Daiva SITNIKIENĖ
Aukštupių kaimas daugeliui tauragiškių žinomas jau vien todėl, kad ten tiesiai iš vietos ūkininkų šiltnamių galima nusipirkti agurkų, ypač gerai, kai susiruoši konservuoti žiemai. Tačiau ne tik dėl agurkų žinomi Aukštupiai. Ne vienas šio kaimo ūkis šiltnamius pavertė nuostabiai spalvotomis ir kvapniomis gėlių oazėmis.
Laimėjo konkursą miestui puošti
Vieni gėlių verslo atstovų Aukštupių kaimo ūkininkai Saulytis ir Vitalija Steponaičiai taip pat kažkada augino agurkus. Per 30 metų bendro gyvenimo ši šeima žemės ūkio sferoje išbandė daug ką. Šiandien jų ūkyje galima įsigyti apie 100 rūšių ir porūšių įvairiausių lauko gėlių. Ūkininkai Steponaičiai Tauragės turguose savo išaugintomis gėlėmis neprekiauja, dėl palankesnių sąlygų prekybai gėles jie veža į Klaipėdą, Šilutę, Švėkšną. Tačiau šios šeimos rankomis išpuoselėtos gėlės šiemet puošia mūsų miesto gėlynus. Ūkininkai dalyvavo ir laimėjo konkursą miestui puošti už 19 tūkstančių litų. Nuo pavasario iki rudens.
Užsukome netikėtai
Į Steponaičių ūkį užsukome, galima sakyti, atsitiktinai, nekviesti ir patys iš anksto neplanavę, tiesiog važinėdami po rajoną ir stebėdami, kaip gyvuoja rajono kaimai. Tačiau kieme sutikti šeimininkai Saulius, taip jį vadina šeima ir draugai, ir Vitalija sutiko mums skirti savo brangaus laiko ir aprodyti ūkį.
Jei ir jūs turite, ką papasakoti, parodyti – ką nors akiai malonaus arba priešingai – širdžiai skaudaus, paskambinkite į „Tauragės žinių“ redakciją ir pakvieskite mus. Atvyksime.
Be gėlių – 11 melžiamų karvių
O dabar grįžkime ten, kur žydi gėlės ir triūsia darbšti Steponaičių šeima. Taip, į verslą įtraukta visa šeima. Nors Saulyčio ir Vitalijos sūnus Darius ir odontologinę priežiūrą studijuojanti 20-metė dukra Margarita jau suaugę, be jų pagalbos tėvams būtų sunku. Kartais keturių rankų neužtenka, o kartais tiesiog reikia nors trumpo atokvėpio ar atostogų. Anot mūsų apsilankymo dieną šiltnamyje plušėjusios Margaritos, pernai penkioms dienoms tėvus jiedu su broliu išleido pailsėti prie Baltijos jūros. Šiame ūkyje, be gėlių,nuolatinės priežiūros reikia ir melžiamoms karvėms, kurių nei daug, nei mažai – vienuolika.
Paklausta, ar iš gėlių verslo įmanoma, išgyventi, Vitalija paaiškino:
– Gėlės – sezoninis verslas. Be to, ką karvutės duoda žiemą, pavasarį įdedi į gėles.
Nėra norinčių dirbti
Steponaičių ūkyje po šiltnamiais – 10 arų. Gėlininkystė reikalauja nemažai investicijų. Tačiau užtenka šeimos pajėgų. Kad suspėtų nudirbti darbus, Steponaičiai keliasi 5 valandą ryto, gulasi apie vidurnaktį ir vėliau. Prie vėlyvos vakarienės stalo dar ir laikraščius paskaito.
Auginant daržoves prekybai, reikėdavo samdyti pagalbinių darbininkų, o tai ir buvo didžiausia problema – sunku rasti žmonių, kurie norėtų dirbti. Esą netiesa, kad darbų nėra. Žmonės, pasak Steponaičių, nenori dirbti. Dar viena problema, kaip pusiau juokais, pusiau rimtai sakė Vitalija, – paroje trūksta valandų.
–Darbštūs kaimo žmonės ūkininkauja savo ūkiuose. Kiti dirbti nenori, įprato gyventi iš pašalpų. Moki 5–6 litus už valandą ir negauni žmonių. Girdėjom, kad tie, kurie stovi prie Darbo biržos, nori 100 litų už dieną, – išklojo gėlininkas.
Pasirodo, kad ieškantys darbo į Steponaičių ūkį užsuka nedažnai. Ūkininkai prisimena, kad pernai buvo pora tokių atvykę.
Klientai nori įvairovės
Tačiau įsigyti gėlių atvažiuoja nemažai. Gėlininkai turi nuolatinių klientų. Yra, kurie užsuka netikėtai kaip mes, važiuodami ir pamatę gėlių šiltnamius. Užsuka ir tuščiomis neišvažiuoja. Kai kuriems pirkėjams dar ir dovanų Steponaičiai įdeda.
Anot Vitalijos, kiekvienas sezonas turi savo gėles. Vieni nori į balkonus, kiemus, kiti – kapines. Vasarą populiariausios pelargonijos, surfinijos. Nemažai yra tokių pirkėjų, kurie kasmet pageidauja įsigyti ką nors naujo.Todėl ir stengiamasi užauginti kuo įvairesnių gėlių.
