2020 Liepos 05 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Savaitgalis Maltoje: paganysite akis ir įkvėpsite istorijos

  • Įkelta: 2019-02-15
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Pabėgti nuo žiemiškos darganos bent savaitgaliui? Kodėl gi ne. Vieta, į kurią tikrai verta vykti, – mažytė Viduržemio jūros sala Malta. Maltos sostinė Valeta yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, čia grožėsitės žydromis lagūnomis ir 7000 tūkstančius metų menančios šalies istorijos ženklais. 

Europos istorinis paminklas

Į Maltą keliaudami sausį, tropine šiluma ir maudynėmis nepasimėgausite. Tačiau švelnus, nors ir vėjuotas, klimatas leis nusimesti žieminius drabužius, 16 laipsnių šilumos ir stūksančios palmės privers pamiršti lietuvišką snieguotą kraštovaizdį. Mūsų kompanijai su oru labai pasisekė, mat Maltą žiemą dažnai skalauja lietūs. Išsiruošus paskutinį sausio savaitgalį, visas tris dienas džiugino saulė. Per metus Maltoje, vos 360 kv. km ploto saloje (palyginimui, Vilniaus plotas – 401 kv. km), apsilanko keli milijonai turistų, o turistinis sezonas tęsiasi praktiškai ištisus metus. Tačiau žiemą, žinoma, jų mažiau, todėl ramiai mėgausitės vaikščiodami siauromis senamiesčių gatvelėmis ir žydromis pakrantėmis.

Ilgą ir itin kontrastingą Maltos istoriją trumpai papasakoti sudėtinga. Saloje vieni po kitų šeimininkavo finikiečiai, graikai, romėnai, arabai, kastilai, Šv. Jono Jeruzaliečio riteriai, prancūzai ir britai. Maltoje iki šios dienos juntamas didelis gausybės tautų palikimas architektūriniu, kalbiniu, tautiniu ir kitais atžvilgiais. Raudonos telefonų būdelės gatvėse, eismas kairiąja kelio puse ir pusryčių meniu viešbučiuose primena, kad dar iki 1964 m. Malta buvo britų kolonija. Čia yra net „Bekingemo rūmai“, prie kurių budi britiška garbės sargyba. Maltiečiai, net senyvo amžiaus, puikiai kalba angliškai, nes turi dvi nacionalines kalbas – maltiečių ir anglų. Nuo 2004 m. Malta yra Europos Sąjungos narė ir yra labiausiai į pietus nutolusi ES valstybė. Maltos architektūra – tai europiečių ir arabų kultūrų mišinys, todėl labai kontrastinga. Įspūdingus barokinius pastatus ir itališkus senamiesčio daugiabučius keičia didžiuliai gynybiniai fortai, o šiuos – smėlio spalvos blokų mažaaukščiai nameliai su mažyčiais langais ir balkonais. Saloje yra net 360 bažnyčių.

Bene labiausiai su Malta asocijuojasi Šv. Jono (Maltos) riterių ordinas, kuris čia įsikūrė XVI a. viduryje. Šio Romos katalikų vienuolių ordino istorija glaudžiai susijusi su Maltos istorija. Apie Maltos ordino simboliką byloja ir dažniausiai sostinėje Valetoje aptinkami suvenyrai – įvairių dydžių riteriai ir magnetukai.

Sala autobusu per 2 dienas

Apsistojome Maltos sostinėje Valetoje. Apie Valetą yra sakoma, kad joje yra vienas lankytinas objektas – pati Valeta. Maltos sostinė tarsi gyvas muziejus, kurio kiekviename kampelyje rasite istorinių paminklų ir buvo vienas pirmųjų objektų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pasirinkti turistams skirtus autobusus atviru stogu – išties paprastas ir geras sprendimas. Bilietus galima įsigyti Valetoje, kur dažniausiai startuoja visos kelionės. Laisvės aikštė (Freedom Square) – Respublikos gatvės pabaigoje esanti aikštė, kurios viduryje puikuojasi Tritono fontanas. Čia taip pat yra autobusų terminalas, iš kurio galima pasiekti visus Maltos miestus ir kaimelius. Prie Laisvės statulos jūsų lauks bilietų į turistinius autobusus pardavėjai.

