2020 Gegužės 28 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Ar žinote, kad?

  • Įkelta: 2020-05-08
Batakių piliakalnis 2016 m. Romano Naryškin nuotrauka
Darius KINIULIS
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos sk. vedėjas

Aukaimio pilis ant Batakių piliakalnio buvo itin reikšminga, nuolat puolama ir vis atstatoma. 1329 metais šią Karšuvos žemės pilį galutinai su žeme sulygino Vokiečių ordinas ir Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio jungtinės pajėgos, kurias sudarė riteriai iš Vokietijos, Anglijos, Silezijos ir kitų žemių. Tuokart, žygio į Žemaitiją metu, sunaikintos pagrindinės Žemaitijos gynybinės pilys ir į nelaisvę paimta apie 6000 žmonių.

Vokiečių ordino magistras ketino juos išžudyti, tačiau Čekijos karalius įsakė paleisti visus, kurie sutiks krikštytis.

To meto rašytiniuose šaltiniuose minimi net septyni tvirtovės puolimai. Kiekvienas puolimas, ordino vienuoliams prisidengiant krikščionybės skleidimu, baigdavosi skerdynėmis, įkaitų paėmimu, plėšimais, deginimais. Dėl ypatingos strateginės reikšmės medinę pilį greit atstatydavo. Nors ir mediniai, įtvirtinimai buvę stiprūs, o į pilį patekti dažniausiai pavykdavo tik išdavikų pagalba – tai papirktų skalvių, tai pačių batakiškių išdavikų dėka. Labai tikėtina, kad Aukaimyje yra lankęsis kunigaikštis Gediminas, o jau po pilies sunaikinimo – Algirdas. Legenda net byloja apie ten pasislėpusį paskutinį krivį.

 

 

 

 

Vakar vakare Taurų parke vyko nemokami kino iš automobilio seansai. Tai, kad tauragiškiams tokia pramoga aktuali ir reikalinga, buvo matyti iš automobilių skaičiaus – žiūrovų prigužėjo pilna stovėjimo aikštelė.

Praskaidrindama karantino nuotaiką, Tauragėje ką tik skambėjo skrabalų muzika! Miško gatvėje ir aplink ją gyvenančius miestelėnus ja pradžiugino gargždiškis atlikėjas Karolis Šileika, o kad būtų dar linksmiau, jam grojant šoko zumbos trenerė Daiva Mikalauskienė.

Tarpukario Lietuvoje buvo ganėtinai įsitvirtinusi nuostata, kad, „praūžus pasauliniam karui, atgijusioji dabartinių ribų Lietuva gavo liūdną architektūrinį palikimą“. Tokie teiginiai dažniausiai kildavo iš priešiškumo carinės Rusijos palikimui ir ne visuomet atitiko realybę. Tačiau ne Tauragės atveju. Pirmasis pasaulinis, arba Didysis, karas tauragiškių nepasigailėjo. 1915 m. „iš kitados gražaus miestelio liko griuvėsių krūvos ir keli ne visai sugriauti namai“. Tad šabloniška frazė apie tarpukario metų pažangą Tauragėje turi ypatingą reikšmę. Miestą atkurti teko kone plyname lauke. Deja, likimas nebuvo palankesnis ir Antrojo pasaulinio karo metais. Tauragė dar kartą smarkiai nukentėjo, taip atverdama centrinę miesto dalį radikalioms sovietinio laikotarpio rekonstrukcijoms.

Kadanors būtinai dar kartą nuvažiuosiu į Pagramančio regioninį parką, kad aplankyčiau visus jame esančius kabančius tiltus, kurių ten kabo net 12. O šį kartą pro automobilio langą išvydęs du iš jų ir nei prie vieno nesustojęs, vingiuotu, it čia srūvančios upės, keliu važiuoju aplankyti ketvirtą Pagramančio regioniniame parke įrengtą pažintinį taką “Molotovo gynybinės linijos įtvirtinimai”. Jau pats tako pavadinimas sufleruoja, jog jame pagrindinis dėmesys skiriamas ne gamtai ir net ne kabantiems tiltams, o nuo Antrojo pasaulinio karo išlikusiems statiniams, kurie pagal paskirtį taip niekada ir nebuvo panaudoti.

Kai už lango vis linksmiau šviečia saulutė, išsėdėti namuose nelengva. Tikriausiai kartais pasitaiko dienų, kai išsenka idėjos, ką čia galima naudingo ir smagaus nuveikti kartu su vaikais. Youtube platforma siūlo ne tik smagią, bet ir naudingą pramogą – tai 2012–2013 m. sukaupta ir 2017–2020 m. kaupiama filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija.