Aktualijos

Tauragiškiai į Seimą siunčia Romualdą Vaitkų – fotomenininką, pastaruosius penkerius metus vadovavusį krašto muziejui „Santaka“. Nors yra baigęs Lietuvos žemės ūkio universitetą, o Šiaulių universitete įgijęs neformaliojo ugdymo pedagoginį išsilavinimą, Romualdas  yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, už pasiekimus fotografijos srityje jis apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu, „Tauragės metų žmogaus“ rinkimuose Romualdui buvo įteikta „Metų ambasadoriaus“ nominacija. Dabar gi jo gyvenimas sukasi 180 laipsnių kampu – į politiką.

Birutė Slavinskienė: Rinkimai pagaliau baigėsi, tapote Seimo nariu. Tas laikotarpis turbūt nebuvo lengvas? Kaip vertinate rinkimų kampaniją?

Romualdas Vaitkus: Visų pirma noriu labai nuoširdžiai padėkoti tauragiškiams ir Tauragės krašto žmonėms, Šilalės apylinkių žmonėms, balsavusiems už mane ir patikėjusiems man Seimo nario mandatą. Tai mūsų visų pergalė, mūsų visų sėkmė ir mūsų visų viltis kuriant skaidresnę ir kultūringesnę politiką. Rinkimų kampanija ir neturi būti lengva. Tai laikotarpis, kurio metu kandidatas ieško kelio į rinkėjo širdį ir protą. Turėjau puikią komandą, kuri įdėjo labai daug jėgų, kad rinkimų kampanija būtų išskirtinė – tiek turiniu, vaizdine išraiška, tiek nešama žinia. Esu labai dėkingas savo komandai – Tauragės liberalams ir jiems pritariantiems, kuri vedė mane pergalės link. Jau pirmojo sutikimo metu mane pakerėjo jų nuotaika ir užsidegimas, jų susitelkimas ir profesionalumas. Ir nors buvo labai sunkių momentų, nesiblaškėm, labai daug tarėmės, pasitikėjom vienas kitu.

B. S. Kada bus paskutinė jūsų darbo muziejuje diena?

R. V. Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams turi įteikti Seimo nario pažymėjimus. O Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Praėjusios kadencijos Seimas į pirmąjį posėdį susirinko lapkričio 14 d. Taigi, tikėtina, kad ir naujosios kadencijos Seimas į pirmąjį posėdį, kuriame prisieksime būti ištikimi Lietuvos Respublikai, rinksis lapkričio viduryje. Dėl mano paskutinės dienos Tauragės krašto muziejuje tarsiuosi su Tauragės rajono meru Dovydu Kaminsku. Jaučiu atsakomybę ir noriu perduoti muziejų tinkamai. Planuoju dar lapkričio pirmąją savaitę intensyviai dirbti muziejuje.

B. S. Kokį matote muziejų po jūsų išėjimo? Ar negaila jį palikti įdėjus tiek darbo ir širdies?

R. V. Palikti gaila, meluočiau, jei sakyčiau kitaip. Labiausiai gaila palikti kolektyvą. Kai atsigręži atgal, tikrai įdėta labai daug širdies – 30 metų muziejininkystėje, tiek pat ir pačioje pilyje, dirbant įvairiausius darbus. Teko įveikti daugybę iššūkių, einant link daugiafunkcinio muziejaus sukūrimo. Tokia buvo viena iš mano vizijų, aš ją suspėjau įgyvendinti. Džiaugiuosi tuo, džiaugiuosi, kad pavyko suburti puikų kolektyvą, o juk tai viena svarbiausių organizacijos dedamųjų. Tapome žinomi respublikos mastu, dabar pas mus atvažiuoja svečių iš įvairių muziejų ir išvyksta tikrai su labai gerais atsiliepimais – tai mums yra savotiškas stebuklas. Ir kai matau savo darbuotojus laimingus, besišypsančius, dirbančius su užsidegimu, tai tikrai gaila išeiti. Tačiau gyvenimas turi tam tikrus etapus. Muziejininkystė buvo vienas etapas, gražus, ilgas ir įdomus, dabar atėjo laikas kitam.

Nuotrauka

B. S. Nepriklausote jokiai partijai, kuo patraukė liberalų idėjos, kad nusprendėte su jais eiti į rinkimus? Ar neketinate stoti į liberalų gretas?

R. V. Liberalių pažiūrų buvau nuo pat jaunystės – žmogaus ir tautos laisvė man viena didžiausių vertybių. Menininkui neįmanoma kurti, kai jo laisvė yra varžoma. Noriu tikėti, kad ir muziejaus darbuotojai mano liberalumą įvertino, stengiausi būti demokratišku vadovu, kiekvieną išklausydamas, kiekvienam suteikdamas erdvę reikštis ir veikti. Sprendimas kandidatuoti nebuvo priimtas per vieną dieną. Tai buvo apmąstytas ir ypatingai atsakingai įvertintas žingsnis. Ar stosiu į Liberalų sąjūdį? Na, aš dirbsiu Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime. Ir tai jau aiškus ženklas, kad būsiu kartu su liberalais ir prisidėsiu įgyvendindamas Liberalų sąjūdžio rinkimų programą.

