Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aplankė Tauragės gydymo įstaigas
Tauragėje viešėjęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aplankė visų lygių gydymo įstaigas: Greitosios medicinos pagalbos stotį, Pirminės sveikatos priežiūros centrą ir ligoninę. Vizitą pradėjęs nuo susitikimo su rajono meru, ministras apžiūrėjo greitosios pagalbos darbuotojų, šeimos gydytojų ir specialistų darbo vietas, pakalbino ne vieną pacientą, su gydymo įstaigų vadovais aptarė eilių pas gydytojus, biurokratinių suvaržymų mažinimo, medikų pritraukimo klausimus. Daugiausia priekaištų ministrui išsakė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai.
Ministro žinutė
Kaip teigė GMP stotyje lankęsis sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, jam kelia nerimą signalai, nebūtinai iš Tauragės, kad pertvarkant GMP artimiausią pusmetį, kol startuos pradėta GMP reforma ir visos stotys taps viena atskira įstaiga, esą stotys gali negauti reikiamo ir priklausančio finansavimo.
– Su kiekvienu meru kalbu ir kalbėsiu, kiek aplankysiu, kad šitaip būti negali. Kai kur jau kalbama apie atleidimus, siunčiamos klaidingos žinutės, kad visi bus atleisti. O žinia yra tokia, kad laukiam visų, nėra numatyta jokio darbuotojų skaičiaus mažinimo. Atvirkščiai, matome, kad reikės papildomai ne mažiau 10 brigadų visoje šalyje. Planuojame nupirkti apie 225 visiškai naujus automobilius, numatytos išlaidos darbuotojų mokymams, patalpų remontui. Iš viso apie 50 mln. eurų planuojama papildomai investuoti į naująją įstaigą, – teigė ministras. – Darbuotojų reikės ir daugiau, tad bet kokia žinutė, kad darbuotojai bus atleidžiami, yra klaidinga.
Pasak ministro, jo pagrindinis tikslas – išgyvendinti praktiką, kad meras su ministru sprendžia, kur turi būti medikų postas, kiek reikia brigadų. Tą turinti spręsti pati organizacija, profesionalai.
– Politikai – ir valstybės, ir savivaldos – turi kalbėti apie siekiamą rezultatą ir teisingą finansavimą. Mūsų tikslas yra pagerinti GMP darbą. Ir praneškite, jei kažkas pereinamuoju laikotarpiu vyktų ne taip, kaip įsivaizduojate, kad turėtų būti, – ragino A. Dulkys.
– Pervežimai yra mūsų skaudžioji vieta. Nei ne jie, pas mus viskas būtų labai gerai. Visko užtenka, aišku, darbuotojai sakys, kad maži atlyginimai, bet yra kaip yra, – tvirtino Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius D. Petrošius.
Darbuotojų trūksta
Medikus ministro įžanginė kalba nei nustebino, nei paguodė.
– Ministras labai gerą kalbą pasakė žurnalistams, tokių kalbų girdėjome. Bet tikro atsakymo, kaip bus, nėra. Dėl personalo, kad kažkas bus atleistas, baimių net neturime. Faktas tas, reforma bus ar ne, mūsų personalas sensta, darbuotojų labai trūksta, jų nėra. Dauguma dirba didesniu negu etato krūviu, nes tiesiog trūksta darbuotojų. Didelė dalis jų dėl mažo darbo užmokesčio priversti ieškoti papildomo darbo, – teigė Tauragės GMP slaugos administratorė Jolanta Birbalienė.
Dėl materialinio aprūpinimo medikai priekaištų neturėjo – ko reikia, turi, tad didelių problemų nekyla.
Bet kol kas medikai nesulaukia atsakymų į kai kuriuos jiems rūpimus klausimus. Pirmiausia – ar bus vienodas darbo užmokestis, o jis gerokai skiriasi.
Pasak ministro, vienodo atlyginimo visose naujai kuriamos įstaigos skyriuose tikėtis sunku, nes skiriasi darbo intensyvumas.
Anot Tauragės medikų, nereikėtų vertinti vien tik iškvietimų skaičių, manipuliuoti intensyvumu rajone ir didmiestyje, reikia atsižvelgti į medikų nuvažiuotus kilometrus.
„Ekskursijų biuras“
Didelę dalį darbo laiko Tauragės medikai priversti skirti pacientų pervežimams, kuriuos patys medikai vadina „ekskursijų biuru“, per parą tokių būna 5–6. Pasak medikų, vienas suderintas ir operatyvus pervežimas trunka 3,5–4 val., tad nesunku suprasti, kiek laiko tai užima.
