2020 Kovo 28 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Dviračiais iki Everesto per Paryžių

  • Įkelta: 2020-01-22

Floristė, verslininkė, dviejų vaikų mama Vaida Žalandauskienė tarp savo gyvenimo aistrų įvardina knygas, dailę ir... dviratį. Nuslūgus šventiniam įkarščiui moteris savo feisbuko paskyroje reziumavo: „2019 m. pakilau tik į vieną Everestą ir pasiekiau tik Prancūziją... 2020 m. reiktų dvigubinti.“ Tad pasiteiravome jos, kaip sekasi suderinti floristiką, šeimą ir dviratį.

Žygių romantika

Dviejų vaikų mama, smulki verslininkė Vaida Žalandauskienė, Tauragėje turinti meno dirbtuvėles „Žiedlapis“, atlieka floristikos darbus. Bet randa laiko ir kitoms veikloms, aktyviai leidžia laisvalaikį ne tik skaitydama knygas, bet ir mindama dviračio pedalus. Praėjusias metais ji numynė 1743 km, pakilo į 10 173 km aukštį, ant dviračio praleido 117 valandų. „2019 m. pakilau tik į vieną Everestą ir pasiekiau tik Prancūziją... 2020 m. reiktų dvigubinti“, – savo facebook paskyroje sausio 1-ąją parašė Vaida.

– Paradoksas, bet augdama dviračio net neturėjau ir važiuoti išmokau tik vėlyvoje vaikystėje. Sukūrus šeimą prasidėjo šeimyniniai pasivažinėjimai gražiu oru, patogiais takeliais, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Vaida.

Aktyviau minti pedalus moteris pradėjo prieš penkerius metus, po Pagramančio regioninio parko direkcijos organizuoto dviračių žygio. Tąkart įveiktas 50 km atstumas. Vaida pasakoja, kad tada iniciatyvos ėmėsi vyras, ji pati palaikė jam kompaniją. Ji prisimena, kad pradžia nebuvo lengva. Teko įveikti bekelę.

– Buvau įtėkšta į bekelę, tikrąja to žodžio prasme. Dar kurį laiką bandžiau tam priešintis, bet supratau, kad laukai, pilni stirnų, zuikių, lapių, kylančio rūko, grybais kvepiančio miško oro, upių brastos, slėniai, atodangos man vis tik patinka labiau už miesto asfaltą, – kelionių romantiką prisiminė Vaida.

Pasiekimų kuklinasi

Apie savo pasiekimus moteris pasakoja kukliai ir sako, kad tie tūkstančiai kilometrų, įveikti per metus, – tai viso labo 5 km per dieną. Jos ilgiausias vienu prisėdimu numintas kelias buvo 120 km.

– Vienam gali atrodyti daug, kitas tiek pėsčiomis nueina. Praėjusių metų kilometrai yra viso labo 5 km kasdien. Tai tikrai gali kiekvienas. Bet kuriam paštininkui iš viso juokingi skaičiai, – apie savo rezultatus pasakoja žygeivė.

Dviračiu iki Paryžiaus moteris nebuvo nukeliavusi. Visi jos maršrutai driekiasi per Lietuvą, gal tik kartą buvo numynusi iki Latvijos pajūrio. Jos vyras leidžiasi į tolimesnes keliones užsienyje. Pačiai dar trūksta fizinio pasirengimo, prisideda ir kitos aplinkybės. Smagiausias maršrutas – Šventoji–Klaipėda–Nida.

Asmeninio archyvo nuotraukos

– Įspūdingas kraštovaizdis, lankytini objektai, patogus dviračių takas. Automobiliu to nepatirsi, pėsčiomis nesuspėsi, – rekomenduoja Vaida.

Dažniausiai dviračiu ji keliauja su draugais. Jau antri metai kiekvieną trečiadienį vakare kompanija renkasi prie Tauragės pilies ir leidžiasi bet kuriuo maršrutu, bet kokiu oru. Moteris sako, kad kompanijos branduolys šios tradicijos nelaužo niekada. Didžioji dalis prisijungia šiltuoju metų laiku. Keliauninkų nestabdo ir šilta žiema.

– Kaip sykis šiemet net Kalėdos ir Naujieji Metai išpuolė trečiadieniais, tad iš anksto žinojome, ką veiksim, – šypsosi Vaida.

Tokios kelionės pakrauna gerų emocijų. Šį rudenį kompanija organizavo 100 km žygį. Visi pasiskirstė pareigomis: kas sudarinėjo maršrutą, kas tikrino trasą, kas rūpinosi maistu. Vaidai teko gidės vaidmuo. Ne kartą buvo organizuoti naktiniai dviračių žygiai. Sulaukta svečių ir iš kitų miestų, ir patys tauragiškiai keliauja į kitus miestus.

– Šita rotacija duoda dar geresnių emocijų, naujų pažinčių, išbandomi skirtingi reljefai, – privalumus vardina pašnekovė.