B. S. Kada pradėjote save matyti Seimo nario kėdėje – galbūt politika domino ir anksčiau, o gal tik laimėjęs rinkimus supratote, kad teks tai daryti?

R. V. Seimo nario darbo su sėdėjimu kėdėje nesieju. Matau save judantį, dalyvaujantį, sprendžiantį Tauragei ir Lietuvai svarbius klausimus. Politika domėjausi visuomet. Stebėjau politinius įvykius tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Mane ypatingai jaudina tie sprendimai, kurie varžo, baudžia, draudžia, sudaro nepalankias sąlygas žmogui kurti ir dirbti. Kaip ir daugelis, labai pykstu, kai politikai peržengia ribas ir vietoje to, kad griautų sienas, jas stato, vietoje to, kad tarnautų žmonėms, paiso tik savo interesų ar siaurų grupių, kurioms atstovauja. Kad politiko duona yra sunki, nutuokiu net to asmeniškai dar neišbandęs. Nė vienas darbas nėra lengvas. Aš pasiruošęs viskam, tik ne dykam sėdėjimui. Jei pajustumėte, kad užmigau įsitaisęs patogioje kėdėje, budinkite mane (juokiasi, – red.)

B. S. Kokiame Seimo komitete norėtumėte dirbti?

R. V. Viskas priklausys nuo valdančiosios koalicijos sudėties ir kaip bus paskirstyti darbai ir sritys. Sunkoka kol kas atsakyti, kuriame komitete teks dirbti. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų, vadovaujantis proporciniu frakcijų atstovavimo principu. Taigi, dar nėra aišku, ir į kiek komitetų savo narius galės deleguoti Liberalų sąjūdžio frakcija. Viena iš sričių, kurioje matyčiau save dirbantį, yra aplinkosauga. Kita artimiausia ir įdomiausia sritis man pačiam yra kultūra. Kultūros komiteto funkcijos man visiškai aiškios, galėčiau imtis darbų jau nuo pirmojo posėdžio, nestokočiau žinių ir įžvalgų bet kuriais svarstomais klausimais.Nesvetimas man ir švietimas, mokslas. Komitetų sudėtys bus aiškios per maždaug dvi pirmąsias Seimo darbo savaites. Taigi, atsakymas į klausimą paaiškės gana greitai.

B. S. Daugelis kandidatų prieš rinkimus žada, kiek daug naudos jie atneštų savo rajonui, jei būtų išrinkti. Tačiau juk Seimo narių pareiga – teisėkūra, o ne gatvių ir kelių asfaltavimas. Ką apie tai manote?

R. V. Jūs tik iš dalies teisi. Taip, pagrindinis Seimo nario darbas yra dalyvauti teisės aktų kūrimo procese. Tačiau, Seimas tuos teisės aktus kuria įvairiose srityse nuo gatvių asfaltavimo, kaip jūs sakote, iki žmogaus teisių apsaugos. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymus leidžia teritorijų planavimo, aplinkosaugos, energetikos, transporto, socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse, kaimo plėtros ir vietos savivaldos ir kitais klausimais. Dėl gatvių asfaltavimo, matote, LR Seimas, priimdamas biudžeto sandaros įstatymą, nusprendžia, ir kiek lėšų skirti gatvių ir kelių asfaltavimui. Pagaliau, tas pats Seimas tvirtina ir visą vyriausybės sudėtį, taip pat ir susisiekimo ministrą. Taigi, atsakydamas į jūsų klausimą, drįsčiau sakyti, kad Seimo nario pareiga yra dalyvauti teisėkūroje, bet teisėkūra nėra vien tik mygtukų spaudinėjimas sėdint toje patogioje kėdėje. Teisėkūra yra rimtas ir atsakingas procesas, kai tas vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti ir regiono ateitį. Rinkimų kampanijos metu tuščių pažadų nedalinau. Esu rinktas Tauragės vienmandatėje, taigi esu jūsų atstovas. Turėsiu savo biurą Tauragėje, turėsiu ir savo padėjėją Tauragėje. Kas savaitę susitiksiu su savivaldybės vadovais ir tarsiuosi, kuo galėčiau būti naudingas regionui, kuriam atstovauju. Seimo nario teisė yra siūlyti Seimui svarstyti klausimus, taip pat rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, pasiūlymus dėl įstatymų.

