Žemės ūkio inžinieriui, mechanikui, automobilių sporto meistrui, nusipelniusiam šauliui, gimusiam ir užaugusiam Dzūkijoje Danieliui Saukevičiui sausio 1 d. sukako aštuoniasdešimt. Su jubiliatu susėdome jaukiam pokalbiui apie nueitą gyvenimo kelią, meilę Lietuvai, patriotiškumą, aistrą automobiliams bei ateities planus.
Nueitas gyvenimo kelias
Danieliaus Saukevičiaus vaikystė prabėgo Guronių kaime, buvusiame Lazdijų rajone, dabar Druskininkų savivaldybėje. Augo, jo žodžiais tariant, girių glūdumoje. Būdamas dar visai mažas liko be tėvo. Vienturčio D. Saukevičiaus vaikystė buvo sunki. Našle likusi mama vertėsi kaip pajėgė – turėjo savo ūkelį, gamindavo sviestą, sūrį, produktus parduodavo Druskininkuose.
D. Saukevičiui baigus Leipalingio vidurinę mokyklą, teko apsispręsti, kur sukti ienas. Anot jo, mama norėjusi sūnų matyti apsirengusį viena iš trijų spalvų: juodai (kunigas), baltai (gydytojas) ar žaliai (miškininkas). Tik likimas lėmė kitą spalvą. D. Saukevičius suprato, kad tokių spalvų drabužius nešioti reikia ne tik žinių, bet ir pašaukimo.
Vyras baigė tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mechanizacijos fakultetą, studijuodamas susipažino su būsima žmona Marija, su kuria jau 56 metus petys petin eina gyvenimo keliu. 1961 m. tapo diplomuotu inžinieriumi-mechaniku.
– Mokslai ėjosi, gavau padidintą stipendiją, iš kurios pajėgiau išsilaikyti. Studijuodamas nevengiau ir padirbėti. Po studijų buvo siūloma pasilikti akademijoje, tačiau iš siūlomo atlygio nebūčiau išgyvenęs, taip 1961 m. atsidūriau Pagėgiuose, o 1963 metais – Tauragėje, – prisiminė pašnekovas.
Atvykęs į Tauragę iki 1990 metų dirbo rajono žemės ūkio valdybos vyriausiuoju inžinieriumi, mechaniku. Panaikinus valdybą, D. Saukevičius įsidarbino Profesinio rengimo centre direktoriaus pavaduotoju profesiniam mokymui, vėliau teko užsiimti ir pedagogine veikla.
– Į ugdymo įstaigą atėjau ne pačiu lengviausiu laiku – pastatas buvo pastatytas, tačiau kokius specialistus ruošime, nebuvo aišku. Taip ir pradėjome ruošti ūkininkus, namų ūkio ekonomes, traktorininkus, statybininkus. Čia ir pradirbau iki 2001 m. kuomet išėjau į užtarnautą pensiją, tačiau nesiilsiu. Nesinori vien sėdėti prie televizoriaus ir glostyti katiną, – šmaikštavo D. Saukevičius.
Užsikrėtė automobiliais
Likimas taip lėmė, kad atvykęs į Tauragę D. Saukevičius apsigyveno tame pačiame name, kaip ir tuometinis vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Daunoravičius, kuris buvo dar ir sportinių automobilių fanatikas. Šia liga greit užsikrėtė ir D. Saukevičius.
