Norkienė apsilankė, sveikindama centrą su penktuoju gimtadieniu. O centro darbuotojai kartu su gimtadieniu surengė ir vasaros palydas.

Šiltą ir saulėtą dieną susirinkusieji į Norkaičius galėjo išbandyti savo jėgas įvairiose edukacijose. Tiek dideliems, tiek mažiems amatų dirbtuvėlėse buvo ką veikti: su baltiškais simboliais ir jų istorija supažindino siuvėja Daiva Kaunienė iš Šilalės, kuri ne tik siuva tautinį kostiumą, bet jį ir studijuoja, kaskart atrasdama kažką naujo. Unikalius instrumentus didžeridu, kuriais išgaunamas labai žemas sodrus garsas, kuris, kaip teikia meistras, netgi gydo, ir kitokius medžio dirbinius mugėje demonstravo šakiškis Saulius Arštikaitis.

Buvo galima jėgas išbandyti ir medžio drožybos, šiaudinių sodų rišimo, žvakių liejimo edukacijose, nedidukėje mugėje įsigyti rankdarbių: medžio drožinių, siuvinių, papuošalų iš karoliukų ir kt.

Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro salėje kabėjo Bronislovo Ambrozo  fotografijų paroda, kurios pavadinime išradingai įpinti vietinių širdžiai brangūs vietovardžiai: „GAL MENi tai, brolau, NORs KAI kai tu ten buvai, prisimint privalai...“. Parodoje įamžintos įvairios Norkaičių šventės ir kitos gyvenimo akimirkos. B. Ambrozui centro direktorė Jurgita Brazauskienė nuoširdžiai dėkojo ne tik už šią parodą, bet ir už nuolatinę neatlygintiną pagalbą.

Nuotrauka

Kulinarinės tradicijos gyvos

Atsigaivinti susirinkusieji galėjo senovišku žemaitišku gėrimu – vandeniu su jame mirkstančia duona. O kiemelyje visų laukė tikros vaišės, į kurias bendruomenės „Galmena“ pirmininkė Birutė Globienė kvietė taip pat, kaip namiškius ir talkininkus prie stalo kviesdavo senovėje – beldimu į lentą. Ant stalų jau laukė autentiški kulinarinio paveldo patiekalai: bulvės su lupena, burokėlių sriuba, kugelis, žemaitiškas avižų kisielius, perlinių kruopų košė, cibulynė, su mėsa troškinti kopūstai, pyragai ir širšių medus. Kaip pasakojo bendruomenės pirmininkė, kiekvienas patiekalas – vis nuo kitos gatvės, o štai nuo bendruomenės buvo išvirtas didžiausias katilas skanutėlio šiupinio.

Pasisotinę šventės dalyviai susėdo pasiklausyti koncerto. Daina keitė šokį, o šokis – dainą: liaudies dainas atliko norkaitiškių folkloro ansamblis „Saulėkalnis“, vadovaujamas Jolantos Kažukauskienės, Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ kapela (vadovas Saulius Bernotas) , Tauragės kultūros centro folkloro kolektyvas „Radasta“ (vadovė Lijana Kiltinavičienė).

Bendruomenės pirmininkė B. Globienė dėkojo bendruomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantiems kaimo gyventojams, įteikė padėkas ir dovanėles šaunioms gaspadinėms, renginių rėmėjams ir net šimtuką iš biologijos egzamino gavusiai abiturientei.

Pagrindinis šventės akcentas – saulės pašventinimas

Didžiule vakaro staigmena tapo stilizuotos saulutės pastatymas tradicinių amatų ir etnokultūros centro kiemelyje. Paprašyta papasakoti, kaip kilo mintis prie centro pastatyti kalvišką saulutę, J. Brazauskienė pasakojo seniai tokios norėjusi – kaldintą saulę su 12 žalčiukų ji matė Matiškuose, koplytėlėje. Norkaitiškis Zigmas Jankauskas sumanymą parėmė finansiškai, o Norkaičių kalvis Gediminas Švalkūnas idėją įgyvendino, įdėdamas ir savo kūrybos.

– Senais laikais būdavo kalvių globėjas Kalvelis, pusiau dievas, pusiau velnias. Mes tą personažą ir paėmėm. Saulė, pagal padavimus, buvo išvaduota iš požemių ir užtekėjo. Todėl, „Saulėkalniui“ dainuojant „Saulele, motule, užtekėk, užtekėk“, kalvis Gediminas su Kalveliu pakėlė tą saulę, o kunigas palaimino. Specialiai sulaukėm, kol ėmė temti, kad būtų įspūdingiau: dūmai, fakelai, žemi rago garsai... Šiurpai ėjo... – apie iškilmingiausią renginio momentą pasakojo J. Brazauskienė.

Įvertindami kalvio darbą, susirinkusieji negailėjo aplodismentų.

Po ceremonijos vakarą tęsė atlikėja Vaida Genytė, o jos dainos norkaitiškius kvietė smagiai pasišokti.

Nuotrauka

Pirmoji sukaktis 

Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centrui – penkeri. Kas per tą laiką nuveikta?

Kaip sako J. Brazauskienė, centre gyvenimas virte verda. Pagal kalendorines šventes vyksta edukacijos: bitininkystė, žvakių liejimas, adventinių vainikų pynimas. Duonos kepimo edukacijas centre veda bendruomenė, o centro darbuotojai susirinkusius pamoko šokių ir žaidimų, kartu padainuoja. Pasak J. Brazauskienės, ypač daug edukacijų būna prieš šventes – Velykas, Kalėdas,  Užgavėnes – net po tris per dieną. Ir svečių daug atvažiuoja – vieni nori susipažinti su centro veikla, kiti domisi tradiciniais amatais, senoviškais papročiais. Centre vyksta ir bendruomenės renginiai.

Centro vadovė ypač džiaugiasi stipriu norkaitiškių folkloro ansambliu „Saulėkalnis“, kuriam vadovauja J. Kažukauskienė. Nors kolektyvui dar nėra nė metukų, jis jau spėjo sudalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje Klaipėdoje „Trimitatis“.

Centro pasididžiavimas – ir puikiai tvarkoma aplinka.

– Su bendruomene kartu įrengėme senovišką gėlyną prie daržinės. Žmonės patys sunešė senoviškų gėlių sėklų ir daigų. Smagu, kad jis jau įgauna tikro žemaitiško darželio vaizdą: vienoj pusėj prieskoniai, melisa, mėta ir kitokie, kitoje – gėlynas. Aštuonis inkilus pakabinom, juose per vasarą jau gyveno paukščiukai, – pasakojo J. Brazauskienė.

Pasak jos, sutarimas su bendruomene padeda visose srityse: jei centrui trūksta lėšų, bendruomenė visada pasirengusi ateiti į pagalbą – bendrai rašomas projektas, ir lėšų skiriama. Štai folkloro ansamblio vaikus reikėjo aprengti tautiniais rūbais, ir su bendruomenės pagalba jie jau baigiami  pasiūti, spalio pabaigoje bus pristatyti. Ir instrumentus kolektyvas gavo būtent bendruomenės pastangomis.

– Kažkaip net nebeskirstom, kad čia bendruomenės, čia centro ar bibliotekos darbas: visi bendrai dirbam, susimaišėm... Norkaitiškiai apskritai labai draugiški žmonės – į kurį besikreipsi, visada sulauksi pagalbos, – džiaugiasi J. Brazauskienė.