Aktualijos

Netrukus Laisvės ir Stoties gatvių sankryžoje esantis Senamiesčio skveras atvers savo paslaptis archeologams – jame ketinama atlikti archeologinius tyrimus. Tai būtų, ko gero, geriausia žinia mūsų krašto istoriją mylėjusiam a. a. Edmundui Mažrimui – kultūros paveldo puoselėtojas su nekantrumu laukė finansinių galimybių inicijuoti šioje vietoje tokio pobūdžio tyrimus. Jie atvertų kelią šią miesto vietą paskelbti valstybės saugomu objektu – būtent čia  prasidėjo Tauragės miestas, čia susikirto prieš kelis šimtus metų Prūsiją su Lietuva jungęs keliai.

Čia gimė Tauragė

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė mero patarėjas Kasparas Bertašius, archeologiniams tyrimams skirta 10 tūkst. eurų.

„Anksčiau Senamiesčio skvere buvo pirmoji miesto turgaus aikštė, todėl Senamiesčio bendruomenė pasiūlė šioje vietoje atlikti archeologinius tyrinėjimus. Tikimasi, kad joje galima rasti smulkių istorinių daiktų. Teritorijoje bus atliekami paprastesni žvalgomieji kasinėjimai, kurių metu bus atliktos nedidelio ploto perkasos. Ateityje, atsižvelgiant į bendruomenės siūlymus ir pageidavimus, planuojama šią teritoriją sutvarkyti“, – į klausimą, kodėl nutarta atlikti archeologinius tyrinėjimus, atsakė mero patarėjas.

Tauragės istorijos puoselėtojas E. Mažrimas savo knygose yra pažymėjęs, jog skveras dabartinę, trikampę, formą įgijo dar XVII a.

Nuotrauka

Kaip savo knygoje „Tauragė. Istorija ir urbanistinė raida“ rašo E. Mažrimas, pagrindinis kelias, ėjęs iš Prūsijos į Lietuvą per Tauragės dvarą ir Jūros brastą, išsišakojo būtent šioje miesto vietoje. Vienas kelias vedė į šiaurę Sungailiškių (Šilalės) dvaro link, kitas – į pietus Jurbarko ir Gaurės link. Šioje kelių sankryžoje ir išaugo Tauragės miestas, iš pradžių – kaip dvaro ūkinės sistemos dalis.

„Šiame kelių išsišakojime ir formavosi miestelio turgaus aikštė. Kaip įprasta, kelių sankryžose pradėdavo kurtis naujos gyvenvietės. Esant patogiems ryšiams su kaimyniniais punktais, čia būdavo geresnės sąlygos negu kitur amatams, prekybai plėtotis ir po kurio laiko tokia nauja gyvenvietė virsdavo miestu, o kelių sankryža – turgaus aikšte. Prekybai skirtų aikščių forma labai priklausė nuo į ją sueinančių kelių – gatvių krypčių: ji galėjo būti trikampė, netaisyklingo keturkampio formos“, – rašo E. Mažrimas.

Bendruomenės susibūrimo vieta

Kaip teigia autorius, lyginant vėlesnius miesto planus ir vertinant tai, kad planinė struktūra mažai tepakito iki 1836 m., turgaus aikštė  pietinėje kelio pusėje buvo trikampė. Pagrindinė gatvė, ėjusi iš Tauragės dvaro, buvo dabartinė Laisvės gatvė, kuri šiandien atsiveria į Stoties gatvę. Šioje gatvėje yra išlikęs trikampio plano skverelis. Tai būtų dalis turgaus aikštės. Šis kelių išsišakojimas ir trikampės turgaus aikštės planas (tik jau su suformuotais sklypais) pastebimas 1910 m. Tauragės plane.

Nuotrauka

Kadaise skveras buvo viena reikšmingiausių krašto prekybos vietų, o turgaus diena buvo tokia svarbi, kad tądien net nereikėjo eiti lažo. Šiomis dienomis skveras  gyventojams tarnauja kaip šunų išvedžiojimo aikštelė. Tuo teko įsitikinti trečiadienį jame lankantis šių eilučių autorei. 

Kitas, kur kas kilnesnis skvero tikslas – suburti Senamiesčio bendruomenę. Prieš šešerius metus įkurta bendruomenė šiemet Lietuvos šimtmečio proga skvere augančius medžius papuošė trispalvėmis, pernai, išreikšdama solidarumą Baltarusijai, skvero medžius apjuosė Baltarusijos vėliavėlėmis. Skvere stovi stiebas, ant kurio visuomet plėvesuoja vėliava su Vyčiu, o per valstybines šventes pakeliama ir trispalvė.

Tai, kad skvere bus atliekami archeologiniai tyrimai, bendruomenės nariams nėra naujiena. Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Senamiesčio bendruomenės pirmininkas Romualdas Stasytis, apie tai kalbama jau keletą metų.

– 2018 m. vyko valdžios atstovų ir bendruomenės narių susitikimas, kurio metu kalbėta apie viešų erdvių sutvarkymą. Tada prabilta, kad norint pradėti skvero sutvarkymą pirma reikėtų atlikti archeologinius tyrimus. Vieta turi didelę istorinę reikšmę, čia prasidėjo Tauragės miesto kūrimasis, čia susikirto svarbiausi keliai, vyko turgūs – negali žinoti, ką rasi atkasęs šimtmečius skaičiuojantį žemės sluoksnį, – kalbėjo R. Stasytis.

Nuotrauka

Paaiškės, ar taps saugomu

Pašnekovo teigimu, bendruomenės tikslas – šį skverą sutvarkyti ir padaryti patrauklų ne tik bendruomenei, bet ir visiems tauragiškiams. Tikimasi čia nutiesti naujus pėsčiųjų takus, įrengti apšvietimą, vaikų žaidimų aikštelę. Skvero prieigose, kaip sakė R. Stasytis, ketinama įrengti informacinį stendą. 

Apie tai, kad skveras galėtų labiau tarnauti gyventojams, spaudoje rašyta prieš dešimtmetį. Tada paminklosaugininkai teigė, jog kol skvere neatlikti archeologiniai tyrimai, geriau jame nieko nedaryti. Tada E. Mažrimas išsakė idėją, jog archeologiniai tyrimai atvers galimybes skverą paskelbti valstybės saugomu objektu. 

Kaip šią savaitę „Tauragės žinioms“ sakė Svetlana Jašinskienė, Tauragės kultūros paveldo tarnybos vyr. specialistė, kol kas skveras nėra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

„Tai, ar skveras bus vertas saugomo objekto vardo, priklausys nuo to, ką archeologai kasinėdami ras. Jei ras radinių, kurie turės vertingų savybių, tuomet neišvengiamai taip ir padarysime. Ir dabar yra vykdoma inventorizacija, tai yra galima patiems siūlyti objektus, kuriuos, manoma, reikia įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą. Bet, kaip ir minėjau, kol kas šiai aikštei būti pripažintai kultūros paveldo objektu nėra jokio pagrindo, tik istoriniai šaltiniai, o ne faktai“, –  kalbėjo kultūros paveldo tarnybos atstovė.