– Prie Pilies anuomet veikė mokyklos dirbtuvėlės, kuriose Algirdas ir auksinių rankų meistrai Ogintai iš „Pobėdos“ sukonstravo sportinę mašiną – nupjovė stogą. Toks savotiškas kabrioletas 1964 metų rudenį startavo „Nemuno žiede“. Vėliau varžybose pradėjau dalyvauti ir aš. Tiesa, ne už vairo, o šalia jo – buvau šturmanas. Pirmos varžybos, kuriose dalyvavau su Jurgiu Čėsna buvo „Kauno ralis“. Raliuose mums sekėsi. Prizinių vietų pavykdavo iškovoti. Gražiausios pergalės nuskintos važiuojant su Pranu Dirginčiumi. 1972 metais jungtinėje „Žigulių“ ir „Zaporožiečių“, klasėje tapome čempionais, o 1974-aisiais su „Moskvičiumi“ tapome absoliučiais Lietuvos automobilių ralio čempionais. Yra tekę dalyvauti net sunkvežimių ralyje. Anuomet ilgos distancijos būdavo, jokios navigacijos – tik žemėlapis. Tačiau man tas patikdavo, kaip vienas žymus lenktynininkas yra pasakęs – jeigu tu įkvėpi benzino garų, tai visam gyvenimui, taip nutiko ir man, – šypsojosi pašnekovas.
D. Saukevičiui yra tekę šturmanauti Romualdo Brakausko pilotuojamam automobiliui ralyje „Aplink Lietuvą“ . Yra važiavęs su Gediminu Maškausku, Romualdu Ščiuckumi.
Pomėgiu automobiliams užsikrėtė ir vienintelis D. Saukevičiaus sūnus Merkys, kuriam yra pavykę iškovoti nemažai aukštų apdovanojimų. 2013 metais tėvo ir sūnaus duetas dalyvavo automobilių varžybose Druskininkuose.
Pasiteiravus, kaip į tokį ekstremalų pomėgį reaguodavo jo žmona, ar nepykdavo, D. Saukevičius šypsodamasis atsakė, kad tai būtų beprasmiška – šauksmas tyruose.
Per gyvenimą D. Saukevičius ne tik pats dalyvaudavo varžybose, bet ir jas organizuodavo. Jam yra tekę organizuoti ir komentuoti tuometines TSRS tautų spartakiados autoralio finalo varžybas. Buvo Lietuvos automobilių ir motociklų sporto teisėjų sąjungos pirmininko pavaduotoju, Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentu.
Nuveikti darbai ir indėlis į automobilių sportą neliko nepastebėtas. „Tauragės žinių“ duomenimis, Danielių Saukevičių rengiamasi apdovanoti Lietuvos automobilių sporto federacijos atminimo medaliu, padėkos diplomu. Apdovanojimus jam artimiausiu metu ketina įteikti pats Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas.
Šaulio žvaigždė
1994 metais D. Saukevičius įstojo į šaulių sąjungą, paskui tapo Tauragės apskrities atkurtos šaulių rinktinės vadu, vėliau – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio septintosios Tauragės apskrities šaulių rinktinės vado pavaduotoju. Šaulių sąjungos veikloje D. Saukevičius dalyvauja ir šiandien. Sukakties proga sulaukė ir rinktinės vado Kęstučio Baužos sveikinimų. O šią vasarą, liepos 6-ąją per Valstybės dienos minėjimą Kaune, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis D. Saukevičiui įteikė Šaulio žvaigždės medalį.
– Man tai buvo labai netikėta. Tai labai aukštas apdovanojimas. Jis įteiktas už patriotinį jaunimo ugdymą. Matot, dirbant Profesinio rengimo centre paskutiniais metais turėjau auklėtinius. Kartą jie mane pamatė vilkint šaulio uniformą ir taip susižavėjo šauliška veikla, kad iš 25 vaikinų, keturiolika tapo šauliais, – prisiminė.
Anot D. Saukevičiaus, šauliai – patriotinė organizacija, kurios viena iš pagrindinių veiklų – kultūrinis gyvenimas. Esą buvo laikas, kai visas Lietuvos kultūrinis gyvenimas sukosi per šaulius. O 1933 metais šaulių ir visuomenės lėšomis pastatyti šaulių rūmai Tauragėje, buvo patys moderniausi Lietuvoje.
