Urtė DRĄSUTYTĖ
Pravėręs medžio skulptūrų drožėjo, tauragiškio Valiaus Naurecko namų duris iškart supranti – čia gyvena menininkas. Namuose gausu medžio dirbinių, paties rankomis kurtų interjero detalių ir baldų. V. Naureckas tik šypsosi, sako – jei ne žmona, greičiausiai dalies šių grožybių namuose nė nebūtų. Tauragiškiams jau gerai pažįstamas kūrėjas prieš keletą mėnesių pristatė savo parodą. Pokalbio metu pašnekovas užsiminė, kad būtent toji paroda buvo lyg perversmas jo kūryboje, paskatinęs ieškoti, kurti ir meno pasaulyje atrasti save iš naujo.
Po parodos Tauragėje – darbai Londone
Pirmoji personalinė paroda, šiemet surengta Tauragės krašto muziejuje, pasak kūrėjo, sulaukė nemažai gerų atsiliepimų, o po jos atsirado ir daugiau besidominčių jo kūryba, norinčių įsigyti originalių drožinių.
– Dukra paskatino surengti parodą. Jei ne Vidutė, jos ryžtas, atkaklumas, nieko nebūtų buvę, tai ji mane stumia į didįjį meną, tiki mano jėgomis, – atviravo tauragiškis.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad paroda jo viduje sukėlė sumaištį, menininkas suprato galįs pasiekti žmonių širdis. Visgi vyras išdavė svajojantis, kad jo darbai pasiektų dar didesnes auditorijas, būtent todėl, dukros padedamas, žvalgosi į platesnius vandenis. Šiuo metu tauragiškio dukra gyvena Londone. Jos dėka tėčio darbai ir ten sulaukia nemažai susidomėjimo, bendradarbiaujama su vietiniams ten gerai žinoma galerija.
Linksta prie modernizmo
Moters ir vyro santykis, amžinosios vertybės, likimo ženklai – tai tik keletas temų, kurias galima atpažinti tauragiškio drožiniuose. Medžio skulptūrų kūrėjas sako nuo preciziško kruopštumo, glotnumo ir išbaigtumo linkstantis prie abstrakcijos, natūralumo.
V. Naurecko kūryboje ilgai vyravo klasikinis stilius, dabar jo darbuose vis labiau jaučiamas modernizmas. Menininkas pasakojo, kad lietuviai gan skeptiškai žiūri į modernizmo apraiškas medžio drožiniuose, dažniau renkasi tradicines skulptūras su tautodailės motyvais. Visgi pokalbio metu V. Naureckas liūdnai tarsteli, kad Lietuvoje drožybos menas apskritai gerokai nuvertinamas, sunkiai randa savo nišą.
Nori išbandyti tapybą
Lietuvių liaudies išmintis byloja – „batsiuvys be batų“. Tačiau, rodos, Naureckų namuose toks posakis praranda prasmę. Iki smulkmenų apgalvotas, kiekvienas drožinys čia turi savo istoriją, gilią, dažnai filosofinę mintį, juose taikliai atspindėti ryškūs psichologiniai momentai.
Kalbantis su V. Naurecku nejučia susidaro įspūdis, kad visi kūriniai – be galo išjausti, išgyventi, o dalis autoriaus gyvena kiekviename jų.
– Kiek save pamenu, visuomet kūriau. Vos paėmęs į rankas medį matau, kas iš jo išeis. Būna, pritrūksta erdvės mintims išreikšti medyje, todėl svarstau iš arčiau pažinti ir tapybos subtilybes, – mintimis dalijosi menininkas.
Tauragiškis pasakojo, kad drožyba jam suteikia vidinės pilnatvės jausmą, ramybę, todėl jis dažnai net neskaičiuojantis laiko, skiriamo kūrybiniam procesui.
– Kai visą save atiduodi veiklai, kuriai jautiesi tinkamas ir sulauki atgalinio ryšio, visuomenės įvertinimo, – esi laimingas žmogus. Kaip bus toliau, tik vienas Dievas težino, tačiau jaučiuosi atradęs savo kelią, – kalbėjo Valius Naureckas.