Už dvi dienas sumokėję apie 30 eurų, apvažiuosite bemaž visą salą, pasigrožėsite kraštovaizdžiu iš aukštai. Vieną dieną pietinę jos dalį, antrą dieną – šiaurinę. Kiekvienam keleiviui priklauso ausinės, kuriomis transliuojamas virtualaus gido pasakojimas apie pravažiuojamų vietovių istoriją įvairiomis kalbomis. Tiesa, autobusų maršrutai baigiasi apie 18 val., todėl užtrukus mieste iki vėlumos, į viešbutį jau teks grįžti taksi.

Kadangi šie autobusai  –  maršrutiniai, važiuoja pagal tvarkaraštį, galima išlipti bet kurioje sudominusioje vietoje ir praleisti ten tiek laiko, kiek jums norisi, pasirinkus kito autobuso maršruto laiką pagal tvarkaraštį. 

Važiuodami žvalgėmės po įspūdingas lagūnas, jachtų ir tradicinių maltietiškų valtelių prieplaukas, kurias keičia siauros senųjų miestų gatvelės, jas – didžiulės atviros aikštės ir panoramos, liudijančios apie daugybės kultūrų sandūrą. Tarp miestų plyti nedideli žemdirbių laukeliai, nuo vėjo ir lietaus erozijos apsaugoti čia gausiai esančių akmenų tvoromis, kurios iš pažiūros niekuo nesutvirtintos. Kyla klausimų, kaip jos nenugriūva. Akį traukia ir didžiuliai kaktusai bei palmės, atrodo, tarsi netyčia išdygę gan lietuviškai atrodančiuose bulvių laukuose.

Uostai ir lagūnos

Keliaudami po pietinę salos dalį pamatysite sostinę Valetą, važiuodami jos pakraščiu grožėsitės uostų vaizdais, žvelgiant iš Aukštutinių Barraka sodų į Didžiojo uosto pusę, prieš akis atsivers vadinamųjų Trijų miestų (Three cities) panorama – Vittoriosa, Cospicua ir Senglea, kurie yra įšsidėstę dviejuose išsikišusiuose pusiasaliuose. Tai vieni seniausių viduramžių laikų miestai, net visu amžiumi lenkiantys Maltos sostinę Valetą. Vietinių šie miestai dažnai vadinami senaisiais vardais Birgu, Bormla ir L-Isla.

Pravažiuosite Santa Maria Addolorata („Our Lady of Sorrows“) kapines, įkurtas 1869 metais, kurios iš tolo traukia akį įspūdingomis koplyčiomis, mauzoliejais ir skulptūromis. Hal Saflynio požemyje Paolos mieste esantis požeminis nekropolis taip pat priklauso UNESCO paveldo sąrašui, tai vienintelė pasaulyje priešistorės požeminė šventykla. Per dieną į vidų įleidžiama ne daugiau 80 turistų.

Kita stotelė – Birgu (dar vadinamas Vitorioza), yra seniausias iš gynybinėmis sienomis apjuostų Trijų Miestų, kuriems dar priklauso Senglėja (arba Isla) ir Kospikua (arba Bormla). Senglėja ir Birgu yra įsikūrę nedideliuose pusiasaliuose pietinėje Didžiojo Maltos uosto krantinėje priešais Valetos miestą; abiejų pusiasalių galuose stūkso senoviniai fortai. Birgu uoste švartuojasi įvairiausio dydžio prabangios ir paprastesnės jachtos. Kadangi atvykome žiemą, vaizdas apstulbino – visa įlanka buvo užpildyta stūksančiais jachtų stiebų. Iš čia kaip ant delno galima stebėti kito miestelio – Isla gyvenimą.