Įsitraukė į choro veiklą
2002 metais Danutės Petraitienės iniciatyva pradėtas kurti vyrų choras „Mintauja“, apjungęs šaulių ir savanorių sąjungų dainininkus, vėliau papildytas Tauragės visuomenės nariais. Nuo pirmųjų choro susikūrimo metų jame dainuoja ir Danielius Saukevičius, kuris anuomet, buvo Tauragės Šaulių rinktinės štabo pavaduotoju, nemažai prisidėjo ir prie choro kūrimo.
– Suburti vyrų chorą buvo mielos vadovės Danutės Petraitienės svajonė, kuri tapo realybe. Pirmasis koncertas, kurio metu nuskambėjo pirmoji mūsų daina „Po beržyną vaikščiojau“, buvo surengtas savanorių štabe. Nuo to ir prasidėjo choro veikla. Choras „Mintauja“ gyvuoja ir šiandien, repetuoja, koncertuoja. O aktyvios vadovės organizuojamas vyrų chorų festivalis „Užtraukim vyrai dainą“ iš respublikinio 2017 metais tapo tarptautiniu, – choro veikla džiaugėsi D. Saukevičius.
Prisidėjo prie 27 kryžių atnaujinimo
Sakralinių vertybių – kryžių – restauravimas ir naujų statymas tapo neatskiriama D. Saukevičiaus gyvenimo dalimi. Pirmąjį kryželį D. Saukevičius restauravo 1989 metais. Vėliau įgyvendino tuometinio Leipalingio parapijos klebono Jono Alesiaus sumanymą: nelaimingoje Merkinės plento sankryžoje su Druskininkais suprojektavo ir pastatė beveik 5 metrų granitinį kryžių. Sumanymą padėjo įgyvendinti meistrai iš Tauragės. Restauravo Guronių kaimo pakraštyje stovėjusį „mėlynąjį kryžių“. D. Saukevičius skaičiuoja, kad jau prisidėjo prie 27 sakralinių vertybių atnaujinimo. Įsimintiniausi paminklai: 2004 metais – paminklas Leipalingio 500 metų jubiliejui bažnyčios šventoriuje ir šv. Kazimiero metams – paminklas Gerdašių bažnyčios šventoriuje, o parapijos 70-mečiui – memorialinė lenta prie bažnyčios sienos. Kartu su buvusiu Druskininkų meru Vytautu Vaikšnoru, Jonu Visocku ir kitais Guronių kaimo žmonėmis, buvo įamžintas didvyrių, kritusių 1918–1923 metų kovose Guronių apylinkėse, atminimas.
Prasmingi darbai nesibaigia ir šiandien. D. Saukevičius visada suranda vienminčių, paslaugių, geranoriškų žmonių.
– Leipalingio kapinių sargas rinko žmonių išmestus senus kalviškus kryžius. Kartą jis man parodė savo turtą ir davė, kad restauruočiau. Tokie restauruoti kryžiai gyvenimą tęsia Leipalingio bažnytėlės šventoriuje. Kai nuvažiuoju į gimtą kraštą visada užsuku, pas sargą pasiteirauju, ar neturi man kokio kryželio, – pasakojo visuomenininkas.
Kupinas optimizmo
Sveikinimų 80-ojo gimtadienio proga iš aplinkinių vis dar sulaukiantis D. Saukevičius, atskleidė, kad planų turi ir šiandien. Tačiau po 2016 metais turėto rimto susidūrimo su baltais chalatais, su Aukščiausiuoju ir gyvenimu stengiasi nesipykti ir viliasi, kad greitu laiku daktarams darbo neduos.
– Planų yra. Nesinori vien sėdėti ant sofos, priešais televizorių ir niurzgėti. Gaila, kad niurzgiančių daugėja, ir netik vyresnio amžiaus, bet ir jaunų – viskas jiems blogai. Norisi paklausti, ar nuo to, kad skųsis, kas nors pasikeis? Turbūt ne, tik kitiems nuotaiką sugadinsi, – svarstė gyvenimiško optimizmo nestokojantis D. Saukevičius.
