Daiva SITNIKIENĖ
Pernai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 58-erių metų Tauragės rajono gyventojai Almai (vardas pakeistas) buvo atlikta sudėtinga, 10 valandų trukusi stuburo operacija, tačiau ir šiandien moterį kamuoja pooperacinės komplikacijos. Ji negali ne tik normaliai sėdėti ir vaikščioti, bet ir dėl dubens organų sutrikimo šlapintis ir tuštintis. Anot Almos, jai būtina reabilitacija, tačiau nei Tauragės ligoninė, nei Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) siuntimo į sanatoriją negali išrašyti, nes jau išnaudojo pirmųjų metų mėnesių limitą. Medikai moterį įrašė į eilę ir liepia laukti, esą nieko blogiau jai nebenutiks. Tačiau skausmų kankinama Alma sako, kad laukti arba nelaukti ji gali parduotuvės eilėje – reabilitacijos jai reikia dabar.
Ligoninėje sveikata nepagerėjo
Operacija Almai buvo atlikta pernai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Po jos moteriai pasireiškė dubens organų sutrikimas, ji negali normaliai šlapintis ir tuštintis, be skausmo stovėti, vaikščioti ir sėdėti. Net savo eilės pas šeimos gydytoją Jūratę Petraitienę moteris laukia automobilyje, pusiau gulėdama ant galinės sėdynės, o prie kabineto eilę stebi jos artimieji. Vasarį dėl nugaros skausmų ir pablogėjusios sveikatos moteris buvo paguldyta į Tauragės ligoninės Nervų ligų skyrių. Anot Almos, ligoninėje savijauta nepagerėjo, reabilitologas rekomendavo reabilitacinį gydymą, tačiau gydytoja neurologė Dalia Stašaitytė siuntimo į sanatoriją nedavė, paaiškino, kad jau vieną kartą po operacijos Alma buvo gavusi reabilitacinį gydymą.
– Išėjusi iš ligoninės dėl siuntimo kreipiausi į savo šeimos gydytoją Jūratę Petraitienę. Ji dėl mano siuntimo teiravosi Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės pavaduotojos Jolantos Eičaitės. Gavau tą patį atsakymą – nėra lėšų. Neva gali tik užrašyti į eilę su viltimi kada nors tokį gydymą gauti. O mano sveikata tik blogėja. Man kuo skubiau reikalingas reabilitacinis gydymas. Parduotuvėje eilėje galima laukti arba, jei nenori, negali – nelaukti, o ne reabilitacijos, kai kamuoja skausmai. Įdomu, kas kontroliuoja siuntimų reabilitacijai išdavimą ir kokiems ligoniams siuntimai duodami, jei jau man tokios būklės neįmanoma jo gauti? –„Tauragės žinių“ klausia Alma.
Įvertinti situaciją paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos
Savo abejonėmis, kad reabilitaciniam gydymui skirtos lėšos gali būti išeikvojamos korupciniu būdu tiek ligoninėje, tiek poliklinikoje, moteris pasidalijo ne tik su „Tauragės žinių“ redakcija, bet ir apie tai išdėstė skunde Sveikatos apsaugos ministerijai. Anot moters, vasarį ligoninėje toje pačioje palatoje gulėjusi kita moteris gavo siuntimą į sanatoriją, nors jos sveikatos būklė buvo geresnė.
Alma Sveikatos apsaugos ministerijos prašė įvertinti situaciją ir informuoti, ar teisinga, kad jai nebuvo skirtas reabilitacinis gydymas išrašant iš ligoninės.
Nesilaikė lėšų skirstymo normų
Korespondentės kalbinta moteris rodė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) atsakymą Tauragės ligoninei, jame rašoma, kad ligoninė išduodama siuntimus medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui nesilaikė Klaipėdos TLK skirtų lėšų kiekio kalendoriniams metams, neviršijant vidutinio lėšų kiekio per mėnesį. Paaiškinta, kad Tauragės ligoninei papildomai lėšų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui nėra galimybių skirti.
„Kadangi Jūsų vadovaujama įstaiga viršijo sausio mėnesiui skirtą lėšų kiekį, šiuo metu nėra galimybės apmokėti minėtos moters reabilitacinio gydymo“, – vasario 28 dienos rašte Tauragės ligoninės direktoriui Irmantui Mockui konstatavo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa.
Į sanatorijas norinčių daug
Anot Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojo Dano Masiulionio, ligoninėje reabilitacijos gydytojas veda orientacinę apskaitą, gydytojai informuojami apiesiuntimų kiekius atskiroms pacientų amžiausgrupėms,supažindinami su praėjusio laikotarpio ataskaitomis. Pasak jo, ligoniai po stacionaro sanatoriniam gydymui siunčiami laikantis nustatytų reikalavimų ir tai daroma gydytojo reabilitologo sprendimu.
