Tomo Raulinavičiaus nuotrauka
Vakarų Ukrainoje esančiame Ternopilio mieste gyvena apie 220 tūkst. gyventojų. Anot turistų, tai vienas kosmopolitiškiausių šios šalies miestų, jame veikia keturi universitetai, netrūksta gatvėje kavą geriančių madingų studentų iš Libano, Jordanijos ir kitų Arabų valstybių. Vyresnieji kasdien traukia į savo įprastas darbo vietas, šiame mieste veikia didelė radijo detalių gamykla, rengianti įrangą karinei pramonei. Vakarų Ukrainos žemė turtinga savo didžia istorija ir itin draugiška čia atvykusiems lietuviams. Išgirdę „Литва“ jie draugiškai tiesia ranką bei pasakoja apie savo šalies rūpesčius.
Tauragiškių neregėję
Prieš ketvirtį amžiaus, rugpjūčio 24 dieną, Ukraina paskelbė kurianti nepriklausomą valstybę. Simboliška, jog būtent po 25 metų vakarų Ukrainos, Ternopilio regione apsilankė Tauragės apskrities delegacija. Kurti bendrus ryšius ėmėsi Tauragės, Šilalės, Pagėgių savivaldos vadovai bei Lenkijos bičiulių Tauragėje vadovas Juozas Jankevičius.
– Tauragiškių priėmimas vyko aukščiausiame lygmenyje, – po susitikimo džiaugėsi Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis.
Tauragės regiono plėtros vadovas, Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas iškilmingai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vakarų Ukrainos regionu, bei ateityje dirbs energijos šaltinių panaudojimo srityje, dalinsis patirtimi ekonomikos, socialinių ir humanitarinių mokslų sferose. Prie apskrito stalo buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės su verslininkais. Derybose dalyvavo Tauragės apskrities verslininkų asociacijos vadovas Vilmantas Liorančas. Pasiektas žodinis susitarimas, po kurio ukrainiečių bendrovė investuos Tauragėje.
Tauragės ir Ternopilio miestas draugauja nuo praėjusių metų. Tiesa, lietuviai šiame Vakarų Ukrainos regione lankosi retai. Valstybinio Ternopilio muziejaus, istorijos skyriaus vedėjo Olego Gavryluk teigimu, jis mena tik tris delegacijų grupes, kurios atvyko susipažinti su šiuo kraštu. Prieš trejus metus lankėsi vilniečiai, o turistų iš Tauragės čia nebuvo.
Sovietmečio vaizdai
Ternopilis – studentų miestas. Čia veikia trys universitetai, iš kurių keturi yra valstybiniai. Tauragei nusprendus steigti mokiniams pritaikytą mokslo, technologijų, inžinerijos tyrimų centrą (STEAM), ketinama kurti mainų programą, kurioje patirtimi galėtų dalintis Lietuvos ir Ukrainos studentai.
Ternopilio gatvėse zuja jaunimas. Miestas įvardijamas, kaip modernus ir laisvas. Anot Olego Gavryluk, pragyvenimo lygis čia nėra aukštas, todėl daug darbingo amžiaus žmonių važiuoja dirbti į Lenkiją ir Čekiją. Likusieji bando kabintis vietos rinkoje, nuo seno šiame mieste dirba didelis radijo ryšio fabrikas. Gyventojų atlyginimai siekia kiek daugiau nei 2000 grivinų, kurie sudaro truputį daugiau nei 70 eurų. Pensijos dar mažesnės, bet ukrainiečiai – kantrūs, dažnai dirba po kelis darbus, kad galėtų sudurti galą su galu. Kainos du – tris kartus žemesnės už lietuviškąsias.
Ternopilio regioną kerta tarptautinis greitkelis, tačiau išsukus iš jo teks belstis duobėtais keliais, kuriuose apstu „Žiguliukų“ ir kitų senesnių markių automobilių. Ukrainiečiai informuoja, kad techninė apžiūra šioje šalyje nėra privaloma, tad gatvėse matyti vos riedantys „Moskvičiai“ ir motoroleriai.
Už Ternopilio miesto teritorijos dar blogiau. Vaizdai primena sovietmetį, stovi apgriuvę pastatai, želia piktžolės. Tiesa, pakelėse akį traukia prekeiviai arbūzais bei vietomis džiuginantys natūralios gamtos vaizdai.
