Birželio 22 d. konferencijoje „Renovacijos aktualijos“, kurią organizavo Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, pasidžiaugta pasiektais rezultatais, aptarti sunkumai bei apžvelgti tolimesni daugiabučių renovacijos tikslai. Visgi daug dėmesio buvo skirta atsinaujinančios energetikos svarbai ir jos taikymui gyvenamųjų daugiabučių renovacijai.
Konferencijos metu, apžvelgiant atsinaujinančios energetikos temą, pabrėžta, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pasakojo, tam įtakos turi keli veiksniai. Vienas jų yra tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas.
„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės nei buvo prieš penkerius metus. Jei anksčiau ant vieno jėgainės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, tai dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – teigė pranešėjas.
Šie tobulėjimai jau prieš kelis metus lėmė saulės ir vėjo elektrinių parkų savikainos sumažėjimą iki mažesnės nei rinkos kainos. Dėl šios priežasties elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglį ar dujas.
Situacija pradeda keistis
Atsinaujinančios energijos vystymas Lietuvoje – dar vienas svarbus konferencijoje aptartas aspektas. Anot Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, mūsų elektros energijos poreikis sparčiai auga. Dabar per metus mes suvartojame apie 12 TWh, vis dėlto didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t.y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo. Verta pastebėti, jog situacija po truputi pradeda keistis.
M. Nagevičius sako, kad vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančią energiją yra itin ambicingas. Jei šį planą pavyks realizuoti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos, o atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.
Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą
Konferencijos metu buvo aptarta ir atsinaujinančios energijos gamybos Lietuvoje plėtra. Norint ją užtikrinti, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą, todėl bent jau pradiniame etape reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą.
„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitos unikalios galimybės – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti kiek nori galios, o tai – nemaža parama gyventojams“, – pasakojo Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas Vitas Mačiulis.
Saulės energiją galima panaudoti ne tik elektrai
V. Mačiulis sako, kad vertinga būtų saulės energiją panaudoti ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai. Kai pavyko įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, iškart kilo mintis, kad ją panaudoti reikėtų ir šilumai gaminti, tuo labiau, kad atsiranda vis modernesnių šilumos siurblių.
Būtent tokia sistema buvo panaudota Varniuose, S. Daukanto g. 19C renovuotame daugiabutyje. Jo projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Pastatas tapo pavyzdžiu kitiems ateities projektams – name įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą.
Užs. Nr. 60