Nerimastingi laikai, kai knygos būdavo deginamos viešai nacių režimo laikais, regis, liko praeityje, tačiau laisvė skaityti yra kontroliuojama iki šių dienų. Šokiruojančios, nepadorios, pernelyg atviros arba tiesiog kupinos mistikos knygos net ir XXI a. yra cenzūruojamos ir slepiamos nuo skaitytojų akių. Todėl kasmet rugsėjo pabaigoje pasaulyje yra minima Uždraustų knygų savaitė – siekiant atkreipti dėmesį į kūrinius, kurie buvo „paimti į nelaisvę“.
Uždraustų knygų savaitė pradėta minėti 1982 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai staiga išaugo draudžiamų knygų skaičius mokyklose, knygynuose ir viešosiose bibliotekose. Šią savaitę siekiama švęsti laisvę skaityti knygas, net ir tas, kurios laikomos neįprastomis ar pernelyg atviromis. Interneto knygynas Patogupirkti.lt dalijasi sąrašu žinomų knygų, kurios susidūrė su draudimais ir visuomenės kritika.
Jerome David Salinger „Rugiuose prie bedugnės“
Knyga, kuri dabar yra įtraukiama į mokyklų mokymų programas ir laikoma vienu vertingiausių XX a. kūrinių, ilgą laiką po jos išleidimo 1951 m. buvo nepripažįstama ir draudžiama. Istorija apie šeštajame dešimtmetyje augantį paauglį, jo dvasinį pasaulį ir protestą prieš visuomenės primestas taisykles kainavo darbo vietą ne vienam mokytojui, kuris šią knygą išdrįsdavo pasiūlyti savo mokiniams.
J. D. Salingerio knyga „Rugiuose prie bedugnės“ buvo kaltinama kaip skatinanti paauglių nusivylimą gyvenimu, komunistinių idėjų skleidimą ir galinti nuvesti jaunimą iki žmogžudysčių ir savižudybių. Kiti užsipuolė knygoje neliteratūrinę autoriaus kalbą, per daug seksualinį turinį, okultizmo sąsajas bei aprašytas smurto scenas. Įdomu, jog 1981 m. šis kūrinys buvo labiausiai cenzūruojamas, tačiau kartu ir antras plačiausiai dėstomas leidinys JAV visuomeninėse mokyklose. Dabar „Rugiuose prie bedugnės“ išversta į daugybę kalbų, kasmet parduodama apie 250 tūkst. šios knygos egzempliorių, o iš viso yra parduota virš 65 milijonai knygų.
Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“
Vienas reikšmingiausių distopinių kūrinių skaitytojus kviečia pasinerti į realistišką viziją apie pasaulį, kuriame dominuoja beribė valdžios kontrolė, farmacijos įmonių eksperimentai ir manipuliavimas mokslo pažanga. „Puikus naujas pasaulis“ – tai pasaulis, kuriame visi yra naudingi, čia nėra gėdos, pavydo ar įsipareigojimų, seksas visiems laisvas, partnerius galima keisti nuolatos. Čia blogos emocijos neegzistuoja, o norintys aštresnių pojūčių drąsiai kviečiami paskanauti narkotikų! Tiesa, čia nėra šeimos, draugų ar bet kokio artimo ryšio, žmonės yra klonuojami ir iš anksto programuojami laimingai ateičiai.
Šis įspėjamasis A. Huxley pasakojimas apie visuomenę, pripratusią prie dirbtinio komforto tapo tikru kąsneliu cenzoriams – Airijoje ši knyga buvo uždrausta dėl komentarų prieš religiją ir tradicinę šeimą, o Indijoje rašytojas buvo išvadintas pornografijos propaguotoju. Beje, dar palyginti neseniai – 2010 ir 2011 m. „Puikus naujas pasaulis“ pateko į labiausiai ginčijamų knygų dešimtuką. Vis dėl to, autoriaus aprašytas pasaulis puikiai primena šių dienų realybę – tobulumo siekimas, savęs demonstravimas socialiniuose tinkluose, valdžios bandymas kontroliuoti asmens laisvę tapo įprasta kasdienybės apraiška.
Vladimir Nabokov „Lolita“
Net pats knygos autorius Vladimiras Nabokovas suabejojo, ar verta šią knygą išleisti ir padaryti prieinamą visuomenei, tačiau po žmonos įtikinėjimų, 1955 m. klasika laikomas romanas pasiekė skaitytojus. Vis dėlto, nieko keisto, jog pasakojimas apie estetą ir romantiką literatūros profesorių Humbertą, kuris jaučia beprotišką aistrą dvylikametei mergaitei Lolitai, sukėlė daugybę prieštaringų nuomonių.
Vos išleista, ši knyga pasirodė pernelyg nepadori ir šešiasdešimtaisiais buvo uždrausta Prancūzijoje, Anglijoje, Pietų Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje, Argentinoje bei kai kuriose JAV bendruomenėse. Vis dėl to, prieštaringas „Lolitos“ statusas paskatino jos sėkmę ir, neilgai trukus, knyga pateko į perkamiausių visų laikų knygų sąrašų viršūnę.