Pasivaikščioję Birgu, patraukėme į Žvejų kaimelį neištariamu pavadinimu – Marsašlokas (Marsaxlokk). Ši įlanka vienareikšmiškai vadinama geriausia vieta pasimėgauti jūros gėrybėmis. Čia galite rasti ne tik tradicinės maltietiškos Lampuki žuvies, bet ir paragauti šviežių krevečių, midijų ir kitų jūros gėrybių. Marsašloko pakrantė išmarginta spalvingais žvejų laivais Luzus. O nuo pat ankstyvo ryto kiekvieną sekmadienį čia vyksta didžiausias Maltoje žuvies turgus, tačiau galite įsigyti ne tik žuvies – dėl didelio šio turgaus populiarumo sekmadieniais čia suvažiuoja patys įvairiausi prekybininkai.

Iš žvejų kaimelio vykome vakarieniauti gerą kelio galą į kitą salos pusę – Sliemą, laikomą verslo, restoranų ir barų centru.

Maltos virtuvė panaši į Sicilijos (Italija) valgių asortimentą: makaronai su padažais ir sūriu, tačiau vyrauja jūros gėrybių įvairovė ir žuvis. Vienas iš nacionalinių Maltos patiekalų – triušiena. Saloje geriamas švelnus įvairaus skonio ir aromato vietinis raudonas ir baltas vynas. Kiek teko susidurti, aptarnavimas – puikus, viešbučių ir restoranų darbuotojai be galo paslaugūs, daug šypsosi.

Senoji sostinė

Antrą dieną keliavome į šiaurinę salos pusę. Aplankėme senąją sostinę Mdiną ir smėlėtus paplūdimius. Ant vienos aukščiausių Maltos salos kalvų, matomų iš tolo, stovi gynybine siena aptvertas Mdinos miestas, vadinamas tyliuoju. Mdina – vienas iš nedaugelio Europos senovinių miestų, apsuptų siena, o kartu ir seniausias Maltos miestas bei pirmoji salos sostinė. Šis miestelis vadinamas brangakmeniu Maltos karūnoje – stulbinanti architektūra ir istorija, menanti 4 tūkst. metų prieš Kristų, ir panorama į atvirą jūrą tiesiog gniaužia kvapą. Automobiliai čia nepageidaujami, vietoje to siūlomi turai arkliais pakinkytomis karietomis. Miestas užima vos 900 kv. m plotą.

Maltoje gražių paplūdimių yra, tačiau ne sezono metu juose išlipti nesistengėme, apžiūrėjome tik iš tolo. Jų nėra tiek daug dėl paprastos priežasties – didelė dalis Maltos pakrantės yra uolėta, tad gan sunku prieiti prie vandens. Neplaukėme ir į Gozo salą, mat vėjuotu oru to daryti nepatarė vietiniai. Taigi, būtina dar kartą čia sugrįžti.

Didžiąją dienos dalį sugaišome Mdinoje, mėgavomės gardžiomis picomis bei nepakartojama panorama restorane „Fontanella“ stiklinėmis sienomis, įsikūrusiame tiesiai ant gynybinės sienos krašto. Kalbama, kad čia skaniausi pyragai pasaulyje.

Tiesa ta, kad susipažinti su Malta ir apytikriai pajusti jos dvasią poros dienų pakanka. Tačiau aplankyti visa, ką nuostabaus ši sala turi pasiūlyti, prireiktų savaičių, o gal net gyvenimo.
 

Kol lietuvaičiai socialiniuose tinkluose dalinasi snieguotos žiemos vaizdais, tauragiškė Vita Arvasevičiūtė siunčia linkėjimus nuo Gran Kanarijos krantų. Saulė, plaukus draikantis jaukus vandenyno brizas bei įspūdingos nuotraukos socialiniuose tinkluose verčia aikčioti ne vieną merginos bičiulį. Ji kartu su savo vyru Simu įsigijo jachtą pavadinimu „Windarella“, kaip patys teigia, dirba, keliauja, nardo, mėgaujasi maistu, gaudo įspūdingus vaizdus, nuotykius ir vėją. „Tauragės žinių“ pakalbinti keliautojai pripažino, kad save gali pristatyti įvairiai: architektė ir inžinierius arba naras ir kaitavimo instruktorė. Tačiau tiksliausia juos būtų vadinti užsispyrusiais jaunais optimistiškais pasiutusiais svajotojais, bandančiais atrasti savo pasaulį, kurio nepasiūlys jokia kelionių agentūra ar vadovėlis.   