– Pervežimai yra mūsų skaudžioji vieta. Nei ne jie, pas mus viskas būtų labai gerai. Visko užtenka, aišku, darbuotojai sakys, kad maži atlyginimai, bet yra kaip yra, – tvirtino Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius D. Petrošius.
Medikai ministro klausė, kas po reformos vežios ligonius, kuriuos iš Priėmimo skyriaus reikia nugabenti į Klaipėdą, tarkim, neurologo konsultacijai, traumų atveju, ir parvežti atgal. Aiškus atsakymas taip ir nenuskambėjo.
Greitosios medikai pastebėjo, kad labai trūksta atskirų įstaigų medikų komunikacijos.
– Ne kartą buvome išjuokti, netgi neurochirurgo. Jie sako, jeigu jūsų gydytojams neužtenka IQ, kad persiųstų diskelį su informacija per programą ir paklaustų, ar reikia vežti konsultacijai, gal jums labai romantiška važiuoti naktį? – teigė GMP medikai.
Ministras pripažino, kad trūksta bendradarbiavimo tarp įstaigų, tad dabar ir kuriamos atskirų lygių platformos, kad medikai galėtų pasikalbėti. Tauragės medikai pabrėžė, kad savivaldybėje tarp gydymo įstaigų bendravimas vyksta.
Išklausę ministro pažadų medikai tarė savo žodį.
– Atvežėte žinutę, kad neduodate garantijų, jog pas mus viskas pagerės. Tai mūsų žinutė, ko tikimės po reformos, būtų tokia. Tikimės nediskriminuojančio darbo užmokesčio, vienodų algoritminių aukštos kokybės mokymų, iki atvykstant naujajam GMP vadovui Nerijui Mikelioniui norime žinoti, kokia bus naujos organizacijos struktūra, nes kol kas niekas nieko nesako. Ir žinokite, kad be ministro Lietuva gyvuos, bet be GMP – jums ragai. Tai darbas tokių truputėlį trenktų žmonių, nes per pūgą, vėją, atsiklaupęs ant žemės kruvinas dirbti ne kiekvienas gali, – apibendrindama rėžė Tauragės GMP slaugos administratorė J. Birbalienė.
– Savo akimis įsitikinau, kad jau dabar tai viena moderniausių ligoninių, jei ne visoje Lietuvoje, tai bent vakarų. Ligoninės vadovų komanda įrodė, kad veikiant tikslingai ir rūpinantis pacientais bei personalu ir per trumpą laiką galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Tokios pastangos duoda vaisių – tik dešimtadalis Tauragės gyventojų gydymo paslaugas renkasi kituose miestuose, kai kituose rajonuose šis skaičius siekia ir 50 proc., – pabrėžė A. Dulkys.
Šeimos gydytojų pastebėjimai
PSPC ministras pirmiausia apžiūrėjo registratūrą, išbandė darbuotojų darbo vietas, pakalbino pacientus, kurie, kaip juokauta, „pakišti specialiai“, nes nė vienas nesiskundė, kad tenka ilgai laukti patekimo pas gydytojus.
Kabinetuose aplankyti šeimos gydytojai, be stringančios e.sveikatos, įvardijo ir kitus biurokratinius darbus, kurių atsisakymas leistų daugiau laiko skirti pacientams: pakartotiniai siuntimai pas specialistus dėl vaistų pratęsimo, dėl pakartotinės konsultacijos pas gydytojus specialistus, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo dokumentų tvarkymas, siuntimų rašymas į socialinių paslaugų skyrius, kai reikia pagalbos priemonių.
Pasak PSPC direktoriaus pavaduotojos Jolantos Eičaitės, gydytojas, mokęsis 11–12 metų, tikrai neturėtų išrašinėti siuntimų čiužiniui, tualetinei kėdei, lovai ar lazdoms. Tai esą galėtų atlikti ir kiti specialistai.
Išsakytas pastebėjimas ir dėl didelio medikų krūvio dėl neįgaliųjų – pagal dabar galiojančią tvarką siunčiant pacientus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą reikalaujama „šviežių“ konsultacijų ir kiekviena diagnozė turi būti pagrįsta gydytojų specialistų.
– Jei žmogus serga septyniomis ligomis, įsivaizduokite, kiek šeimos gydytojas turi prirašyti siuntimų, – teigė J. Eičaitė.
