Dėl koronaviruso paskelbtas karantinas – tikras iššūkis šalies verslui. Vyriausybė vakar paskelbė ekonomikos gelbėjimo planą, kuriam bus skirta 2,5 milijardai eurų. Apie galimybes planuoti darbus, esant karantinui, informuoja UAB „Saugaus darbo garantas“ (SDG). Darbdaviams rekomenduojama organizuoti darbą nuotoliniu būdu, o nesant galimybės, pasinaudoti prastovų galimybe. Skelbiame pagrindines rekomendacijas.
Dėl darbo nuotoliniu būdu:
Viešasis sektorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.2.1. p. „Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą.“ Visos valstybinės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus jei reikia atitinkamas darbo funkcijas atlikti darbo vietoje. Šiuo atveju rekomenduojama patvirtinti lokalinį teisės aktą, kuriame būtų nurodyta, kurie darbuotojai turi atlikti darbo funkcijas darbovietėje ir kokia tvarka darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu.
Privatus sektorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.2.1. p. „Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.“ Tai yra rekomendacija privačiam sektoriui dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus nutarime numatytas sferas, kur paslaugos negali būti teikiamas (Nutarimą gali peržiūrėti paspaudus šią nuorodą). Tokiu atveju įmonė gali pati nuspręsti ar dirbs nuotoliniu būdu jos darbuotojai ir kokia apimtimi arba patys darbuotojai turi teisę teikti prašymus dėl nuotolinio darbo.
Pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo. Taip pat dėl darbo nuotoliniu būdu šalys gali pasirašyti susitarimą. Šiuo atveju rekomenduojama: 1. patvirtinti lokalinį teisės aktą, kuriame būtų nurodyta, kurie darbuotojai turi atlikti darbo funkcijas darbovietėje ir kokia tvarka darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu arba 2. su darbuotoju pasirašyti susitarimą dėl nuotolinio darbo ir jame aptarti visas darbo sąlygas.
Esminiai principai dirbant nuotoliniu būdu:
- darbuotojams paliekamas toks pats darbo užmokestis, kaip ir dirbant „normaliomis darbo sąlygomis“;
- savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Darbdavys gali susitarime ar tvarkoje numatyti kada darbuotojai turi būti pasiekiami ir kokiu būdu;
- gali būti dirbama nuotoliniu būdu ne visą darbo laiką, pvz. puse darbo dienos darbovietėje, puse nuotoliniu būdu;
- nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.
Dėl prastovos:
Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (jeigu tokia galimybė egzistuoja), darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą už ją apmoka Darbo kodekse 47 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).
Dėl dalinės prastovos:
Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų. Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą numatytą Darbo kodekso 47 straipsnyje.
Vyriausybė patvirtino pagalbos verslui planą, kuriuo numatyta valstybės lėšomis solidariai iki trijų mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc., bet ne daugiau kaip MMA. Žadama skirti suma – 250 mln. eurų. Ji bus skiriama iš Garantinio fondo ir ES lėšų.
Dėl atostogų suteikimo:
Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalis numato, kad ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo. Ir dėl kasmetinių atostogų ir dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti sutarta abiejų šalių susitarimu, o ne vienos iš jų (šiuo atveju darbdavio) primesta valia.
Dėl ne viso darbo laiko:
Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
Apie Tauragės verslininkų patiriamus iššūkius skaitykite penktadienio laikraštyje.