B. S. Vis dėlto be bendravimo su rinkėjais Seimo nario darbas neįsivaizduojamas. Debatų metu žadėjote bendrauti su rinkėjais, kaip ketinate tai daryti?  

R. V. Tikrai taip, o kaip kitaip sužinosi rinkėjų lūkesčius, regiono tikslus ir siekius, jeigu ne tiesiogiai ir betarpiškai bendraudamas su rinkėjais, kurie tau patikėjo Seimo nario mandatą? Juk mane pažįstate, esu atviras ir bendraujantis žmogus. Manęs ir iki šiol visur buvo daug. Dabar turės būti dar daugiau. Seimo narys, rinktas vienmandatėje, turi nuolat susitikti su rinkėjais ir juos informuoti apie savo veiklą. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus, savivaldybių tarybų narius. Tikiu, kad nuoširdžiai dirbant, darbo ir galimybių susitikti su rinkėjais bus labai daug. Būtent todėl ypač daug dėmesio skiriu savo komandos sudarymui. Noriu, kad mano padėjėjas Tauragėje degtų noru išspręsti sudėtingas situacijas, padėti judėti į priekį, gebėtų bendrauti tiek su paprastu kaimo žmogumi, tiek su savivaldybės vadovais. Tai – mano šių dienų prioritetas. Noriu jau pirmąją darbo Seime savaitę startuoti visiškai pasiruošęs, su profesionalia ir pasirengusia imtis realių darbų komanda.

B. S. Ar turite konkrečių nuostatų, įstatymų pokyčių, kuriuos norėtumėte įgyvendinti pirmiausia?

R. V. Tikėtina, kad Liberalų sąjūdis taps vienu iš valdančiosios koalicijos partnerių. Taigi, mūsų laukia sudėtingas ir atsakingas darbas: koalicijos programos, vyriausybės sudarymas. Seime yra 15 komitetų, turime sudaryti ir juos, pasiskirstyti darbais pagal sritis. Iš dalies mano pirmieji darbai priklausys nuo to, kuriame komitete dirbsiu. Taip pat jau ir šiandien kalbuosi su Tauragės rajono savivaldybės meru ir administracijos direktoriumi, noriu būti naudingas regionui, kuris man suteikė pasitikėjimą. Pagrindinių darbų sąrašą su meru jau esame susirašę. Reikia tik sulaukti dienos, kai duosiu priesaiką ir pradėsiu naują gyvenimo ir darbo etapą.

B. S. Tapęs muziejaus direktoriumi atsisakėte dalies kūrybos. Dabar jos jūsų gyvenime liks dar mažiau. Ar negaila? Ar vešitės į Seimą fotoaparatą?

R. V. Jau tapęs muziejaus direktoriumi pradėjau visiškai kitaip žiūrėti į kūrybą, galbūt giliau, labiau analitiškai, vertinti ją per kitą prizmę. Dabar į Seimą fotoaparato tikrai nesivešiu. Kūrybai laiko jau seniai lieka mažai, o kad dabar liks dar mažiau – tai faktas. Bus galima telefonu pro Seimo langą padaryti kokią nuotrauką... Viliuosi, gal liks laiko kokias parodas aplankyti. Tačiau pačiam kurti jau reikės kitką. Tiesiog tai praeitas etapas, širdies dėl jo nebeskauda. Jei padarysiu vieną ar dvi geras fotografijas per metus, man to užteks. Nežiūrint visko, kultūra buvo, yra ir bus mano gyvenimo pamatas. Juk vis dėlto kultūra yra platesnė sritis nei tik muziejus, fotografija ar kūryba.

{{ photobanks:modules limit="1" }

B. S. Ką veikia jūsų sūnūs, kaip jie reagavo į jūsų sprendimą tapti politiku? O žmona?

R. V. Sūnūs dabar yra grįžę iš užsienio. Dabartinė pandeminė situacija pakeitė planus po atostogų vėl grįžti atgal. O į sprendimą kandidatuoti reagavo ramiai, palaikė. Tarėmės šeimoje, tikrai nebuvo taip, kad pareiškiau, jog einu į Seimą, ir viskas. Turiu nuostabią žmoną. Edita visuomet mano palaiko. Ji palaikė mane ir tada, kai ėjau į muziejaus direktoriaus pareigas, nors pats turėjau abejonių. Ir dabar buvo įkvėpėja, buvo tas žmogus, kuris padėjo, paguodė, padrąsino. Labai ačiū šeimai už tai.  

B. S. Kur gyvensite Vilniuje?

R. V. Nežinau. Kur apgyvendins, ten ir gyvensiu. Esu apkeliavęs daug pasaulio, gyvenęs įvairiausiomis sąlygomis, taigi nesu išrankus. Bet pagal Seimo statutą lyg turėčiau gauti butą Seimo viešbutyje. Pakviesiu į svečius, kai įsikursiu.

Asmeninio albumo nuotraukos