– Ne kartą buvome išjuokti, netgi neurochirurgo. Jie sako, jeigu jūsų gydytojams neužtenka IQ, kad persiųstų diskelį su informacija per programą ir paklaustų, ar reikia vežti konsultacijai, gal jums labai romantiška važiuoti naktį? – teigė GMP medikai.
Pagyros ligoninei
Ministras Tauragės ligoninėje apžiūrėjo naująjį priestatą, naujai įrengtą Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, diagnostikos laboratoriją, lankėsi Reanimacijos skyriuje. Akušerijos-ginekologijos skyriuje ministras pirmiausia apžiūrėjo gimimų statistikos lentą, kurioje, kaip apgailestavo svečias, pirmadienį po pietų dar nebuvo pažymėta nė vieno gimimo. Ministrui pranešta, kad pirmadienio eilutė tikrai neliks tuščia, nes vienas naujagimis jau skuba į šį pasaulį. Pasidžiaugta, kad skyriuje naujagimių nemažėja, o gimdyvės atvyksta ne tik iš kaimyninių Šilutės, Jurbarko, Pagėgių, bet ir tolimesnių vietų – Raseinių, Kelmės, net Klaipėdos. Ministras ramino, kad darbuotojai neturėtų nerimauti dėl skyriaus uždarymo.
– Savo akimis įsitikinau, kad jau dabar tai viena moderniausių ligoninių, jei ne visoje Lietuvoje, tai bent vakarų. Ligoninės vadovų komanda įrodė, kad veikiant tikslingai ir rūpinantis pacientais bei personalu ir per trumpą laiką galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Tokios pastangos duoda vaisių – tik dešimtadalis Tauragės gyventojų gydymo paslaugas renkasi kituose miestuose, kai kituose rajonuose šis skaičius siekia ir 50 proc., – pabrėžė A. Dulkys.
Su ligoninės direktoriumi Liutauru Indriuška ministras, kaip skelbiama ligoninės feisbuke, aptarė gydymo įstaigos perspektyvas. A.Dulkiui pristatyti artimiausi įstaigos plėtros planai – pasiruošimas naujo reanimacijos skyriaus statyboms. Diskutuota apie galimybę ligoninei įsigyti MRT – magnetinio rezonanso tomografą, kad kuo daugiau tyrimų būtų atliekama Tauragėje. Tačiau, pasak ligoninės direktoriaus, tam būtina atlikti nemažai paruošiamųjų darbų – reikalinga ne tik leidimas, lėšos, bet ir papildomos patalpos, kurių šiuo metu nėra.
Ministro įspūdžiai
Po vizito Tauragėje ministras viešai pasidalijo savo įspūdžiais: „Apsilankiau Tauragėje. Gydymo įstaigose neretai tenka lankytis jau popiet, tad yra tekę matyti ir pustuščius koridorius, ir užrakintus kabinetus, ir tik vieną kitą pacientą. Bet ne Tauragėje. Pravėrus tiek Pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek ligoninės duris, tave iš karto pasitinka verdantis gyvenimas – koridoriai čia GYVI. Čia pilna žmonių, laukiančių priėmimo ar konsultacijų, čia vyksta nuolatinis slaugytojų judėjimas. Ką mačiau savo akimis, atitinka ir statistiką – vos dešimtadalis Tauragės gyventojų renkasi konsultacijas kituose miestuose, tuo tarpu turime savivaldybių, kur išvykstantis pacientų srautas sudaro ir 50 proc.“.
Ministras mano, kad taip yra dėl kelių dalykų. Pirmiausia, sutvarkytos registracijos, Tauragė yra viena iš lyderių pagal laikų pateikimą į elektroninę registravimo sistemą, naudojasi išmaniosios telefonijos paslaugomis, tad galima prisiskambinti, pacientų srautai elektroniniu būdu kontroliuojami jau vietoje.
Kitas ministro pastebėtas svarbus akcentas – investicijos daromos galvojant apie medicinos personalą ir pacientus. Nuosekliai atnaujinama infrastruktūra ir modernizuojama gydymo aplinka.
Ir trečia – vadovų vizija ir ambicija. „Iš to, kaip ir kas daroma, akivaizdu, kad Tauragė nori tapti regioniniu medicinos paslaugų traukos centru. Potencialo yra, savo akimis įsitikinau, jis derinamas su tinkamais investiciniais žingsniais“, – skelbia ministras ir dėkoja gydymo įstaigų vadovams už svetingą priėmimą.