Kaip ir visiems, spaudai pastaruoju metu nėra lengva, tačiau mes vistiek stengiamės dėl Jūsų gyvuoti ir skleisti žinias. Tad norime nuoširdžiai paprašyti Jūsų paramos.  1,2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) savo mėgstamam leidiniui galite skirti iki šių metų liepos 1 dienos.

Žiemos pramogų mėgėjai jau gali ruošti pačiūžas: netrukus jie galės lipti ant Pilies aikštėje įrengtos čiuožyklos ledo. Čiuožyklos korpusas jau sumontuotas, šįryt užpiltas ir pirmasis ledo sluoksnis. Tikimasi, kad jau ryt bus galima čiuožinėti.

Šiais metais kasmetinė žiemojančių vandens paukščių apskaita Lietuvoje vyko sausio 11–13 dienomis. Palyginus su 2018 metais, šiemet Tauragėje pasiliko žiemoti gerokai didesnis paukščių būrys. Matyt, šilta žiema daro savo poveikį gamtai. Apskaitos metu buvo keletas įdomių susitikimų.

Nemažą dalį žmonių kiekvieną žiemą ištinka slidinėjimo karštinė. Tie, kuriems vėsesni orai jau ne vieną sezoną reiškia ausyse švilpiantį vėją ir snieguotas kalnų viršūnes, patvirtins, jog priprasti prie šių potyrių pakanka vos vienos kelionės į kalnus. Žiemos be slidžių nebeįsivaizduojanti Inga Dikšaitienė, kelionių agentūros „1000 mylių“ vadovė, apie slidinėjimą kalnuose sako, kad niekas taip neišvalo galvos, kaip fizinis krūvis visą dieną gryname ore. Tiems, kam slidinėjimas dar tik ateities planuose, tikriausiai įdomu bus sužinoti, kokios slidinėjimo turizmo kryptys populiariausios, kur pigiau, o kur patogiau, kur galima sutaupyti, o kur taupyti neverta. 

Mažuosius tauragiškius jau visai netrukus pakvies nauja batutų erdvė, pavadinta ORE. Tai jauki, šviesi, su didele meile įrengta vieta Taurų parke, kurioje – net 14 batutų, trys vonelės su porolonu, laipiojimo sienelė, sūpynės, dviratukai ir dar daug visko, net gimtadienių erdvė. Naujosios pramogų erdvės atidarymas numatytas sausio 9-ąją.

Tauragiškiai žiemos sporto entuziastai jau spėjo pamėgti Šilalės rajone Bilionių seniūnijoje stūksantį Aukštagirės kalną bei ten pernai įrengtas slidinėjimo trasas. Vėl paspaudė šaltukas, vadinasi, laikas grįžti prie ilgai lauktų žiemos malonumų! Nuo vakar vienintelė Tauragės regione profesionaliai įrengta trasa jau veikia.

Tauragės moksleiviai turės išskirtinę galimybę ne tik susitikti su pasaulinio lygio žvaigžde – Martynu Levickiu, bet ir pasimokyti iš jo muzikos paslapčių. Akordeono virtuozas keliauja per šalies regionus ir susitikęs su moksleiviais rengia jiems interaktyvias muzikos pamokas. Kitą trečiadienį jis atvyksta į Tauragės kultūros centrą. 

Devyniolikmečiui tauragiškiui Ovidijui Budginui, kol kas nedrąsiai žengiančiam į sceną, fortūna palanki: sėkmingai nugalėjęs muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ nokautų etape, po poros savaičių jis kils į dvikovą. Net jei joje pralaimėtų, tai nebūtų priežastis nusivilti: Ovidijus džiaugiasi jau dabar nužengęs projekte kur kas toliau nei tikėjosi. Sėkmė įkvepia, suteikia pasitikėjimo savimi ir žadina svajones apie tolesnį gyvenimo kelią su muzika.