D. Masiulionio teigimu, taikomi šie antrinės reabilitacijos tipai: ambulatorinė, atliekama Tauragėje, ir stacionarinė, atliekamaįstaigose, akredituotose sanatoriniam gydymui, dažniausiai pajūryje. Šių metų sausį esą buvo daug pacientų. D. Masiulionis pabrėžia, kad pacientai nenori suprasti „kvotavimo“, ne itin nori ir ambulatorinės reabilitacijos Tauragėje. Anot mediko, vengiant konfliktų su pacientais, sanatoriniam gydymui pagal galimybes siunčiami visi, atitinkantys reikalavimus. Žiemos mėnesiais pageidaujančiųjų vykti į sanatorijas, D. Masiulionio pastebėjimu, mažiau, vasaros mėnesiais – padaugėja.
Nėra ko pykti?
– Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuomone, mūsų ligoninė šiemet pereikvojo sausiomėnesio kvotą sanatorijoms, nes siuntėper daugiš stacionaro, tai yra visus, kurie pageidavo ir atitiko keliamus reikalavimus sanatoriniam gydymui. Kita vertus apie išeikvotus pinigus galima kalbėti hipotetiškai, nes su ligonių kasa ne dėl mūsų kaltės šiems metams dar nėra sudaryta sutartis. Orientacines mėnesio sąnaudas sanatoriniam gydymui galima tik prognozuoti, remiantis praėjusiais metais. Bet jei girdėjote per televiziją debatus apie numatomas sutartines sumas su ligoninėmis, suprasite, kad visai neaišku, kuo remiantis mums prognozuoti, – išklojo D. Masiulionis ir pridūrė, kad vasarį ligoninė gavo raštą iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kuriuo liepiama prieš siunčiant pacientą sanatoriniam gydymui raštu kreiptis į TLK dėl leidimo kiekvienam pacientui asmeniškai, išskyrus po sąnarių protezavimo operacijų.
– Jūsų minėtu atveju taip ir buvo padaryta. Po kreipimosi gautas neigiamas atsakymas iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos. Ir jokio skirtumo, kaip ten parašyta: ar kvotų nėra, ar pinigų. Logiškai mąstant išties nesuprantama, kaip ligoninė neturi pinigų, jei praėjo tik du metų mėnesiai? Neįmanoma pereikvoti metų biudžeto per du mėnesius. Ir kaip prognozuoti, kiek siųstilimito net nežinant?– svarstė medikas.
Pasak jo, mūsų minima pacientė dėl sanatorijos galės kreiptis pakartotinai ir gaus reabilitaciją tik po to, kai TLK atšaukssavo sprendimą. Dėl ligos specifikos šiai moteriai teks gydytis visą gyvenimą. Pernai pavyko gauti reabilitaciją kada norėjo, o šiemet teks laukti ir dėl to esą nereikia pykti.
Įrašė į eilę
Pasak Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės pavaduotojos Jolantos Eičaitės, lėšas įstaigoms Teritorinė ligonių kasa skirsto pagal savo metodiką. Konkreti suma, kiek Tauragės PSPC skirta lėšų reabilitacijoms, esą nežinoma. Nuo praėjusių metų Tauragės PSPC Klaipėdos teritorinei ligonių kasai siunčia paciento dokumentus ir jie sprendžia, skirti reabilitaciją ar ne.
– Šių metų sausį turėjome pacientų, likusių iš praėjusių metų. Buvome išsiuntę jūsų minimos pacientės dokumentus Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, tačiau gavome atsakymą, kad mums skirtos lėšos išnaudotos. Kai pacientė buvo atėjusi pas savo šeimos gydytoją, gydytoja iškart atėjo pas mane ir aš moterį įtraukiau į eilę reabilitacijai gauti, – „Tauragės žinioms“ sakė J. Eičaitė.
Tauragės PSPC direktorės pavaduotoja „Tauragės žinias“ informavo, kad šiuo metu ambulatorinės reabilitacijos, pakartotinės reabilitacijos ir protezavimo laukia 30 tauragiškių. Dar 15 pacientų dokumentacijos išsiųstos į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą. Pirmumo teise gali pasinaudoti tie, kuriems reikalingas protezavimas, ar pacientai, patyrę insultą.
Alma eilėje – 26-ta. Kiek jai teks laukti reabilitacijos, anot medikės, esą sunku prognozuoti, nes kelialapių įkainiai skirtingi.
– Šeimos gydytojai reabilitacijai pacientus siunčia tik tuomet, kai tai labai svarbu, jei ne – skiriamos fizioterapijos procedūros,– sakė J. Eičaitė.
Sveikatos apsaugos ministerija „Tauragės žinias“ informavo, kad Almos skundą išnagrinės per mėnesį – iki balandžio 8 dienos.