Vyrai tampa akrobatais

Kiekvieną kartą kelionėse patiria įsimintinų akimirkų. Miškuose pasitaiko privažiuoti vienkiemius, kuriuose kelią pastoja palaidi šunys. Būna, kuris nors žygeivis neišsilaiko ant ratų ir plojasi į samanas.

– Tik galinis ratas ir batų padai į dangų žiūri, – juokiasi Vaida.

Vyrai dar prisigalvoja įvairių atrakcijų.

– Moka ir nuo tiltų nukristi, ir per vairą kūlversčiais verčiasi, ir į dilgėlių jūrą suradę sugeba įnerti, žodžiu, tampa tikrais akrobatais, – vyrų išdaigas prisimena pašnekovė.

Linksmos būna ir naujų žygeivių emocijos, kai šie suvokia, kad važiavimas miško keliais visiškai skiriasi nuo plento. Arba kai privažiavus upę tenka griebti dviratį į rankas ir neštis jį per vandenį.

– Yra pasitaikę ir sulaukti 100 Eur pasiūlymo už „Snikers“ batonėlį viduryje miško, išsekus jėgoms, bet visi išgyvena, – įspūdžiais dalijasi Vaida.

Moteris sako, kad tauragiškiai labai aktyvūs. Yra ką rinktis: eiti į sporto salę, bėgioti, baseinas, baidarės, gimnastika.

Dviratininkai renkasi kiekvieną trečiadienį prie Tauragės pilies. Važiuojant dviračiu pasitaiko ir nedrausmingų automobilių vairuotojų.

– Norėčiau draugiškai paprašyti, kad lenkdami dviratininką žvyrkelyje sumažintumėte greitį – dulkės negąsdina, bet automobilio pakelti akmenys kartais užgauna. Ir laikykitės saugaus atstumo. Jeigu jau atsitiko, kad partrenkėte dviratininką, bent nepalikite gulėti griovyje, ko taip pat pasitaiko. O sodybų šeimininkai – laikykite didelius šunis arčiau savęs, – prašo dviračių entuziastė.

Ar kada susimąstėte, kodėl dovanojame vieni kitiems dovanas? Tikriausiai ne todėl, kad mums trūksta kokių nors daiktų ar kad mūsų vaikai negauna saldumynų. Tikriausiai todėl, kad taip išreiškiame savo meilę artimiesiems ir draugams, parodome, kad jie mums rūpi. Ypač jei dovana išskirtinė, pagaminta savo rankomis, o jai pagaminti prireikia ne vien šokolado, pieno, cukraus ar riešutų, bet ir ilgų valandų prie viryklės. Ir, žinoma, daug meilės.

Australijoje ir toliau sparčiai plinta katastrofiškus padarinius paliekantys krūmynų gaisrai. Iš tolimo krašto atskrieja kraupios žinios – jau sudegė daugiau nei 8 mln. hektarų žemės ploto – maždaug tiek, kiek užima Austrija, ir 1,5 mln. hektarų daugiau, nei užima Lietuva. „Tauragės žinioms“ pavyko gauti autentiškų įspūdžių: susisiekę su Australijoje jau daugiau nei dešimtmetį gyvenančiu tauragiškiu Vitalijumi Klumbiu išgirdome naujienų ne tik apie patį gaisrą, bet ir kokių sunkių pasekmių jis sukelia: senka vandens atsargos, viskas brangsta.

Penktadienio vakarą šauliai, žygių ir aktyvaus laisvalaikio entuziastai leisis į penkiolikos kilometrų žygį po Tauragės apylinkes. Renginio organizatoriai žada staigmenas.

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau netrukus lankytojams pristatys sukurtą išmaniąją programėlę. Muziejaus lankytojai galės pasinerti į krašto istorijos labirintus stebėdami išmanius ekspozicijos taškus planšetiniame kompiuteryje.

Žiurkė – ateinančių metų simbolis. „Kai kam tai sėkmės simbolis, kiti kalba, kad kadaise šis padarėlis padaręs daug blogybių ir nežada nieko gero... O iš tiesų bus taip, kaip tikėsime patys. Ši žiurkiukų pora nori nešti sėkmę, laimę ir viską, kas gero, tik nenusprendžia, kuo būti... Sage? Pakabuku automobilyje? Raktų ar kuprinės puošmena? Žaisliuku ant eglutės? Kas patiktų tau? Galbūt turi kitų idėjų?“ – taip nertų žaisliukų kūrėja Donata Donelienė pristato vieną paskutinių savo darbelių. Jos darbų kraitėje – ir paršiukai, ir avytės, ir laputės, ir kitokie žavūs padarėliai. Ir skirti jie nebūtinai vaikams. Antai knygų skirtukai patiks visiems, kurie mėgsta skaityti ir nemėgsta „pamesti“ skaitytų puslapių. Skirtukas „žiurkius“ gali tapti puikia dovana artėjančių švenčių proga arba tiesiog nauju aksesuaru knygai.