Spalio 21 d., 13 val., Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje pirmą kartą Tauragėje bus atliktas (sugiedotas) legendinis Antano Baranausko „Anykščių šilelis“. Projektu siekiama supažindinti Tauragės krašto jaunimą ir visuomenę su Antano Baranausko nežinoma kūryba – unikaliu ir autentišku Anykščių giedotojų giedamu „Anykščių šileliu“ (iki šiol mes žinojome, kad šis kūrinys skirtas skaitymui, o ne giedojimui), laiškų poemos „Kelionė Petaburkan“ dainomis, kurios virto liaudies dainomis.

Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ spalio 17–19 d. atkeliauja į Tauragę. Jau 12-ąjį kartą rengiama festivalio filmų programa, sudaryta reaguojant į Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstančius aktualius socialinius, politinius ir aplinkosaugos reiškinius. Tradiciškai žiūrovai kviečiami apsilankyti filmų seansuose paaukojus bent 1 euro centą.

Visą vasarą, jau aštuntus metus iš eilės spalvingais renginiais džiuginęs VIII-asis Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis kviečia į uždarymo renginį. Šiandien Tauragės kultūros centre, pristatoma šimtmečio premjera Lietuvos regionuose – G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“.

Šią vasarą Lietuvoje startavo projektas, raginantis lankytis po šalies miestus bei pažinti kiekvieną jo lopinėlį. Nukeliavęs į pasirinktą kraštą, dalyvis gauna vieną magnetuką ant šaldytuvo, o surinkus 60, susideda spalvingas Lietuvos žemėlapis–mozaika.

Tris mėnesius populiariausius „Kino pavasario“ filmus nemokamai rodantis projektas „Kino karavanas“ vėl atvyksta į Tauragę. Šiandien 21.30 val. Pilies kiemelyje įvyksiančio nemokamo seanso žiūrovai išvys šviesią, nuoširdumo ir humoro kupiną dramą „Kandelarija“. Filmas bus įgarsintas lietuviškai, tad nereikės skaityti titrų.

 

Ketvirtadienį tarptautinio Tauragės muzikos festivalio klausytojai prarijo dar vieną kokybiškos muzikos piliulę. Paklausyti akordeonisto Martyno Levickio susirinko apie tūkstantis tauragiškių.

Penktadienio vakarą tauragiškiai pilies kiemelyje klausėsi muzikos, kurią atliko iš Portugalijos atvykę muzikantai. Šis, jau antrasis VIII tarptautinio Tauragės muzikos festivalio koncertas sulaukė didelio būrio Prancūzų atlikėjos Edith Piaf kūrybos gerbėjų.

Keliaudami dažnai renkamės dar nepažintus, neaplankytus kraštus ir susiduriame su problema, kur nakvoti palydėjus saulę. Internete galima rasti daugybę įvairiausių nakvynės pasiūlymų, viskas priklauso nuo jūsų norų ir piniginės dydžio, bet  ar viešbučiai, apartamentai ir nakvynės namai yra vienintelis pasirinkimas? Šiame straipsnyje jums prisatome dar vieną nakvynės variantą, kuriuo pasinaudoti išdrįs tikrai ne visi.

Šiemet jau aštuntąją vasarą pasitinkantis Tauragės muzikos festivalis žada žiūrovams nepamirštamų akimirkų su viso pasaulio muzika! Žiūrovams pristatyti net septyni koncertai, vyksiantys skirtingose Tauragės miesto vietose nuo liepos 19 d. iki rugsėjo pabaigos.

​Ignas Dombrauskis, tauragiškis, šiuo metu gyvenantis Kaune. Savo „Facebook“ puslapyje Ignas prisistato kaip dviejų vaikų tėtis, žmogus, kuris „kartais filmuoja ir rašo“. Be visų šių garbingų titulų Ignas dar ir įvairių projektų kūrėjas ir dalyvis, aktyviu gyvenimo būdu bandantis užkrėsti visą Lietuvą. Kartais filmuojančio Igno „YouTube“ kanale atsirado filmukų serija apie gimtajį kraštą – Tauragę.

