Tomas RAULINAVIČIUS
Elzaso sostinė Strasbūras prieš Kalėdų šventes dar kartelį atsikvėpė. Čia įsikūrusiame Europos Parlamente (EP) patvirtinta svarbi Europos Sąjungos ilgametė finansinė ateitis. Tačiau Strasbūrą nuolat atakuoja klausimai, kada išsibarstę EP posėdžiai atras tą vienintelę būstinę, kuria neabejotinai taps Briuselis. Kas mėnesį EP pastatą Prancūzijoje užgula čia atvykę parlamentarai, kurių įtemptame darbo grafike numatyta ir duoklė žiniasklaidos atstovams. Pasak europarlamentarės Radvilės MORKŪNAITĖS-MIKULĖNIENĖS, pastaroji plenarinė sesija buvo itin sėkminga Lietuvai ir jos žmonėms. Patvirtintas biudžetas ateinantiems šešeriems metams, jame papildomos lėšos bus skiriamos jaunimo nedarbui mažinti. Taigi tiesiai iš Strasbūro – „Tauragės žinių‘ interviu su R. Morkūnaite-Mikulėniene.
– Radvile, esate 2009 metais išrinkta Europos Parlamento narė. Priklausote vienai didžiausių – Europos liaudies partijai (krikščionių demokratų frakcija). Kokia veikla pulsuoja Jūsų darbas Europarlamente?
– Esu Europos parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto tikroji narė bei Regioninės plėtros komiteto pavaduojanti narė. Taip pat viena mano veiklos sričių – totalitarinių nusikaltimų įvertinimas Europos lygiu ir jų aukų atminimo įtvirtinimas. Esu delegacijų ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinėje asamblėjoje tikroji narė.
– Daugelis Jus pažįsta kaip aktyvią aplinkosaugininkę. Kokias aktualijas sprendžiate šiuo metu?
– Europos Sąjungos narės bus skatinamos įvesti mokesčius plastikiniams maišeliams ar net visai jų atsisakyti. Plastikiniai maišeliai nesuyra per šimtus metų, o patekę į vandenį nužudo laukinius gyvūnus. Lietuvos parduotuvėse pirkinių maišeliai apmokestinti, tad taupesni gyventojai jais naudojasi ribotai, ateina su senais maišeliais į parduotuvę arba naudoja medžiaginius.Kalba eina apie nemokamus maišelius, į kuriuos dedame įvairius sveriamus produktus. Europiečiai skirtingai naudoja maišelius: ekologija susirūpinę skandinavai jų naudoja mažiau, Pietų Europos gyventojai – masiškiau. Rytų Europoje vyrauja apie 160 maišelių žmogui per metus. Iš viso per metus ES sunaudojama 100 milijardų maišelių, kurių tik 6 procentai perdirbami. Kaip su tuo kovoti, valstybės turi skirtingą patyrimą. Žinau, kad Liuksemburge susidėvėjusius maišelius žmonės gali pasikeisti į naujus. Tai sumažino lengvųjų maišelių naudojimą 95 procentais. Manyčiau, iki kadencijos pabaigos, kitų metų gegužės, turėtų būti priimtos direktyvos.
– Kokios yra tabako perspektyvos, ko artimiausiu metu gali tikėtis rūkoriai?
– Įrodyta, kad rūkymas sukelia neigiamą poveikį sveikatai. Europos komisijos siūlymas yra mažinti cigarečių patrauklumo kriterijus. Dar nėra sutarimo su taryba, tačiau po aštuonerių metų prekyboje neturėtų likti plonų cigarečių, taip pat įvairių skonių: pavyzdžiui, mėtų tabako. Taip pat turėtų didėti ženklinimas, atsisakyta pakuotės patrauklumo. Tokie kriterijai neabejotinai padidins kontrabandos srautus, tiesa, Europos komisija į tai nelabai atsižvelgė, siūlydama stiprinti pasienio apsaugą. Štai kad ir jūsų, pasienio, regionas, Tauragės kraštas, neabejotinai pirmieji pastebės šios direktyvos įtaką ir tikėtina, ras būdus pasipelnyti.
– Vis labiau diskutuojama dėl Europos Parlamento geografinio išsibarstymo. Kiek realu, kad šis klausimas bus išspręstas ir atsisakyta kelionių į Strasbūrą?
– Dėl būstinės vietos Europos Sąjungos narės sprendžia bendru sutarimu. Šiandien žinoma, kad vien dėl Strasbūro išlaidos siekia apie 100 milijonų eurų, ši suma dar didėtų, jei pridėtume kitų ES institucijų, ES valstybių tarnautojų, žurnalistų kelionių išlaidas. Tai nėra racionalu, kaip palyginimui Europos komisija Ignalinos atominės elektrinės uždarymui norėjo skirti 210 milijonų eurų. Šiandien sunku tikėtis, kad Prancūzija ir Vokietija atsisakys Strasbūro. Tačiau bandyti, manau, verta.
– Visuomenėje vis dar gausu euroskeptikų, teigiama, kad mes maži ir mūsų balsas Europos Parlamente bevertis. Kaip bendraujate su kolegomis?
– Visuomet sakau – nieko mums Europos Sąjunga neliepia. Puikus pavyzdys ACTA susitarimas. Intelektinės nuosavybės ir internetinės laisvės klausimas. Klausimas, kiek moralu siųsti filmus „Torrent“ pagalba, naudotis nelegalia programine įranga. Tai tarsi tapo norma. Tačiau po susitarimo užplūdę laiškai ir piketai privertė atšaukti sprendimą. Ir tai puikiausias pavyzdys, kad žmonių nuomonės čia puikiai girdimos. Tiesa, turiu pripažinti, kad kartais manęs klausia, kokia kalba mes kalbame ir rašome. Kai kurie nustemba sužinoję, kad lietuvių. Būtent dėl klausiančiųjų spalį kartu su Lietuvių kalbos institutu surengėme parodą, kurioje pristatėme mūsų vieną seniausių ir gražiausių indoeuropiečių kalbų. Lankytojai turėjo unikalią galimybę interaktyviai pažinti mūsų kalbą – aplankyti lietuvių kalbos žodžių kilmės namą, pasinaudoti įdomiosios spaustuvės paslaugomis, etimologijos smėlynuose atrasti pačius seniausius žodžius, o indoeuropiečių kalbų šeimos medžio vainike surasti giminingas kalbas. Atidarymo metu taip pat kviesta atšvęsti seniausios unikalios lietuvių kalbos raidės Ė 360 metų jubiliejų. Visi susirinkusieji dainuodami dainą Ėhė džium džium mokėsi tarti vieną sudėtingiausių lietuvių kalbos abėcėlės raidžių.
– Keturias dienas per mėnesį dirbate Strasbūre. Galite palyginti jį su Briuseliu?
– Strasbūras – labas gražus ir jaukus miestas. Kur kas mažesnis už Briuselį, būtent dėl to jis man patinka dar labiau. Čia ypač gražu žiemą. Ne veltui šis miestas tituluojamas Kalėdų sostine, vien ko vertos pastatų ir vitrinų dekoracijos. Stasbūras taip pat didžiuojasi savo mugėmis, kuriose rasite ir puikių elzasietiškų patiekalų, įvairių kitų skanėstų ir rankdarbių. Aplankyti šį miestą tikrai verta.