Gerbėjų liaupses ir pagyras Kastyčiui Kerbedžiui tenka atlaikyti jau daugiau nei dvidešimt metų – mažne nuo to laiko, kai mažai Lietuvoje žinomas dainininkas tapo tuomet itin garsaus konkurso Jūrmaloje laureatu. Panevėžyje gimęs atlikėjas neslepia, kad šis praeities šleifas jam jau šiek tiek pabodęs, tačiau kokybės kartelė per tiek laiko pakelta gerokai aukščiau.
Kurį laiką nuo didžiosios scenos ilsėjęsis dainininkas įsitikino, kad publika jo nepamiršo. Kur bevyktų K. Kerbedžiokoncertas – gimtajame Panevėžyje ar emigrantų sklidiname Londone – tai visuomet būna neeilinis įvykis.
Pats Kastytis neslepia pasitenkinimo, kad klausytojų dėmesys jam patinka. Tačiau norint jį išlaikyti tenka sunkiai dirbti. Kartais – net peržengiant savo „ego“ ar ambicijas. Apie tai – interviusu naują programą parengusiu dainininku.
– Kastyti, trečias dešimtmetis scenoje nėra taip mažai. Ar vis dar jaučiate galįs ką nors naujo pasiūlyti savo publikai?
– Jei taip nebūtų, tikrai neišeičiau prieš žiūrovus. Kita vertus, nemanau, kad tai, ką aš dainuoju, yra labai naujoviška: meilė, vienatvė, ištikimybė. Juk tai nuo senovės mus lydintys jausmai. Tačiau kažkodėl žmonės juos išgyvena vis iš naujo ir iš naujo. Taip ir su dainomis: jei sugebi žiūrovą kiekvieną kartą įtikinti savo nuoširdumu, visuomet sulauksi sėkmės.
– Televizijos projektuose pasižymite kaip galbūt teisingas, tačiau griežtokas vertintojas. Ar sau keliate tokius pačius kriterijus?
– Kažin. Manau, kad gerokai aukštesnius. Galbūt kai kas mano, kad esu itin arogantiškas, pernelyg skrupulingas perfekcionistas. Tačiau nereikalaudamas iš savęs kaip įmanoma daugiau nieko nepasieksi. Maža turėti gerus duomenis: reikia įdėti labai daug darbo, daug nuoširdumo, kad publika tavimi patikėtų.
– Kas vis dėlto stumia Jus į sceną? Noras išgarsėti, užsidirbti?
– Visų pasaulio pinigų niekuomet neuždirbsi, o ir kam reikia? Esu ne kartą atsisakęs įvairių projektų, jei man jie nėra įdomūs. Didžiausias atlygis man, kaip dainininkui, kai baigiantis koncertui publika atsistojusi ploja dešimt minučių. Tada žinai, kad dainuoji ne veltui. Patikėkite, man to užtenka.
***
Šįmet Kastytis Kerbedis į koncertų turą išsirengė su nauja programa „Išrinktosios dainos“. Tai tarsi dainuojančio žmogaus atliekamas monospektaklis, trunkantis pusantros valandos. Jam buvo ilgai rengtasi, penkiolika dainų, kurias nuolat prašoma pakartoti, buvo ilgai kuriamos, įrašinėjamos, šlifuojamos.
Tačiau naujoji programa – toli gražu ne vien Kastyčio nuopelnas. Teko gerokai padirbėti visai jo komandai. Tad žiūrovų laukia ne tik įspūdingas, charizmatišku ar skambiausiu Lietuvoje vadinamas K. Kerbedžio balsas, bet ir nepriekaištingas koncerto įgarsinimas, profesionaliai parengtas apšvietimas.
Monospektaklyje „Išrinktosios dainos“ Kastyčiui talkina žinomas saksofono virtuozas, taip pat panevėžietis Arūnas Viduolis.
„Renkuosi tuos žmones, kurie geriausiai išmano savo amatą. Tik su jais galima pasiekti to, ko nori“, – ne kartą yra sakęs K. Kerbedis. Klaidingu tokio pasirinkimo nepavadinsi: juk atlikėjus, kurie išlieka populiarūs ir mylimi ne vieną dešimtmetį, Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Kastyčio Kerbedžio monospektaklis „Išrinktosios dainos“ – Tauragės kultūros centre balandžio20 d., 18 val.