Tris mėnesius populiariausius „Kino pavasario“ filmus nemokamai rodantis projektas „Kino karavanas“ atvyksta į Tauragę. Liepos 20 d. 22 val. Pilies kiemelyje įvyksiančio nemokamo seanso žiūrovai išvys naujausią „Tobulų melagių“ režisieriaus Paolo Genovese dramą „Šventa vieta“. Filmas bus rodomas lietuviškai įgarsintas, tad žiūrint nereikės skaityti titrų.

Statistikos departamentui skaičiuojant augančius turistų srautus Tauragėje, pagrindiniu šios rinkos varikliu įvardijamas 20 ha plote įsikūręs Taurų nuotykių parkas. Per 30 tūkst. lankytojų kasmet pritraukianti pramogų oazė – šeimos verslas, kuriam nei laiko, nei jėgų negaili verslininkas Antanas Venckus su žmona Vilma bei dukra Lolita. Per septynerius veiklos metus Nuotykių parkas tapo Tauragės rajono vizitine kortele, traukiančia aktyvaus laisvalaikio lankytojus ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir Italijos, Ispanijos, Vokietijos valstybių. Nuo šių metų atvykusieji turi galimybę užsisakyti nakvynės paslaugą naujai pastatytų namelių komplekse, o ieškantys išskirtinių pojūčių kviečiami praleisti naktį 7 metrų aukštyje.

​Mažoji Lietuva išsiskiria ne tik unikaliu gamtos grožiu, bet ir savitu gyvenimo būdu. Elektroninės rinkodaros projektas vakarukrantas.lt per atostogas siūlo keliauti po Pamarį. Šiame krašte yra unikalių vietų, kurias būtina aplankyti pėsčiomis ir įamžinti įspūdingais kadrais. Mažoji Lietuva per šimtmečius priglaudė daug kitataučių, priėmė skirtingų kultūrų ir religijų atstovus. Ryškiausiai čia skleidėsi su Vokietija siejama kultūra, palikusi ne vieną ryškų pėdsaką iki pat mūsų dienų. Pamario krašte puoselėjamas ne tik istorinis ar gamtinis paveldas, bet ir saugomi gardžiausio kulinarinio paveldo receptai.

Praėjusį ketvirtadienį Rusijoje oficialiai atidarytas pasaulio futbolo čempionatas. Milijonus futbolo sirgalių sutraukiantys mačai iki liepos 15 d. vyks vienuolikoje miestų. Futbolo meka tapo Tauragės kaimynystėje esantis Kaliningrado miestas, kurio stadione „Stadion Kaliningrad“ varžybas gali žiūrėti 35 tūkst. žiūrovų. 36 komandoms sužaidus pirmuosius susitikimus, „Tauragės žinios“ teiraujasi, kurias ekipas tauragiškiai palaiko šiame čempionate.

Šį savaitgalį – trumpiausia vasaros naktis – Joninės, arba Rasos šventė. Paparčio žiedo ieškoti kviečia jau tradiciniais tapę Joninių renginiai Jovaruose, Pagramantyje, Taurų nuotykių parke. Šiek tiek kitaip, literatūriškai minėti Rasos šventę siūlo Vilkyškiai.

Šią savaitę Tauragės rajone viešėjo Panevėžio lėlių vežimo teatras. Panevėžio lėlių vežimo teatras puokštę geriausių emocijų dovanojo Skaudvilės, Batakių, Adakavo, Lomių, Molupio, Mažonų, Sungailiškių, Pagramančio, Tauragės mažiesiems žiūrovams ir juos lydėjusiems tėveliams. Lietuviai turi kuo didžiuotis, nes prieš 32 metus gimęs Panevėžio lėlių vežimo teatras yra toks vienintelis Europoje.