Tauragės visuomenės sveikatos centras primena, kad atšalęs oras gali lemti ne tik padidėjusį sergamumą ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tačiau būti ir nušalimų ar net mirties priežastimi.
Nušalimo pavojus padidėja sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, pavargusiems, išsekusiems, neblaiviems (alkoholis blokuoja šalčio pojūtį) asmenims. Nušalti galima netinkamai apsirengus, kai drėgna oda, odai liečiantis prie šalto metalo arba ją veikiant šaltam vėjui. Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankšta ir šlapia avalyne, kai žmogus girtas, kraujuoja) nušąlama net 3–7 laipsnių šalčio temperatūroje.
Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei sergate širdies ligomis ar vargina padidėjęs kraujospūdis, venkite šaltyje atlikti sunkius darbus. Prisiminkite, kad Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai. Jei privalote dirbti, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Darykite pertraukėles, kurių metu stenkitės pasišildyti patalpoje, gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.
Jei planuojate ilgiau būti šaltame ore, sočiai pavalgykite, tinkamai apsirenkite, apsiaukite neankšta avalyne. Pajutę, kad veidas šąla, darykite grimasas – mankštinkite veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti šaltyje, nestovėkite vietoje – kuo daugiau judėkite. Venkite alkoholio – šaltyje jis verčia organizmą išspinduliuoti šilumą. Dažniausiai šalčio traumas patiria neblaivūs asmenys.
Nušalus labai svarbu suteikti tinkamą pirmąją pagalbą. Kai nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), šildyti galima nušalusią kūno dalį priglaudus prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties. Pagrindinė taisyklė – nukentėjusią kūno dalį atšildyti palaipsniui, kambario temperatūroje, stengiantis pamažu normalizuoti kraujotaką, duodant gerti šiltos arbatos. Jei nušalusią vietą ar galūnę skauda, tai liudija, kad nušalimas tik paviršinis. Kai ta vieta ar galūnė tampa nebejautri, vadinasi, paliesti gilesni sluoksniai. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Grubiausia pirmosios pagalbos klaida – nušalusios vietos trynimas vilnone pirštine arba sniegu. Tokiu atveju greta šalčio traumos sukeliama dar ir mechaninė: šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas ne tik pratrina, infekuoja, bet ir dar labiau ją atšaldo. Blogiausia, kai bandoma nušalusią galūnę atšildyti, laikant ją virš laužo liepsnos, mirkant karštame vandenyje, naudojant šildytuvus, radiatorius ar krosneles, nes pažeistos vietos nejautrios ir gali lengvai nudegti.
Nušalusių vietų negalima tepti jokiais riebalais ir tepalais. Nušalimo vietoje atsiradus pūslėms ar žaizdoms, tas vietas reikėtų uždengti steriliu tvarsčiu, susukti į minkštą, storą audinį, duoti gerti šiltos arbatos ir skubiai gabenti į gydymo įstaigą.