Laimutė Karaškienė ir jos sūnus Gintaras Karaška Tauragės rajono apylinkės teisme aiškinosi dėl sukčiavimo. Jie abu tvirtino, kad iš Tauragės įmonių nuomodavosi įvairius įrankius ir jų negrąžindavo, nes, siekdami atiduoti skolas, juos užstatydavo lombarduose. Šių prisikaupė, kai G. Karaška įsteigė įmonę, kurios darbas, esą, sustojo, niekaip nerandant darbuotojų.
Gintaras Karaška, steigdamas savo įmonę, nesitikėjo įklimpsiantis į nemenkas skolas. Kaip vėliau vyras teismui pasakojo, skolos atsirado, nes niekaip nepavykdavo rasti pakankamai darbo jėgos ir atlikti darbų. Subruzdus skolininkams, kad galėtų užsidirbti ir grąžinti pinigus, marijampolietis įsidarbino Lenkijos įmonėje, žadėjusioje neblogą atlygį. Tačiau ir ten esą liko apgautas: jam sumokėjo tik minimalų atlyginimą, o atėjus laikui mokėti pažadėtus priedus, darbininką atleido.
Nebežinodamas, kaip atsikratyti skolų, vyras sugalvojo planą prasimanyti pinigų. Susirado keletą įmonių visoje Lietuvoje, kurios nuomoja įvairius brangius įrankius be užstato, ir sumąstė išsinuomotus daiktus užstatyti lombarduose. Vėliau, kaip kaltinamasis tikino teismą, jis ketino užsidirbti ir įrankius išpirkti bei grąžinti teisėtiems savininkams.
Teisme vyras pasakojo įsidarbinęs Anglijoje, o kelionei reikėję gauti pinigų. Į planą įtraukė mamą, kad ši leistų pasinaudoti savo asmens dokumentu, išsinuomojant įrankius bei juos užstatant lombarduose.
– Nuomojausi įrankius mamos vardu, kad vėliau ji juos, išpirktus, grąžintų savininkams – iš lombardo daiktus išpirkti gali tik tas, kas užstatė. Pasirinkau dvi Tauragės įmones, nes jos nuomodamos įrankius neprašė užstato – šiam neturėjau pinigų. Per ašaras įkalbėjau mamą padėti man, – kalbėjo teisėjai G. Karaška.
Tačiau pinigų kaltinamasis neva laiku negavo ir įrankių neišpirko bei savininkams negrąžino. Įmonės kreipėsi į teismus, prašydamos atlyginti nuostolius. Tokios pat baudžiamosios bylos pasiekė Kauno, Kėdainių apylinkių teismus. Į Tauragės rajono apylinkės teismą kreipėsi nukentėjusios UAB „Virdaina“ ir UAB „Nermeda“.
Teismui sūnaus parodymus patvirtino ir mama Laimutė Karaškienė. Moteris teigė, jog leidosi į aferą bijodama dėl sūnaus gyvybės.
– Sutikau tuos įrankius savo vardu užstatyti, nes motiniška širdis suminkštėjo. Man buvo vienas žmogus skoloje, tačiau laiku negalėjo grąžinti pinigų. Daugiau nebuvo iš kur gauti reikalingos sumos. Todėl ir sutikau vaikui padėti. Labai gailiuosi padariusi žalą kitiems žmonėms, – aiškino L. Karaškienė.
– Pirmą kartą padariau tokią kvailystę, manydamas, kad dėl skolų gyvenimas jau baigtas. Daugiau tikrai tokių dalykų nedarysiu ir noriu nuostolius atlyginti. Tik prašau teismo nuosprendžiu neužkirsti man kelio vykti į užsienį, kad galėčiau uždirbti pinigus, – prašė teismo savo baigiamąja kalba kaltinamasis Gintaras Karaška.
Įmonė „Nermeda“ teigė patyrusi 709,48 Eur nuostolį. Prokurorė šį ieškinį palaikė ir prašė teismo išreikalauti pilno atlyginimo, nes įrankių tikrieji savininkai taip ir neatgavo. UAB „Virdaina“ teismo reikalavo priteisti gerokai daugiau, mat į savo nuostolius įskaičiavo ir negautą pelną – viso reikalauta 7744,90 Eur. Tačiau prokurorė siūlė šį ieškinį tenkinti tik iš dalies.
Prokurorė taip pat prašė teismo skirti Gintarui Karaškai 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimą, o Laimutei Karaškienei skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Nuostolius prašyta priteisti abiem kaltinamiesiems solidariai, kuriuos šie būtų įpareigoti grąžinti per 1 metus.
Teismas nuosprendį skelbs birželio 15-ąją.
