Aktualijos

Vienas Milgaudžiuose esančių kelių per laukus kiekvieną pavasarį yra apliejamas iš laukų sutekančiu vandeniu. Savivaldybės atstovai gyventojams pažadėjo įrengti melioraciją, tačiau su sąlyga, jog bus išpjauti greta kelio augantys karklai. O šie priklauso ūkininkei, kuri su valdininkais dėl savo kadaise pasodintų karklų net nesileidžia į kalbas. O ir priversti jos nupjauti medžius nėra kaip: kol neatlikta kaimo kelių inventorizacija, nežinia, ar karklai auga privačioje, ar valstybinėje žemėje.

Dėl apliejamo kelio problemos į redakciją kreipėsi Milgaudžiuose gyvenanti Morta (pavardė žinoma, – aut. past.). Ji šiuo keliu važinėja kasdien, mat šis veda į jos sodybą. Šiuo keliu važinėja ir jos kaimynai bei į laukus vykstantys ūkininkai.

– Kelias veda į dvi sodybas, juo ūkininkai važiuoja į laukus. Pernai vyko susirinkimas, jame dalyvavo seniūnas Vidmantas Skirius bei Kęstutis Balašaitis. Tarybos narys sutiko viską sutvarkyti. Kalbėta, jog būtina daryti melioraciją. Tačiau tam nepritaria viena ūkininkė, ji nesutinka įsileisti į savo žemę daryti melioracijos, – pasakojo Morta.

Moters pasakojimu, kelio buvo atvykę apžiūrėti melioracija besirūpinantys savivaldybės atstovai. Prieita prie išvados, kad greta kelio augantys medžiai suardė esamą melioracijos sistemą ir ją būtina keisti. Tačiau tam būtina pašalinti medžius.

– Taip pat esame prašę kelią užpilti skalda, kad nesikauptų vanduo. Pavasarį buvo sausa, galėjo užpilti, tačiau to nepadarė. Dabar važiuojant vanduo apsemia pusę rato. Pravažiuoti apsemtu keliu galime tik visureigiu, – apgailestavo Morta.

Nuotrauka

Susisiekėme su gauriškiu tarybos nariu K. Balašaičiu. Tarybos narys patvirtino: pernai toks susirinkimas vyko, tik jis pats neketinąs tvarkyti kelio, matyt, Morta ne taip suprato. Tarybos narys teigė prašęs problemą išspręsti melioracijos specialisto, o, pasak jo, pagrindinė problema yra virš melioracijos sistemos augantys medžiai, kurie priklauso Mortos kaimynams.

– Būtina iškirsti tuos medžius. Jie yra ant kelio ribos užsodinę medžius, o jų šaknys siekia drenažo sistemą ir ją užkimšo. Seniūnas turi rasti bendrą kalbą su žemių savininke, kad tuos medžius pašalintų. Atkastų kelmus ir juos išrautų. Susirinkime žemių savininkė tada nedalyvavo, – kalbėjo K. Balašaitis.

Pasak tarybos nario, su moterimi yra sunku rasti bendrą kalbą, dėl to reikalai ir stringa.

Ar išties medžiai auga keliui priskiriamoje žemėje ir ką ketinama daryti sprendžiant problemą, pasiteiravome Vidmanto Skiriaus, Gaurės seniūno.

– Ar jie yra kelio zonoje, ar ne kelio, sužinosime tik kai bus atlikta kelių inventorizacija. Kada, nežinau. Kituose kaimuose ji jau yra atlikta. Kai turėsime Registrų centre įregistruotą kiekvieną kelią, tada bus nurodytas ir tikslus plotis, bus aišku. O kad ūkininkai savivaliavo ir prisisodino medžių – tiesa. Iš pradžių jie įsmeigė į žemę kuolus, šie įaugo į žemę, išleido šakas, o jiems tai į naudą – tuo pačiu atsirado pavėsis gyvuliams, – sakė seniūnas.

Kodėl su žemių savininkais taip sunku susitarti? Seniūnas sako, kad kuolus susmeigusi moteris yra itin užsispyrusi.

– Yra tekę ne kartą bendrauti su jais. Jų žemėje taip pat yra problemų su melioracija. Jiems atrodo, kad kas nors ateis ir už mokesčių mokėtojų pinigus viską sutvarkys. O pernai su jais kalbėjome dėl medžių šalinimo. Šiemet elektrikai nupjaustė tų medžių šakas, nes jie auga po elektros linija ir buvo kalbėta, kad jie susirinktų šakas. Jie teigia, kad neturi laiko. O man siųsti seniūnijos darbuotojus taip pat nei šis, nei tas. Jei dabar nusiųsiu, vienas nuo kito sužinos, kitą kartą kiti jau ims reikalauti, kad privačioje žemėje tvarką darytų seniūnijos darbuotojai: sakys: „O kodėl jiems padarė, o mums negali?“ – dėstė seniūnas.

Nuotrauka

Šių eilučių autorei susisiekti su žemių savininke nepavyko.

Tačiau pavyko išgirsti gretimo kaimo gyventojo nuomonę apie situaciją. Netoliese esančiame kaime gyvenantis vyras teigė, jog apsemiamo kelio problema aktuali seniai. Kelias nuo laukų sutekančiu vandeniu patvindavo dar tada, kai šios žemės priklausė kitiems žmonėms.

– Dar prieš dešimt metų važiuodamas pro šią vietą matydavau tą į ganyklas vedantį apsemtą kelią, tada tų karklų dar nebuvo, negyveno ir juos vėliau pasodinę ūkininkai. Sako, kad medžių šaknys peraugo melioravimo sistemą? Tiems karklams – gal dešimt metų, nemanau, kad jų šaknys tokios, kad galėtų būti jau įaugusios metrą į žemę ir pasiekusios sistemą, – teigė savo vardo ir pavardės nenorėjęs viešinti vyras.

Tiek Ramutė Noreikienė, rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja, tiek skyriaus  vyr. specialistas Reinoldas Volbikas patvirtino ankstesnių pašnekovų teiginius, jog problema bus išspręsta tik tada, kai bus pašalinti medžiai. Pasak R. Volbiko, nors karklai nėra dideli, jų šaknys gali siekti ir tris metus.