Trauki drabužius iš kuprinės, o jie kvepia mišku ir laužu, kodėl? Nes paskutinį gegužės mėnesio savaitgalį kartu su atrinktais dalyviais leidaisi į „Misija Sibiras’19“ bandomąjį žygį. O tai reiškia, kad kėleisi maždaug 5 val. ryto, ėjai per Lietuvos miškus, pelkes, bridai per upes, kopei į piliakalnius, miegojai palapinėje, nešei nemažą kuprinę, netikėtai atsiradai prie paminklų ar sodybų, kuriuose kažkada gyveno žinomas partizanas arba tremtiniai, o šalia sodybos tavęs laukė jų giminaitis, kad papasakotų sodyboje gyvenusių žmonių likimą. Taip galvoje gimsta noras – daugiau domėtis Lietuvos tremtinių ir partizanų istoriją, kad ji būtų gyva ir išsaugota.
2019-05-03
Sakoma, jog kelionės yra vienas tų dalykų, kuriuos pirkdamas žmogus tampa turtingesnis. O po kelionės į Meksiką jaučiuosi įspūdžių milijonierė. Tačiau žinau, kad ši kelionė prasidėjo ne prieš gerą mėnesį, bet prieš 6 metus, kai išvažiavau mokytis į Ispanijos sostinę Madridą. Atvykęs niekada nežinai, su kuo susidraugausi, o gretimame kambaryje gyveno meksikietė Amara. Pamenu, kai susidūrėme koridoriuje, ji manęs paprašė, kad namuose kalbėtume angliškai, nes jos anglų kalbos žinios tuo metu buvo silpnos. Atsakiau: „Žinoma!“. Rezultatas buvo toks, kad po pusmečio Amara puikiai kalbėjo angliškai, o mano ispanų vis dar buvo labai ribota.
2019-04-30
Tie, kas pažino Liną Balandytę, kol ji mokėsi Tauragės Žalgirių gimnazijoje – spalvingą, garsiai kalbančią ir savo juoku užkrečiančią visus aplinkui, šiandien sunkiai patikėtų, kuria linkme pakrypo jos gyvenimas. Savo charizmos dėka ji visada atsidurdavo dėmesio centre, tai jai tiesiog pavykdavo savaime. Žinoma, galėjai pagalvoti apie ją vienuolės rolėje, bet tik mokyklos teatro scenoje, kur ji buvo dažnas svečias. Lina visuomet turėjo potraukį domėtis religijomis, gal ne tiek religijomis, kiek apskritai mus supančiu pasauliu. Todėl, kai vieną dieną ji pradėjo daugiau laiko leisti su vienuolėmis, tai niekam neatrodė keista, nes ji iš prigimties buvo tyrinėtoja. Kartą, dar būdama studentė, šių eilučių autorei prasitarė: „Žinai, ką man pasakė viena bendruomenės sesuo? Kad būčiau labai gera vienuolė.“ Tuomet abi nusijuokėme, nes ši mintis niekaip netilpo rimtu pavidalu nei vienos galvoje. Tačiau vieną dieną iš juokų staiga tai tapo rimta. Tačiau apie viską nuo pradžių.