Turistų iš Lenkijos šiame regione netrūksta. Ternopilio regione puikuojasi du trečdaliai visų Ukrainos pilių, kurios kruopščiai prižiūrimos.
Bendra istorija
Valstybinio Ternopilio muziejaus vedėjas Olegas Gavrylukas, ieškodamas lietuviškų ir baltarusiškų sąsajų, pirmiausiai nusikėlė į XIV amžių. Lietuvos didieji Kunigaikščiai tuo metu šiame regione bandė stiprinti savo įtaką. Dėl jų čia iškilo įspūdingi viduramžių statiniai. Tauragės delegacija aplankė Podolės Kameneco pilį ir senamiestį, kuris šiuo metu yra vienas labiausiai turistų lankomų architektūros kompleksų Ukrainoje. Pilis minima kaip vienas iš 7 Ukrainos stebuklų. Smotričės upės kilpoje esantis gynybinių pastatų kompleksas pasižymi stačiais kampais.
Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Lietuvos didysis Kunigaikštis Algirdas Podolės sritį atidavė valdyti lietuvių kunigaikščiams Karijotaičiams. Manoma, kad pilis pastatyta 1362–1373 m. Po Vytauto Didžiojo mirties bajorai suėmė jo paskirtą Kameneco seniūną Joną Daugirdą ir užgrobė valdžią. Tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiplieskė karas dėl Kameneco. Jau 1434 m. pilyje įsitvirtino Lenkijos Karūnos įgula. Silpstant Abiejų Tautų Respublikai, 1672 m. pilį užėmė turkai, vėliau – rusų kariuomenė.
Vos 30 km. nuo šios vietos yra įsikūręs Chotyno gynybinis kompleksas, pastatytas antros pagal dydį Ukrainos upės Dniestro vingyje. Anot O. Gavryluko, pilis garsėjo kaip itin neprieinama, ir net šturmo atveju sunkiai įveikiama.
Ši vietovė garsi 1621 m. įvykusiu Chotyno mūšiu, kuriame jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus ir remiama Ukrainos kazokų, atrėmė daugiatūkstantinę turkų kariuomenę. Turkai, kovose praradę apie 42 tūkstančius karių, buvo priversti sudaryti taiką ir atsitraukti. Jų žygis į Abiejų Tautų Respubliką ir Vakarų Europą buvo sustabdytas.
– Švitrigaila, Algirdas, Gedimino sūnus Nerimantas. Iki Vytauto mirties lietuviškos istorijos žymių šiame regione yra labai daug, – „Tauragės žinioms“ teigė istorikas iš Ukrainos.
Tačiau ir šiandien ukrainiečiai, išgirdę apie Lietuvą, drąsiai taria LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardą. Geopolitinėms naujienoms šie žmonės neabejingi. Vyrai lietuvius mini geru žodžiu, prisiminę tarnybą sovietų armijoje.
Putinas yra kvailys
Lenkijos bičiulių Tauragėje vadovas Juozas Jankevičius, organizavęs kelionę į Ternopilio sritį, teigė, jog šiandienos kontekste parama Ukrainai ypač svarbi. 2014 m. po revoliucijos (Euromaidano) Rusija aneksavo dalį Ukrainos teritorijos (Krymą), rytinėje šalies teritorijoje ir šiandien vyksta įnirtingi mūšiai. Ternopilio gyventojai tai puikiai žino, prie parduotuvių čia veikia paramos punktai Ukrainos kariams.
– Nei vieno neverčiu, bet, jei galite, padėkite, paaukokite maisto produktų, jei galimybės leidžia, yra aukų dėžutės pinigams, – tauragiškiams kalbėjo J. Jankevičius.
O. Gavrylukas, paklaustas, ką mano apie dabartinę Rusijos politiką, buvo dar griežtesnis.
– Putinas yra kvailys. Rusai bankrutuoja, Krymui pinigų neskiria, ką čia ir pridursi, – pasipiktinimo neslėpė gidas.
Krymas ukrainiečiams – vienas svarbiausių regionų. Ten pagamintais produktais Vakarų Ukrainos gyventojai didžiuojasi. Gausiai nukrautose parduotuvių lentynose raudoną vyną, pagamintą Kryme, pardavėja paduoda su dideliu pasididžiavimu.
– Labai skanus, rekomenduoju. Bus lauktuvės į Lietuvą, – taria pardavėja tauragiškiams, kurių iki šiol čia nebuvo mačiusi.
Tomo Raulinavičiaus nuotrauka
