Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Nekaltink veidrodžio, jei snukis kreivas, – sakydavo mano močiutė. Arba kaip galima prarasti tai, ko neturi? – paklaustų vienas žymus veikėjas, viešai kritikavęs gerai visuomenei pažįstamos blondinės bandymą dainuoti. O štai Tauragės savivaldybė, jos direktoriaus nuomone, dėl žurnalistų kaltės staiga ėmė ir prarado savo reputaciją. Tačiau liaudies išmintis Tauragės valdininkams, žinoma, ne rodiklis, juolab ne jokia kelrodė žvaigždė, kad iš jos mokytumeisi. Svarbiausia mūsų išrinktiesiems bet kokiomis priemonėmis išskalbti savo mundurą ir artėjant rinkimams prieš visuomenę stoti švariems. O kaip tą padaryti, ilgai galvoti nereikia – lengviausia apdergti esą neteisybę apie valdžios atstovus rašančius žurnalistus.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus, užuot dirbęs savo tiesioginį darbą, imasi skundų rašytojo plunksnos. Raitė raitė ir suraitė valdininkas skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Skaičiavo skaičiavo ir suskaičiavo, kad per visus 2013 metus „Tauragės žinios“ esą prirašė krūvą Tauragės savivaldybės reputaciją menkinančių straipsnių, kurių autorių nuomonės esančios netikslios ir šališkos.
Matyt, laiko tokiems raštams prireikė nemažai, nes paprašyta atsakyti į keletą „Tauragės žinių“ žurnalistų klausimų A. Mosėjui talkinanti savivaldybės atstovė spaudai atsakė, kad tokiam darbui jai prireiks dviejų savaičių. Kur gi ten dirbsi savo tiesioginį darbą, jei turi iš naujo perskaityti per metus publikuotus pagalius valdininkams į ratus kišančios redakcijos straipsnius.
Valdininkai suskaičiavo, kad mažiausiai devyni „Tauragės žinių“ 2013 metais publikuoti straipsniai pagal juos menkina jų, jų partiečių, savivaldybės tarybos narių reputaciją. Tačiau ką ten besumenkinsi, jei pastarieji ne visada žino, už ką tarybos posėdžiuose balsuoja, o laisvalaikiu be leidimo pjauna medžius svetimuose miškuose.
Gerbiami valdininkai, valstybės tarnautojai, leiskite dar kartą Jums priminti, kad gyvename nebe sovietmečiu ir ne Šiaurės Korėjoje. Esate mūsų, paprastų žmonių, tarnai ir privalote būti mums atskaitingi. Cenzūra Lietuvoje draudžiama ir kiekvienas žmogus, net žurnalistas, turi teisę turėti savo nuomonę ir ją viešai reikšti. Kitas klausimas, jei ta nuomonė Jums nepatinka. Ne veltui sklando gandas, kad susižavėję dairotės į kolegas Druskininkuose, už savivaldybės biudžeto lėšas leidžiančius valdiškos panegirikos leidinį. Netrukus toks partinis darinys gali atsirasti ir Tauragėje. Va jame visos nuomonės bus etiškos ir tikslios, nes bus suderintos.
Bet argi mes, eiliniai mirtingieji, galime mokyti ponus valdininkus, kai jų tikslas – užčiaupti spaudą, sutrikdyti redakcijos ir joje dirbančių žurnalistų galimybes rinkti ir skleisti informaciją. Ne veltui „Tauragės žinių“ redakciją, beje, iš tos pačios savivaldybės administracijos užkulisių pasiekė žinia, kad ponai, tiksliau patys aukščiausi rajono valdininkai, renkasi į slaptus posėdžius, pasitarimus ir kuria planus, kaip kuo skubiau sutrikdyti „Tauragės žinių“ darbą ir visais įmanomais būdais blokuoti informaciją. Galime pasvarstyti – matyt, įsakymas ponui A. Mosėjui buvo duotas iš viršaus, kad jis taip uoliai rinko iš straipsnių citatas, reikalaudamas žurnalistų etikos inspektoriaus įspėti žurnalistus. Tačiau juokingiausia, kad savivaldybės administracijos direktorius inspektoriaus prašo įvertinti netgi žurnalistų klausimus, suprask, kaipgi išdrįsome tokių dalykų paklausti. Nors nieko nuostabaus, šie žmonės į nepatogius klausimus atsakinėti nepratę.
Et, ką čia bepridursi. Mūsų reikalas rašyti, skaitytojų – skaityti, o rinkėjų – daryti išvadas, ar jie ir toliau pasitikės tais, kurie ne tik kad nesirūpina eilinių piliečių gerove, o pirmiausiai žiūri savo interesų. Redakcija džiaugiasi, kad dauguma jos parengtų straipsnių sulaukė didžiulio atgarsio, jog mūsų skaitytojai dėkoja, kad dar nė karto nepabūgome kritikuoti tų, kas kritikos nusipelnė. Duok Dieve, kad tik daugiau tokios informacijos mus pasiektų. O ateina ji ne iš kur nors kitur – ją žurnalistams papasakoja paprasti žmonės. Turbūt mieliausia pastaruoju metu išgirsta į redakciją užsukusio prenumeratoriaus frazė buvo „Na, ir prausiate jūs juos, šaunuoliai“.
Jokios žurnalistus tikrinančios tarnybos, jokie teismai ir prokurorų apklausos nesutrukdys „Tauragės žinių“ žurnalistams skelbti to, dėl ko kiekvieną dieną sėdame į savo darbo vietas. Nes kas gi daugiau, jei ne žiniasklaida, pasakys tiesą į akis.