George Orwell „Gyvulių ūkis“, „1984”
Kalbant apie uždraustas knygas, negalima būtų nepaminėti George Orwello kūrybos. Alegorinė pasaka apie autoritarizmo pavojus, komunizmo žiaurumą ir absoliučios valdžios galią sutinkama prieštaringai iki dabar. Gyvūnų sukilimas Anglijos ūkyje, vaizdavęs totalitarinę stalinizmo erą, buvo greitai uždraustas SSRS, tačiau G. Orwello „Gyvulių ūkis“ vis dar yra draudžiamas skaityti Kuboje ir Šiaurės Korėjoje. O štai Jungtiniuose Arabų Emyratuose šią knygą draudžiama skaityti, nes vieni jos pagrindinių veikėjų yra kiaulės – pagal Islamo religiją purvinas ir musulmoniškoms vertybėms prieštaraujantis gyvūnas.
Kitas G. Orwello romanas taip pat neapsiėjo be prieštaravimų – 1949 m. išleistas satyrinis pasakojimas „1984-ieji” užsitraukė Stalino rūstybę ir knyga SSRS buvo uždrausta iki 1990 m. Beje, šių metų gegužės mėn. šis romanas buvo uždraustas ir Baltarusijoje.
Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“
157-uosius metus švenčianti „Alisa stebuklų šalyje“ yra perleista į daugiau nei 174 kalbas, pagal šią istoriją yra kuriami miuziklai, spektakliai, filmai, stalo ir kompiuteriniai žaidimai. Tačiau ar žinojote, kad ši istorija apie mažą mergaitę, nusprendusią šokti paskui triušį į duobę, susidūrusią su nelogišku pasauliu ir įvairiausių formų bei dydžių padarais, sukėlė tikrą sumaištį tarp tėvų ir mokytojų, tad daugybė kartų buvo kritikuojama ir uždrausta?
1900 m. L. Carrollio pasaka buvo draudžiama įtraukti į JAV mokymosi programą dėl skatinamų seksualinių fantazijų ir neįprasto ūgio žmonių menkinimo, o po kelių dešimtmečių knyga buvo laikoma atvira sąsaja su haliucinogeninių medžiagų vartojimu ir narkotikų kultūros skatinimu. O štai Kinijoje spalvinga pasaka buvo uždrausta dėl joje žmonių kalba kalbančių gyvūnų, mat gyvūnų sulyginimas su žmonėmis galėjo būti pražūtingas visuomenei.
Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“
„Tarnaitės pasakojimas“ – moderni klasika, išleista 1985 m., tačiau antrą kartą atgimusi 2017 m., pasirodžius pagal knygą sukurtam serialui. Knygoje pasakojama istorija – vienos iš tarnaičių, Fredinės, lūpomis. Kartą per mėnesį ji turi atlikti pagrindinę visų tarnaičių pareigą – sugulti su Vadu ir melstis būti apvaisinta. Šioje visuomenėje turtingų vyrų žmonos negali susilaukti vaikų, o gimstamumas pavojingai mažas, tad tarnaitės yra vertinamos už jų kiaušidžių gyvybingumą. Fredinė prisimena savo buvusį gyvenimą, kuriame turėjo dukrą ir vyrą, tačiau visa tai – tik tolimi atgarsiai, dabartinė visuomenė yra drastiškai pasikeitusi.
Lyčių nelygybė, diskriminacija, antikrikščioniškumas, prievarta, vergystė, smurtas – dėl šių knygoje minimų temų M. Atwood kūrinys yra viena labiausiai draudžiamų knygų užsienio šalių mokyklose. Beje, šių metų gegužę, siekdama atkreipti dėmesį į kontroliuojamą literatūrą, M. Atwood įgyvendino projektą, kurio metu buvo sukurtas „galingas simbolis prieš cenzūrą“ – „nesudeganti“ „Tarnaitės pasakojimo“ kopija, pakelianti 1426°C karštį, kuri buvo parduota už 130 tūkst. dolerių.
Lois Lowry „Siuntėjas“
Tai distopinių knygų serija apie paauglį Joną, gyvenantį futuristinėje visuomenėje. Šiame pasaulyje nėra karų, skurdo, individualizmo ar emocijų, čia net neegzistuoja spalvos. Čia visi lygūs, kiekvienas turi savo vietą, kiekvienam visko skirta tiek pat. Jo pasaulyje kiekvienas jaunuolis, sulaukęs dvylikos metų, sužino savo paskirtį gyvenime – kur dirbs, ar turės šeimą, ar gyvens atsiskyrėlio gyvenimą. Tačiau po paskyrimo ceremonijos Jono gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom – jis yra paskiriamas Atminties Saugotoju – žmogumi, kuris paveldės visus prisiminimus apie žmonijos nuopuolius ir laimėjimus.
Kaip ir įprasta knygoms, atskleidžiančioms nemalonias tiesas, „Siuntėjas“ taip pat buvo cenzūruojamas. Kai kuriose JAV valstijose buvo piktinamasi dėl knygoje vaizduojamos mirties bei eutanazijos, tad vaikai, norėję skaityti šią knygą, turėjo gauti iš tėvų leidimą. Vėliau knyga buvo draudžiama dėl joje užslėptų savižudybę skatinančių idėjų. Pats knygos autorius Louis Lowry teigia, kad knygų draudimas yra ypač pavojingas bei bauginantis reiškinys ir jo padariniai yra ryškiai matomi „Siuntėjo“ pasaulyje.
Užs. Nr. 48
